Tavo Žvilgsnis 2010

Vertimai iš vokiečių kalbos
Baltasis vilkas
Karalius paklydo dideliame miške. Jis praleido daug dienų ir ne mažiau naktų,
nerasdamas kelio namo, kęsdamas alkį ir troškulį. Galiausiai pasirodė jam mažutis juodas
žmogelis, kurio karalius ir paklausė kelio.
- Aš mielai norėčiau jį tau parodyti ar net palydėti tave, - tarė žmogelis, - tačiau už tai
turėsi man kai ką duoti. Tu turėsi man atiduoti tą, kuris pirmas išbėgs iš pilies tavęs pasitikti.
Karalius negalėjo atsidžiaugti tokia sėkme ir keliaudamas kalbėjo:
- Tu šaunus žmogus, tikrai. Ir kai mano geriausias šuo išbėgs manęs pasitikti, mielai tau
jį atiduosiu kaip padėką už šią paslaugą.
Tačiau juodasis žmogelis paprieštaravo:
- Savo geriausią šunį, kuris manęs nedomina? Ne, man reikia kai ko kito.
Kai jiedu jau buvo priartėję prie pilies, karaliaus jaunesnioji dukra pažvelgė pro langą ir,
išvydusi atjojantį savo tėvą, pasišokinėdama išbėgo į kiemą jo pasitikti. Ją pamatęs karalius
nelaimingu balsu ištarė:
- O, kad mane pirmas būtų pasitikęs šuo!
Tokių žodžių išgąsdinta mergaitė apsiverkė ir sušuko:
- Tėveli, ar tau mielesnis tavo šuo už mane? Norėjai jo pirmojo tave grįžusį pasveikinant?
Tačiau karalius guodė ją:
- Mieloji dukrele, juk tai visiška netiesa!
Ir karalius papasakojo dukrelei viską, kas nutikę miške, taip pat apie pažadą jį
parvedusiam žmogui. Tačiau mergaitė išliko tvirta ir išklausiusi atsakė:
- Jau vis geriau negu tavo mirtis pasiklydus miške.
- Po aštuonių dienų aš ateisiu tavęs pasiimti, - pažadėjo keistasis žmogelis.
Ir teisybė: lygiai po aštuonių dienų prie karaliaus rūmų pasirodė baltas vilkas ir mergaitei
teko sėstis ant jo nugaros. Pasileido vilkas bėgti per miškus ir laukymes, nuo kalnų ir į
kalnus. Karaliaus dukra tokios kelionės nepajėgė ištverti ir paklausė:
- Ar dar toli?
- Tylėk! - atkirto jai vilkas. - Toli, dar toli iki stiklinio bokšto. Tylėk, arba numesiu tave
nuo savo nugaros!
Tačiau įsibaiminusi karaliaus dukra niekaip negalėjo nutylėti ir vis teiravosi, ar dar toli
jiems liko keliauti. Vilkas pakartojo jai tuos pačius baisius žodžius, tačiau skubėjo toliau,
kol ji nepaklausė trečią kartą. Tuomet vilkas padarė kaip žadėjęs - numetė mergaitę nuo savo
nugaros ir nubėgo. Vargšė karaliaus duktė vieniša liko klaidžioti miške...
38 39