plaukimo knyga - Lietuvos sporto informacijos centras

_________________________________________________________ IV. TAIKOMOJO PLAUKIMO PAGRINDAI
Kvëpavimo pratimus reikia atlikti 30–40 sek. prieð startà.
Norint atgauti normalø kvëpavimà, po nërimo reikia 2–3 kartus atlikti plauèiø
hiperventiliacijà (giliai ákvëpti ir iðkvëpti). Kvëpavimo pratimai padeda greièiau likviduoti
deguonies trûkumà organizme.
Neriant á gylá jauèiamas skausmas ausyse. Tai atsitinka dël po vandeniu padidëjusio
slëgio á ausies bûgnelá. Norint sumaþinti ðá atsiradusá slëgá, reikia daryti rijimo judesius.
Negalima nardyti, kai nesveikos ausys, nes vanduo, patekæs á vidinës ausies ertmæ,
sukelia galvos svaigimà, pykinimà, prarandama orientacija.
Pradëti mokyti nerti á gylá ir á tolá reikia tik tada, kai mokinys gerai moka nors vienà
plaukimo bûdà.
Pirmieji nardymai neturi virðyti 10–15 sek.
Nërimo pratimø skaièius turi bûti grieþtai ribotas (2–3 kartai per pratybas), nes
daugkartinis nërimas sukelia deguonies badà. Deguonies badui jautriausia centrinë
nervø sistema (CNS), dël to galima staigiai prarasti sàmonæ.
Kad bûtø galima geriau orientuotis vandenyje, reikia nerti atsimerkus.
Nerti be trenerio leidimo ir nepriþiûrint – draudþiama.
Pradiniame etape ar esant neskaidriam vandeniui nardyti bûtina su ávairiomis pagalbinëmis
priemonëmis.
Ðuoliai á vandená seklioje vietoje, neþinant vandens telkinio dugno, gali bûti galvos,
stuburo ar kitø kûno daliø traumø prieþastis.
--------------- 4.3. Skæstanèiøjø gelbëjimas
Nelaimingø atsitikimø vandenyje prieþasèiø daug, bet pagrindinës – nemokëjimas plaukti,
per didelis pasitikëjimas savo plaukimo ágûdþiais, neatsargus elgesys prie vandens, maudymosi
taisykliø nepaisymas, plaukiojimas techniðkai netvarkingomis valtimis, lipimas ant
netvirto ledo ir pan.
Romënai sakydavo, kad „tas, kuris negelbsti, – nuþudo“. Todël kiekvieno pilieèio pareiga
– suteikti pagalbà nukentëjusiam vandenyje.
– 67 –