X - techmat.vgtu.lt

Atsitiktiniai vektoriai (daugiamačiai atsitiktiniai dydžiai)
Iki šiol nagrinėjome vienmačius atsitiktinius dydžius, kai kiekvienam
atsitiktiniam įvykiui priskiriama viena skaitinė reikšmė: X: Ω → R, x=X(ω).
Praktikoje dažnai tenka nagrinėti reiškinius, kurių atsitiktinė baigtis
apibūdinama keliais skaičiais – atsitiktiniu vektoriumi. Pavyzdžiui,
1) Gamykla gamina produkciją, kuri gali turėti elektrinių, mechaninių arba
abiejų rūšių defektų. Per tam tikrą laikotarpį pagamintų gaminių, turinčių
kiekvienos rūšies defektų, skaičius apibūdina trimatis atsitiktinis dydis -
vektorius (X,Y,Z).
2) Naujagimio ūgi ir svorį apibūdina dvimatis a. dydis – vektorius (X,Y).
Ap. n-mačiu atsitiktiniu dydžiu (arba a. vektoriumi) vadiname vektorių (X 1
,
X 2
, ..., X n
), kurio koordinatės yra vienmačiai atsitiktiniai dydžiai.
Kaip ir vienmačiu atveju atsitiktiniai vektoriai yra skirstomi į diskrečiuosius ir
tolydžiuosius.
36