2011,4 (57) - Klaipėdos universitetas

Daiva Janavičienė, Agnė Gedvilaitė
I. Simonaitytės bibliotekoje. Skandinavijos šalių viešosios bibliotekos pasaulyje pripažįstamos
kaip vienos geriausių ir greičiausiai besivystančių kintant vartotojų poreikiams.
Imigrantų ir kitų kultūrų atstovų bibliotekinis aptarnavimas šiose šalyse yra ne
miestų ar rajonų, o valstybių valdžios problema. Dėl to šiose šalyse kitų kultūrų atstovų
bibliotekiniam aptarnavimui skiriama labai daug dėmesio, taip plečiant tarpkultūrinės
komunikacijos aspektų raišką bibliotekų veikloje.
Temos ištirtumas: mokslinėse užsienio autorių publikacijose diskutuojama įvairiais,
su tarpkultūrine komunikacija, kaip neatsiejamu XXI a. globalios visuomenės
reiškiniu, ir jos sklaida susijusiais klausimais. Dažnai analizuojami tarpkultūrinės komunikacijos
veiksniai, turintys įtakos verslo sėkmei, bendraujant su kitų kultūrų atstovais.
Straipsnyje skiriamos pagrindinės analizuojamo proceso problemos (Lewis,
2002), remiamasi moksliniais tyrimais, kurie skirti dialogui tarp kultūrų (Rau, 2005),
pristatomos reikšmingos Lietuvos mokslininkų publikacijos (Baršauskienė; Janulevičiūtė-Ivaškevičienė,
2005; Pruskus, 2003), kuriose aiškinamos tarpkultūrinės komunikacijos
sąvokos ir pateikiama išskirtų šio proceso probleminių sričių sprendimų analizė.
Nustatant tarpkultūrinės komunikacijos sėkmę lemiančius veiksnius, straipsnyje
remiamasi bendravimo psichologijos srities (Lekavičienė, 2004) publikacijomis. Pristatoma
tarpkultūrinės komunikacijos aspektų raiška viešosiose bibliotekose (Glosienė,
1998; 1999 ir 2010; Petuchovaitė, 2004; Everet ir Williams, 2002; Salo-lee, 2006;
Galloway ir Gustafsson, 2009), remiantis šios srities tyrimais ir/ar edukacine medžiaga.
Tarpkultūrinės komunikacijos sėkmei svarbūs aspektai pristatomi remiantis
UNESCO viešųjų bibliotekų manifestu (1995), Europos Sąjungos projekto PULMAN,
nukreipto į viešųjų bibliotekų vystymąsi XXI a., gairėmis (2002). Skandinavijos šalių
viešųjų bibliotekų patirtis analizuojama remiantis „Nordfolk“ (1993) seminaro, internetinių
mokslinių publikacijų, gerosios patirties sklaidos projekto „Library for all“
svetainės bei specializuotų Skandinavijos tarnybų tinklalapių informacija.
1. Tarpkultūrinės komunikacijos bibliotekose samprata
Pastaruoju metu tarpkultūrine komunikacija vis plačiau domisi tiek mokslininkai, tiek
praktikai, ieškodami optimalių būdų, kaip užtikrinti efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo
sąlygas. Įvairių sričių profesionalai, analizuodami tarpkultūrinę komunikaciją
įvairiais lygmenimis, įvardija ją kaip vieną svarbiausių XXI amžių apibūdinančių sąvokų
(Lewis, 2002; Everet, Williams, 2002; Salo-lee, 2006; Rau, 2005 ir kt.). Siekiant užtikrinti
optimalią tarpkultūrinę komunikaciją, svarbus vaidmuo tenka ne tik sociokultūrinei aplinkai,
kurioje veikia profesionalas, bet ir paties proceso dalyvio turimoms kompetencijoms.
Tarpkultūrinė komunikacija suvokiama kaip keitimosi informacija tarp žmonių, atstovaujančių
skirtingoms kultūroms, procesas (Baršauskienė, 2005). Šiuo atveju bendrauja ne tik
pavieniai individai, bet ir kultūros sistemos. Dėl kultūrinių skirtumų vykstant tarpkultūrinei
komunikacijai didėja nesusipratimų ir nesutarimų galimybė.
Psichologijos pagrindai tarpkultūrinėje komunikacijoje pasireiškia kitos kultūros
suvokimo, priėmimo lygmenyje. Bendrauti su kitų kultūrų atstovais nelengva, nes reikia
taikytis prie svetimos kultūros, tapatumo, suvokti ir pažinti pagrindines svetimos
kultūros vertybes. Psichologijos pagrindai padeda slopinti šiuos, kartais neigiamus,
124