2011,4 (57) - Klaipėdos universitetas

Arūnas Acus
niai. Taigi rengiant nusikalstamumo prevencijos užtikrinimo strategiją Klaipėdoje,
jame vykstančius socialinius procesus reikia nagrinėti atskirai.
Sociologinėje literatūroje miestai vertinami labai prieštaringai. Viena vertus, tai
„civilizacijos stebuklas“, dinamizmo, kūrybiškumo šaltinis, kur sudaromos sąlygos
plėtotis ekonomikai ir kultūrai. Antra vertus, tai „rūkstantis pragaras“, kuriame gyvena
agresyvi ir niekuo nepasitikinti minia, kuriai nesvetimas smurtas, ištvirkavimas ir nusikaltimai
(Giddens, 2005, p. 530).
1. Nusikalstamumo struktūra ir dinamika Lietuvoje 1990–2000 metais
Šiame poskyryje apibūdinami pagrindiniai registruoto nusikalstamumo rodikliai
Lietuvoje ir pateikiamos nusikalstamumo mūsų šalyje struktūros, jo raidos sisteminės
analizės išvados. Būtina pabrėžti, kad iš visų socialinės statistikos sričių daugiausiai
problemų, kurios susijusios su statistikos duomenų patikimumu, kelia nusikalstamumo
registracija. Didelė dalis realaus nusikalstamumo rodiklių nepatenka į statistinius sąvadus,
o tai iškreipia tikrąjį šio socialinio reiškinio vaizdą ir apsunkina jo analizę. Kita
vertus, registruoto nusikalstamumo statistika pateikiama kvalifikuotų specialistų, kurie
atlieka veikų vertinimus, pagrįstus teisiškai reikšmingų aplinkybių ištyrimu ir kvalifikavimu.
Ši informacija renkama sistemiškai, kas leidžia manyti, kad atliekama nusikalstamumo
analizė yra galima ir prasminga (Kiškis, Uscila, 2010, p. 20).
Iš mus dominančio laikotarpio esminių nusikalstamumą apibūdinančių statistinių
duomenų analizės ryškėja nusikalstamumo didėjimo tendencija (žr. 1 pav.).
1 pav. Nusikaltimų skaičius Lietuvoje 1988–2000 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis (1990–2001 m.)
16