2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
2011,4 (57) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MENINIO IR DVASINIO UGDYMO INTEGRALUMAS<br />
Zenonas Rinkevičius, Remigijus Vitkauskas<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong>, Vilniaus edukologijos <strong>universitetas</strong><br />
ISSN 1392-3137. TILTAI, <strong>2011</strong>, 4<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje tiriama problema, kaip integruoti mokinių meninį ir dvasinį ugdymą, pasiekti meninio ir dvasinio<br />
ugdymo vienovės. Atskleidžiami dvasinio ugdymo bruožai, kuriuos implikuoja žmogaus sąlytis su<br />
aukštuoju menu. Muzikinio ugdymo pavyzdžiu atskleidžiama meninio-dvasinio proceso sąvoka, apibūdinama<br />
meninio-dvasinio, kaip emocinio, estetinio, racionalaus ir dvasinio, pažinimo vienovė, nagrinėjami<br />
meninio-dvasinio ugdymo ypatumai, jo edukacinės sąlygos. Daroma išvada, kad visiškai galima meno<br />
mokymą pakelti į meninio-dvasinio ugdymo dimensiją.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dvasingumas, meninis-dvasinis ugdymas, meninis mąstymas, pedagoginės<br />
sąlygos.<br />
Abstract<br />
The subject of this research: how to integrate pupils’ artistic education into personal spiritual upbringing<br />
and achieve artistic and spiritual upbringing unity. Spiritual upbringing traits, implicated by a person’s<br />
contact with the high art are revealed. With reference to a musical upbringing example artistic-spiritual<br />
process concept is revealed, artistic-spiritual knowledge as the unity of emotional, aesthetic, rational and<br />
spiritual knowledge is described and artistic-spiritual upbringing peculiarities and its educational conditions<br />
are examined. A conclusion is made that there is a real possibility to raise artistic schooling to an<br />
artistic-spiritual upbringing dimension.<br />
KEY WORDS: spirituality, artistic-spiritual upbringing, artistic thinking, pedagogical conditions.<br />
Įvadas<br />
Aktualumas. Visuomenės dvasinė krizė, kurią lemia vertybių devalvacija ir sumaištis,<br />
žmogaus vidinio pasaulio nuskurdimas, verčia edukologus, meno, kultūros žmones<br />
ieškoti būdų, kaip spręsti ne tik žinių plėtros, bet ir ugdytinių dvasinio tobulinimo klausimus.<br />
Ugdytojai susirūpinę dėl pernelyg pragmatiško požiūrio į edukacinį procesą, kur didžiausias<br />
dėmesys sutelkiamas į žinių gausą, intelekto lavinimą, tuo tarpu beveik apeinama<br />
ugdymo esmė ir jo galutinis tikslas – dvasingumas (Jovaiša, 2001, p. 8). Ugdymo realybėje<br />
auklėjimas, dvasinis ugdymas atsidūrė ugdymo paraštėse.<br />
Pozityvistinis, gamtamokslis pažinimas įsitvirtino ir meninio ugdymo srityje, kurią,<br />
rodos, turėtų nulemti visų pirma tai, kas būdinga meninei veiklai: grožio ir dvasingumo<br />
pajautos, estetinių ir dvasinių vertybių refleksijos. Tai anaiptol nemenkina racionalaus<br />
žinojimo reikšmingumo, o leidžia harmoningai ir visybiškai pažinti meną. Kai<br />
ugdymo procese tokios darnos, kaip rodo mokslininkų tyrimai, trūksta, vertybių skalėje<br />
paaugliams mažiausiai priimtinas jautrumas grožiui, tikėjimo vertybėms (Martišauskienė,<br />
2004, p. 138; Aramavičiūtė, 2005, p. 261). Gana blankios ir mokytojų dorovinės-vertybinės<br />
nuostatos aukščiausių dvasinių vertybių atžvilgiu; grožio vertybės<br />
pedagoginiame procese iš viso neatskleidžiamos (Martišauskienė, 2009, p. 34). Pastebėtina,<br />
kad meno gimnazijų ugdytiniai tikėjimo vertybių požiūriu nėra pranašesni už<br />
realinių mokyklų ugdytinius (Martišauskienė, 2004, p. 145). Turint galvoje tai, kad<br />
tikėjimas, kaip dvasinė vertybė, labai artimas estetinių-dvasinių vertybių pajautai ir<br />
vertinimams, peršasi prielaida, kad dabartinis ne tik bendrasis, bet ir specialusis meni-<br />
167
Change language