2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Vaida Jundzilaitė, Juozas Vijeikis<br />
Nepaisant Lietuvos ūkio pažeidžiamumo, ilgalaikė šalies integracija į Europos Sąjungos<br />
rinką buvo bene svarbiausias ir reikšmingiausias pastarųjų dešimtmečių įvykis,<br />
lėmęs didelius pokyčius užsienio prekybos srityje. Tai suteikė papildomų galimybių<br />
sutvirtinti bendradarbiavimą ne tik su iki tol turėtomis partnerėmis, bet ir įsigyti naujų.<br />
Todėl atsivėrė platesnės lietuviškų prekių ir paslaugų realizavimo rinkos, pagyvėjo<br />
importuotojų veikla, o tai dar labiau sustiprino konkurenciją. Šie reikšmingi pokyčiai<br />
lėmė Lietuvos tarptautinės prekybos tendencijas, kurių nagrinėjimas svarbus siekiant<br />
išaiškinti pagrindinius užsienio prekybos pokyčius, nustatyti esmines šios srities problemas,<br />
surasti jų sprendimo būdų.<br />
Norint išlaikyti esamus prekybos partnerius ir ieškant naujų rinkų globalioje aplinkoje,<br />
reikia daug atkaklaus darbo, pastangų ir energijos. Tai turėtų būti šalies Vyriausybės ir<br />
verslo subjektų, dirbančių su užsienio partneriais, bendras sėkmingos veiklos rezultatas.<br />
Tikslas: išnagrinėti Lietuvos užsienio prekybos raidos tendencijas ir problematiką.<br />
Atlikti tyrimą, taikant apribojimų teoriją, nustatyti esmines priežastis, kas daro<br />
įtaką užsienio prekybos veiklos efektyvumui, pateikti išvadų ir pasiūlymų, kaip tobulinti<br />
tarptautinį verslą.<br />
Objektas – Lietuvos užsienio prekybos eksportas ir importas.<br />
Tyrimo metodai: statistinių duomenų lyginamoji chronologinė analizė, apribojimų<br />
teorijos metodas.<br />
1. Europos Sąjungos užsienio prekybos politika<br />
Bendrosios rinkos sukūrimas buvo vienas pagrindinių Europos valstybių vienijimosi<br />
tikslų. Šie siekiai išsakyti dar Romos sutartyje, kurios vienas svarbiausių akcentų<br />
buvo sukurti bendrą rinką visose ekonominės veiklos srityse įgyvendinant keturias<br />
pagrindines laisves – laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą (Vilpišauskas,<br />
2003). Šie principai ypač svarbūs siekiant vykdyti nevaržomą užsienio prekybą<br />
tarp Sąjungos narių. Lietuvai, 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į ES, taikomos šios laisvosios<br />
prekybos tarp Sąjungos šalių sąlygos:<br />
muitų ir prekių importo bei eksporto kiekybinių apribojimų ir visų kitų lygiaverčio<br />
poveikio priemonių tarp valstybių narių panaikinimas;<br />
bendro muitų tarifo ir bendros prekybos politikos nustatymas trečiosioms šalims.<br />
Panaikinamos valstybių narių teisės vienašališkai priimti sprendimus. Taip pat Lietuva<br />
įsipareigojo paskelbti negaliojančias visas iki narystės ES sudarytas laisvosios<br />
prekybos sutartis.<br />
Prekių judėjimui ES šalyse taikomas vienintelis bendras apribojimas, reikalaujantis,<br />
kad gaminiai atitiktų Sąjungos keliamus saugumo kriterijus. Bet kuris Bendrijos<br />
šalies gamintojas privalo tiekti rinkai tik saugius produktus, kurie nekelia pavojaus<br />
žmonių sveikatai ir aplinkai. Būtina informuoti vartotoją apie potencialius rizikos<br />
veiksnius ir kilus pavojui dėl nesaugių prekių vartojimo pašalinti grėsmę. Techniniai<br />
reikalavimai yra pagrindinė netarifinio apribojimo priemonė, taikoma prekybai Sąjungoje<br />
tiek vidaus, tiek išorės gamintojams.<br />
96
Change language