Tavo Žvilgsnis 2010

Vertimai iš anglų kalbos
Napoleonas
Nors Napoleonas buvo palyginti žemas, jo ūgis tesiekė vieną metrą ir
šešiasdešimt septynis centimetrus, apskritai jo išvaizda galėjo tik stebinti. Jo
sekretorė Meneval sako, kad imperatoriaus galva ir biustas niekuo nenusileido
įspūdingiausiam antikiniam biustui, išlikusiam iki mūsų dienų. Ponia Remiuso
teigia tą patį: „Jo kakta, akių bei nosies linijos tiesiog nuostabūs ir primena
antikinius medalius“. Šatobrianas prisimena savo pirmąjį susitikimą su Napoleonu:
„Jo šypsena buvo nuostabi ir maloni, o akys kerinčios dėl ypatingos jų padėties
ir tarsi jas įrėminančių antakių”. Prie visų šių fizinių dovanų pridėjus ypač aiškų ir
blaivų protą, įspūdis tampa neišdildomas.
Napoleonas buvo imlus skaitytojas, netgi žygyje turėdavo kilnojamąją
biblioteką. Be istorinių veikalų, jis itin žavėjosi Kornelio ir Rasino darbais. Dažnai
lankydavosi teatre ir palaikė draugiškus santykius su Talma, puikiu tragedijų
aktoriumi. Iš esmės jo domėjimąsi tragedija skatino noras suvokti žmogaus poelgių
motyvus. „Norėčiau būti savo paties palikuonimi ir matyti, ką tokie poetai kaip
Kornelis padarytų iš mano minčių, jausmų ir posakių”. Tačiau jo požiūris į literatūrą
ir meną buvo politinė gudrybė - Napoleonas tenorėjo paversti juos varomąja
propagandos jėga.
Napoleonui nesisekė palaikyti trumpų malonių pokalbių, tačiau kalbėdamas
konkrečia tema jis pasiekdavo ypatingų aukštumų. Meternichas 1820m. rašė:
„Pirmas dalykas, kuris mane labiausiai pribloškė, buvo ypatingas jo įžvalgumas
ir minties bei jos eigos paprastumas. Pokalbiai su Napoleonu visuomet turėjo
nepaaiškinamo žavesio. Kalbėdavo jis be užuolankų, atsisakydamas nereikalingos
pompastikos, aiškiai dėstydamas savo mintis ir nenutraukdamas tol, kol neprieidavo
prie visiškai aiškių išvadų, visuomet rasdamas tinkamą žodį daiktams apibūdinti, o
jei kalboje tokio dar nebūdavo – sukurdavo jį, mokėdamas prikaustyti klausytojo
dėmesį. Taip pat atsižvelgdavo į prieštaravimus ir pastabas. Jis priimdavo jas,
išsiaiškindavo ar atremdavo, nepakeisdamas tono ir neperžengdamas dalykinio
pokalbio ribos. Niekuomet nejaučiau diskomforto sakydamas jam tai, kuo tikėjau,
net ir tada, kai tai nebuvo jam malonu”.
22
23