2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
NUSIKALSTAMUMO RAIDA KLAIPĖDOJE 1990–2000 METAIS: KULTŪROS IR NUSIŽENGIMŲ...<br />
Užregistruotų nusikaltimų skaičius nuo 1988 m. (paskutinių „ramesnių“ sovietinės<br />
Lietuvos egzistavimo metų) iki 1990 m. išaugo beveik 4 kartus (nuo 21 337 iki<br />
82 370). Nagrinėjant šį paveikslą išsiskiria du registruoto nusikalstamumo augimo<br />
šuoliai. Pirmasis šuolis – nuo 1988 m. iki 1993 m., kurį pakeitė santykinai stabilus<br />
trejų metų (1993–1995 m.) laikotarpis, pastarąjį savo ruožtu pakeitė ne toks staigus,<br />
tačiau ne mažiau įspūdingas 1996–2000 m. šuolis.<br />
Net ir po tam tikro laiko nelengva komentuoti šio spartaus registruoto nusikalstamumo<br />
augimo tempų. Viena preliminarių aiškinimo versijų galėtų atrodyti ir taip: per<br />
labai trumpą laiką socialistinio nuosaikaus vartojimo lūkesčius pakeitė neoliberali<br />
transgresinio vartojimo ideologija, kuri iš esmės nepripažįsta jokių ribų. Remdamiesi<br />
R. Mertono (Мертон, 2006) anomijos teorija, galime teigti, kad susidūrus daugelio<br />
visuomenės narių neribotiems lūkesčiams su struktūriniais posovietinės ekonomikos<br />
suvaržymais, nemaža dalis jų nusprendė nesilaikyti jiems neprieinamų priimtinų ir<br />
teisėtų savo gėrovės kėlimo būdų, kas ir sukėlė jau minėtą nusikalstamumo šuolį. Negalima<br />
nuneigti ir tuo metu kilusios Rusijos ekonominės krizės įtakos.<br />
Nusikalstamumo struktūroje akivaizdžiai vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai.<br />
Vagystės sudarė užregistruotų nusikaltimų daugumą. Jų grafinis vaizdas (žr. 2 pav.)<br />
leidžia šią veiką lyginti su bendra nusikalstamumo kreive.<br />
2 pav. Vagysčių skaičius Lietuvoje 1988–2000 m.<br />
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis (1990–2001 m.).<br />
Jos abi pasižymi stabilia ir greita augimo tendencija, nors yra ir akivaizdžių skirtumų.<br />
Kai vagysčių skaičius santykinai stabilizavosi (1993–1995 m.), vėlesnis jo augimas jau<br />
nebuvo toks didelis. Šios tendencijos sukėlė vagysčių lyginamosios dalies mažėjimą per<br />
visą mūsų apžvelgiamą laikotarpį: 1992 m. vagystės sudarė 75,4 % registruotų nusikaltimų,<br />
o 2000 m. jų lyginamoji dalis sumažėjo iki 64,7 %. Nors vagystės sudaro didelę nusi-<br />
17