12.07.2015 Views

Žaliavalgystė – su kuo tai valgoma? skaniausi ... - Restoranų verslas

Žaliavalgystė – su kuo tai valgoma? skaniausi ... - Restoranų verslas

Žaliavalgystė – su kuo tai valgoma? skaniausi ... - Restoranų verslas

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

švenčių kultūraAtkelta iš 20 psl. >Mėgstamiausia šventė Amerikoje - Padėkos diena. Šventė glaudžiai<strong>su</strong>sijusi <strong>su</strong> maistu dėl savo atsiradimo istorijos. 1620 me<strong>tai</strong>s į Amerikąatkeliavę piligrimai pirmąją žiemą išgyveno badmetį, o kitą rudenį<strong>su</strong>laukę didelio derliaus <strong>su</strong>rengė festivalį. Šiandien pagrindinį padėkosdienos stalo elementą kalakutą, tuomet atstojo stirniena. Šventė skirtapadėkoti vietiniams gyventojams už pagalbą auginant derlių, šiandienskiriama padėkoms, kurių turi kiekvienas sėdintis už stalo.Prancūzams – svarbiausia užduotis švenčių laikotarpiu – nustebintisvečius produktų gausa ir patiekalų išskirtinumu. Buvusieji Prancūzijoje<strong>su</strong>pras, jog tokia užduotis – ne iš lengvųjų. O kur dar šventa <strong>tai</strong>syklėnepersivalgyti? Per Kalėdas ir Naujuosius metus, kuriuos prancūzai vadinastichine nelaime, be kulinarinių įmantrybių ir meno kūriniui prilygstančiųpatiekalų lėkštėje, būtini elemen<strong>tai</strong>: lašiša, žąsų kepenėlių paštetas „fuagra”, juodieji ikrai, šokoladas ir be abejo šampanas. Prancūzai ne tikgeria savo vyną ar šampaną per šventes. Vienas gėrimas netgi turi savošventę. Božolė (Beaujolais) – jaunas vynas, kurio ragavimo šventė, trečiąjįlapkričio ketvirtadienį vyksta ne tik Prancūzijoje bet ir visame pasaulyje.Trečiadienio vakarą visi laukia 24 valandos. Kai tik laikrodžiai išmušavidurnaktį, prancūzai triukšmingai puola atkimšti butelius ir ragautinaujojo božolė vyno.Maistas ir gėrimai – neatskiriamas švenčių kultūros akcentas visame pasaulyjeNet didžiausi tradicinės šventės skeptikai negalėtų paprieštarauti, jogmaistas ir gėrimai svarbi šventinės kultūros dalis. Pagonybės laikais jokiosšventės neapsieidavo be maisto aukojimo, o dabartinės - be šventėsšeimininkų vaišingumo demonstravimo. Svarbiausia, kad stalo gausapadėtų, o ne trukdytų bendrauti.Šventės metu, maistas gali padėti įveikti bendravimo barjerus. Trumpamnukeliaukime į Europos kultūros lopšį – Graikiją. Sunku net įsivaizduotitylius graikus už stalo, prie kurio įprasta <strong>su</strong>sirinkti visai giminei ir giminėsdraugams. Susėdimas prie stalo tiek per šventes, tiek įprastos vakarienėsmetu graikams – proga pabendrauti. Sumaišius pagrindinius ingridientus:karštą temperamentą, skanų šalies maistą ir gėrimus, pamatysite,kaip maisto lėkštės keliauja iš vieno stalo galo į kitą, skamba taurės irkarš<strong>tai</strong> linkima yamas (į sveikatą), o vakaro pabaigoje vyksta peštynės dėlpaskutinės alyvuogės.Maistas - įrankis...Lietuvos švenčių kultūrai <strong>tai</strong>p pat būdinga stalo gausa, didelis patiekalųpasirinkimas, vaišingumas. Maistas, jei jis nėra naudojamas vienfiziologinių poreikių patenkinimui – puikus įrankis pristatyti savo irpažinti svetimas kultūras, išreikšti palankumą artimiems žmonėms ir priimtitokią pat palankumo išraišką iš kitų. Tai įrankis naudojamas visosepasaulio šalyse: rusai pasitikdami svarbius svečius niekada nepamirštaduonos <strong>su</strong> druska, Japonų filosofija byloja, jog maistas tuo labiau <strong>su</strong>artinažmones, <strong>kuo</strong> jis natūralesnis, <strong>kuo</strong> mažiau termiškai apdorotas iratitinkantis natūralų skonį, bri<strong>tai</strong> nepraleis progos svečiams pasiūlyti arbatospuodelio, amerikiečiai – pasikviesti į barbekiu vakarėlį, o Indijoje,ne<strong>su</strong>valgę viso maisto, įžeisite ne tik šeimininkus bet ir jų tikėjimą.Šventės, pobūviai, ar paprasčiausia vakarienė - puiki proga panaudoti šįįrankį, atsipalaiduoti ir švęsti. Jeigu švenčiant Olimpinių žaidynių metu,buvo stabdomi karai - trumpam galima pamiršti vi<strong>su</strong>s rūpesčius ir kukliaiar prabangiai, tradiciškai ar ne, <strong>su</strong> draugais ar <strong>su</strong> šeima – švęsti.(Ne)tradicinės tradicijosŠvenčių kultūra kiekvienoje šalyje įdomi tol, kol išlaikomi autentiški joselemen<strong>tai</strong>. Lietuva <strong>tai</strong>p pat turtinga savo unikaliomis švenčių tradicijomisir papročiais. Išlaikydami ir puoselėdami juos visada turėsime savoišskirtinumą. Tačiau galima būti išradingiems ir neatsisakant tradicijų.Užuot per Šv. Kalėdas keliavę nuo vieno stalo prie kito – <strong>su</strong>kvieskite vi<strong>su</strong>sdraugus į snieguotą mišką, išsikepti žąsies ant grilio. Vietoj visą dienątrunkančio šventinio stalo paruošimo – pasirūpinkite maisto produk<strong>tai</strong>s irrecep<strong>tai</strong>s, o <strong>su</strong>sirinkusiems svečiams į rankas įduokite įrankius – gaminkitemaistą kartu. Švęsdami pobūvį restorane ar kavinėje – <strong>su</strong>sipažinkite<strong>su</strong> virtuvės šefu, paprašykite vakaro metu išduoti <strong>skaniausi</strong>ų patiekalųgamybos paslaptis.Senovės baltų žynių išmintis sako, kad gyvenimo kokybė priklausonuo to, kaip mokame švęsti. Nuoširdus linksmumas, privilioja sėkmę, odėkingumas - mus globojančias antgamtines jėgas. Kurkite savo tradicijas,bendraukite gyvai, skaniai valgykite ir nuoširdžiai švęskite.Daugiau informacijos: www.pobuviugidas.lt, www.meniu.ltmeniu.lt/restoranų <strong>verslas</strong> 2/2010 23

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!