TAVO ŽVILGSNIS 2015

48
Jos Didenybė Pirštinė
Vos tik pakvimpa šaltu rudeniu, mes skubame slėpti rankas
patogiose, šiltose pirštinėse. Jos gelbsti mus ir nuo žiemos speigų.
Ir sunku įsivaizduot, kad toks paprastas daiktas kažkada neegzistavo
pasaulyje.
Kai 1990 metais buvo atverta faraono Tutanchamono
kapavietė, tai tarp daugybės turtų joje buvo rastos drobinės
pirštinės. Jos labiau priminė šilkinius maišelius, bet buvo išsiuvinėtos
ir papuoštos sagtimis. Tai buvo požymis, rodantis aukštą
šeimininko padėtį.
Pirštinių istorija, matyt, ir prasidėjo Senovės Egipte. Faraonai
nešiojo jas kaip aukštosios visuomenės ženklą, turtingos egiptietės
dėjo ant rankų šilkinius maišelius, kai išsitepdavo rankas
medumi ir aromatiniais aliejais. Graikijoje aristokratai ir Romos
patricijai mūvėjo jas prie stalo, kad nereikėtų valytis riebaluotų
rankų. O paprasti mirtingieji jomis gynėsi nuo šalčio. Praktiškoji
šio daikto paskirtis nesikeitė amžiais: pokyliuose ir prie stalo
jas mūvėjo aristokratai, kitose situacijose - piemenys, sodininkai,
kariai, sportininkai.
Pirštinių istorija prasidėjo seniai, bet praslinko amžiai, kol
žmonės sugalvojo, kaip atskirti nuo bendro maišelio vieną pirštą
- atsirado kumštinė pirštinė, po kurio laiko ir kiekvienam piršteliui
buvo paskirtas „namukas“. Kas šį stebuklą sukūrė - neaišku,
bet yra pagrindo manyti, kad greičiausiai tai buvo prancūzas.
Jam atminti 1190 metais Prancūzijoje buvo įkurta Pirštininkų korporacija,
kuri sujungė šios garbingos profesijos atstovus.
Amžiaus viduryje pirštinės įgavo praktinę ir simbolinę
reikšmę. Karališkos pirštinės vardu vykdytas teisingumas, ją
įteikdavo leidžiant kalti monetas, prekiauti, rinkti duoklę. Pirštinę
gaudavo karžygiai juos įšventinant, o miestelėnams tai būdavo
ženklas, kad jiems suteikiamos privilegijos. Numesti pirštinę - daugelį
šimtmečių reiškė iššūkį dvikovai, o ypatinga pagarba kavalieriui,
kai dovanų gauna ją iš damos. Vyskupų ir aukštesniųjų dvasininkų
pirštinės buvo išsiuvinėtos auksiniais siūlais, o žemesniesiems jas siuvo
iš baltos drobės, simbolizuojančios skaistybę. Karalienės pirštinės
visada būdavo prašmatnesnės ir puikesnės (išsiuvinėtos perlais,
papuoštos brangakmeniais) negu rūmų damų.
Leonardas da Vinčis sumodeliavo pirštines su pelekais, kurios
paskui tapo plaukmenimis. XVIII amžiuje boksininkas Džekas
Brouktonas išrado bokso pirštines, o golfo žaidėjas Bobbi Tomsonas
(jau XX amžiaus viduryje) - pirštines golfo žaidimui, kurias
po to pasiskolino beisbolo žaidėjai. 1889 metais chirurgas Viliamas
Stiuartas Chalstedas sugalvojo gumines pirštines.
Tolydžio keitėsi pirštinių ilgis, papuošimai, medžiaga, iš kurios
jos buvo siuvamos. Pirštinės galėjo būti iš lino, vilnos, odos; trumpos
arba ilgos (virš alkūnių). 1983 metais Maiklas Džeksonas vienoje
garso įrašų studijoje pamatė, kaip garso operatorius peržiūrinėja
prieš šviesą kino juostą, prilaikydamas ją balta pirštine apmauta
ranka. Šis pavyzdys dainininkui labai patiko, ir pirštinė tapo
jo įvaizdžio dalimi: būtent viena, būtent balta, vėliau papuošta
brangiais akmenimis arba išsiuvinėta „Svarovski“ kristalais.
Tikriausiai, Jos Didenybė Pirštinė taip pat paliks savo pėdsaką
XXI amžiaus istorijoje. Jūs girdėjote apie „Matančių rankų“
įrenginį? Šiame prietaise tiek daug įvairiausios elektronikos, kad gali
filmuoti, rodyti buvimo vietą, pamatuoti kraujo spaudimą, suskaičiuoti
pulsą, atlikti navigacines funkcijas ir daryti dar Dievas žino ką.
AUŠRA SAKALAUSKAITĖ
PRIENŲ R. PAKUONIO PAGRINDINĖ MOKYKLA