TAVO ŽVILGSNIS 2015

šešeriems metams, kai Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos
dalimi, Lietuvos ir Vokietijos santykiai tapo labai įtempti. Buvo
pabrėžiama ir tai, kad Lietuvos intelektualai poilsiui mieliau
rinkosi ne Nidą, o Palangą. Atitinkamai reagavo ir Lietuvos
spauda į Tomo Mano apsistojimą šiame krašte. 1930 m.
rugpjūčio 31 d. išėjęs valstybinio laikraščio „Lietuvos aidas“
numeris rašė, jog Nidos gyventojai nustebinti neįprastai dideliu
poilsiautojų skaičiumi. Nekilę niekam jokių abejonių, kad
šimtai žmonių užplūdę Nidą, nes ten gyveno garsusis rašytojas,
o laikui bėgant susidomėjimas tik augo. Tarp vasarnamio
lankytojų buvo ir mokinių iš mažo Lietuvos miestelio
- Švėkšnos. Su jais rašytojas mielai praleisdavo popietes.
Pirmaisiais pokario metais Tomo Mano gyvenimas Lietuvoje
vėl aptarinėtas. Tai lėmė jo ir rašytojo Antano Venclovos
susitikimas Veimare, kuris buvo svarbus ir dėl vasarnamio -
užkirstas kelias jį sunaikinti.
1965 m. vasarnamis buvo atiduotas į viešosios bibliotekos
rankas ir renovuotas, atidaryta Tomo Mano gyvenimo
ir darbų Nidoje paroda. 1967 m. liepos 14 d. lankytojams
atsivėrė durys į Tomo Mano namus, tapusius muziejumi. Po
dvidešimties metų susidomėjimas buvo labai didelis: čia netgi
organizuotos seminarų sesijos. Per penkiasdešimt tūkstančių
turistų kasmet aplanko Nidą, dauguma jų - iš Vokietijos.
Muziejaus sėkmę, žinoma, lemia Tomo Mano populiarumas.
Buvusio vasarnamio viduje yra nedidelė, bet informatyvi
Nobelio premijos laureato gyvenimo ir darbų paroda.
Greta Jasinskaitė 17m., Šilutės r. Švėkšnos ,,Saulės“ gimnazija
VERTIMAI IŠ VOKIEČIŲ KALBOS
REDA FELINSKYTĖ
KURŠĖNŲ LAURYNO IVINSKIO GIMNAZIJA
Beatričė Narbutaitė 17m., Panevėžio 5-oji gimnazija
89