Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

2007 

7 

Fotoniniai 

kristalai 

Lietuvos 

valdovø rûmø 

atkûrimas jau 

pusiaukelëje 

Tarptautinë 

magnetinio 

rezonanso 

mokykla 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 1

Susivienijæ Lietuvos lazeriø gamintojai 

taikosi uþkariauti Pietryèiø 

Lietuvos lazeriø ir ðviesos 

technologijø pramonë þengia 

á pasaulinæ industriniø 

technologijø rinkà 

Lietuvos lazeriø ir ðviesos technologijø 

verslo sektorius prognozuoja spartø 

ðuolá – planuojama ðiø technologijø pardavimus 

padidinti nuo 60 mln. litø 2006 

metais iki 500 mln. litø 2017 metais. 

Keturios Lietuvos lazeriø ámonës – 

UAB „Ekspla“, UAB „Ðviesos konversija“, 

UAB „Optida“ ir UAB „Standa“ – susivienijo 

lazeriniø technologijø proverþiui 

á Pietryèiø Azijos rinkas. Siekdamos ambicingø 

tikslø, kompanijos baigia sëk- 

Industrinio pikosekundinio 

lazerio prototipas, sukurtas 

vykdant projektà ,,Lazeriai 

mikroapdirbimui ir 

diagnostikai” 

mingai ágyvendinti taikomøjø moksliniø 

tyrimø ir technologinës plëtros projektà 

„Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“, 

remiamà Europos Sàjungos struktûriniø 

fondø. 

Ðio projekto partneriai kuria naujo tipo 

lazerinius spinduliavimo ðaltinius, tenkinanèius 

industriniam taikymui keliamus 

reikalavimus. Projekto vertë – 6,7 

mln. litø, paramos dydis – 4,4 mln. litø. 

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 

Azijos rinkas 

Kæstutis JASIÛNAS 

UAB ,,Ekspla” generalinis 

direktorius 

Analizë rodo, kad Pietryèiø Azijoje 

prasideda pramonës bumas, todël atsiranda 

didþiulis moderniø ir naðiø lazeriniø 

technologijø poreikis. Esame ásitikinæ, 

kad galime pagaminti aukðèiausio lygio 

lazeriø árengimus, tinkanèius ávairioms 

pramonës ðakoms. 

Jau vedamos derybos su Pietryèiø 

Azijos gamintojais, kurie susidomëjo lietuviø 

galimybëmis ir patirtimi. Konkuruojame 

su pasaulinio garso lazeriø technologijø 

kûrëjais ir turime pranaðumà – 

ultrasparèiøjø lazeriniø impulsø technologijà, 

kuri atvers kelius á ateities rinkas. 

Industriniai bandymai jau atlikti su 

„Šviesos konversijos“ femtosekundine 

sistema Pharos, naujos konstrukcijos 

„Eksplos“ lazerinës mikroapdirbimo 

staklës pernai parduotos Taivano gamintojams. 

Lietuvos lazerininkams per deðimt- 

metá pavyko uþimti apie 6 proc. moksliniø 

lazeriø rinkos, taèiau industrinë rinka 

daugiau nei penkiasdeðimt kartø didesnë 

(apie 10 mlrd. eurø), todël Lietuvos 

lazeriø pramonës pasirinkta 

strateginë kryptis – iðlaikant 

pozicijas mokslinëje rinkoje 

ásitvirtinti industrinëje 

medþiagø apdirbi- 

UAB ,,Ekspla” programos vadovas dr. Jonas 

Kolenda derina pikosekundiná lazerá 

mo ir diagnostikos rinkoje – leidþia daryti 

prielaidas ateities proverþiams. 

Rinkos tyrimø bendrovë „Optech 

Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad 

lazeriniø sistemø, skirtø medþiagø apdirbimui, 

rinka nuo 3,9 mlrd. eurø 2003 metais 

iðaugs iki 10,4 mlrd. eurø 2010 metais. 

Prognozuojamas vidutinis metinis 

augimas siekia 13,5 procento. 

Pasak Lietuvos ðviesos ir lazeriø technologijø 

sektoriaus dalyviø, didesnë lazeriø 

sektoriaus plëtra ámanoma tik 

skverbiantis á kitus sparèiai auganèius lazeriø 

rinkos segmentus: lazeriniø maðinø 

ir ekologinio monitoringo lazeriniø 

prietaisø. Tam bûtinas Lietuvos lazeriø 

sektoriaus struktûrinis pertvarkymas, 

glaudesnë sàveika su mokslinëmis institucijomis, 

specialistø rengimo ástaigomis. 

Ðio sektoriaus rinkos potencialo au- 

Pasaulio moksliniø lazeriø rinka, Lietuvos dalis joje bei Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys: 

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 

Pasaulinë moksliniø lazeriø rinka, mln. JAV doleriø 114 100 109 132 143 136 148 155 166 

Uþimama mokslinës rinkos dalis, proc. 1,58 1,9 3,3 3,03 4,2 3,68 4,39 5,16 6,63 

Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys, mln. Lt 16 17 26 33 42 43 48 57 69

gimà galima pagrásti ir tuo, kad 2006– 

2007 m. atsirado 6 naujos lazeriø ir 

ðviesos technologijø ámonës. Ásteigti 

du „startup‘ai“ – niðinës bendrovës – 

viena jø uþsiima teraherciniø spektrometrø 

kûrimu ir gamyba, o kita – sudëtingø 

optiniø dangø kûrimu. Kitos 

keturios ámonës, dar vadinamos „spinofai“, 

yra verslo plëtros rezultatas – jos 

yra papildomø komponentø tiekëjos 

rinkos senbuvëms. 

„Uþsidaræ“ mokslinës technikos 

(Basic Research sektorius) rinkoje, galëtume 

pasiekti ne spartesná nei 5–10 

proc. per metus augimà. Tokiu atveju 

Lietuvos lazeriø sektorius ir ateityje bûtø 

tik savotiðkas „prieskonis“ Lietuvos 

pramonës struktûroje. Todël bûtina 

skverbtis á kitus sparèiai auganèius lazeriø 

rinkos segmentus. 

Lazeriø sektorius, siekdamas stiprinti 

pozicijas moksliniø lazeriø rinkoje, 

kasmet investavo á mokslinius tyrimus 

maþdaug 7 proc. savo pardavimø 

apimties. Siekiant per ganëtinai 

trumpà laikà uþimti reikðmingesnes 

pozicijas industrinëje rinkoje, reikalingos 

didesnës apimties investicijos. 

Kompanijos per artimiausius 5 metus 

ketina investuoti á ðià sritá iki 50 mln. Lt 

savø lëðø. 

Privatûs investuotojai ir finansinës 

institucijos vis dar vangiai investuoja á 

struktûrinius pertvarkymus ar aukðtøjø 

technologijø infrastruktûros kûrimà ir 

moksliniø tyrimø organizavimo reformà. 

Tam bûtø tikslinga panaudoti ES 

struktûriniø fondø paramà ir tai bûtø 

realus þenklas kitiems investuotojams, 

kad ði sritis yra laikoma prioritetine ir 

perspektyvia. Maþdaug 150 mln. litø 

parama infrastruktûros plëtrai leistø 

sukurti lazeriø pramonës sektoriø, po 

5 metø pasieksiantá 250 mln. litø, o 

2017 m. – 0,5 mlrd. Lt pardavimus. 

EUROPOS SÀJUNGA 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Klaipëdos universitetas, 

Kultûros, filosofijos ir 

meno institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija: 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIGALAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

GEDIMINAS ILGÛNAS 

PAULIUS JURKUS 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai: 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

Rinkëja 

VIOLETA SADAUSKIENË 

REDAKCIJOS ADRESAS: 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio g. 36, LT-10305, 

Vilnius 

TELEFONAI: 

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, 

redaktoriø - 2 34 41 00. 

Faksas: 2 34 15 72 

Elektroninis paðtas: 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2007 07 12. 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. 

Popierius ofsetinis. 

Uþs. Nr. 1367. Kaina 3,95 Lt, 

Spausdino AB ,,Spauda”, 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and historical 

monthly. Editor-in Chief: 

J.Baldauskas 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 

“Mokslo ir gyvenimo” adresas 

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ 

Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo” 

þurnalo leidimo metai 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 2007 

7 

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.7 (585) liepa 

Turinys 

K.JASIÛNAS Susivienijæ Lietuvos lazeriø 

gamintojai taikosi uþkariauti Pietryèiø 

Azijos rinkas ........................................................... 2 

A.P. STABINIS Fotoniniai kristalai ........................... 4 

R.ÐALNA Naujosios Zelandijos gyventojai ............ 6 

E.BUTKUS Iðeivijos lietuvio indëlis á pasaulio 

ir Lietuvos chemijà ................................................. 8 

L.BALÈIÛNIENË Þolynai ........................................ 9 

J.ELEKÐIS Tarptautinë magnetinio rezonanso 

mokykla Vilniuje ....................................................10 

A.ANDRIJAUSKAS Gintaro Beresnevièiaus 

Lietuvos kultûros istorijos recepcija ......................11 

A.NEMURA Elektros energetikos sistemø 

valdymo tyrimai Lietuvos energetikos institute .....16 

B.SLAVINSKAS Lietuvos valdovø rûmø 

atkûrimas jau pusiaukelëje ...................................20 

V.POCIUS Iðkiliam pedagogui, mokslininkui, 

fizikos populiarintojui doc. dr. Jonui Algirdui 

Martiðiui – 80 metø ................................................26 

E.BACEVIÈIUS Atmintina þuvininkystës 

paroda Berlyne .....................................................28 

D.NARBUTIENË Lietuvos mokslø akademijos 

bibliotekos metraðtis .............................................30 

G.KOJELYTË Norvegijos sostinës metro rieda 

ekologiðki traukiniai ..............................................31 

J.ÐABÛNAITË Varanai...........................................32 

G.ISOKAS Mûsø tautosakos perlai .......................34 

A.VITKUS Pasaulio paveldo paminklas ................34 

Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis – nauji Lietuvos 

MA uþsienio nariai .................................................36 

V.MERKYS Graþus jubiliejus .................................36 

Pakiliai paminëta Pasaulinë aplinkos 

apsaugos diena ....................................................37 

J.ÐRIUBËNIENË Viendienës .................................38 

J.ÈYÞIENË, J.SATKÛNAS Ventos slënio 

geologinis paveldas – tarpvalstybinë vertybë .......40 

J.NORKEVIÈIUS Ilgameèiai tyrimai 

apvainikuoti disertacija .........................................42 

Retro .....................................................................43 

Kurkime saugià Lietuvà .........................................44 


Fotoniniai 

kristalai 

Prof. habil. dr. 

Algirdas Petras STABINIS 

Šiuo metu asmeniniai kompiuteriai, 

kuriø veikimo sparta siekia kelis GHz 

(1GHz=10 9 Hz), jau nieko nestebina. Sukurti 

asmeninius kompiuterius, kuriø veikimo 

sparta siektø kelias deðimtis GHz, 

remiantis puslaidininkinëmis technologijomis 

yra pakankamai sudëtinga problema. 

Jei pavyktø signalams perduoti naudoti 

ne elektronus, bet fotonus, tai bûtø 

galima sukurti kompiuterius, kuriø veikimo 

sparta siektø ðimtus THz 

(1THz=10 12 Hz). Tam tikslui reiktø naudoti 

optinius komponentus, vadinamuosius 

fotoninius kristalus. 

Pirmà kartà sàvokà „fotoninis kristalas“ 

pavartojo 1989 m. JAV fizikas Jablonovièius 

(Eli Yablonovitch). Pastaràjá 

deðimtmetá kasmet paskelbiama per 


XX a. antrosios pusës informaciniø technologijø proverþá nulëmë galimybës 

valdyti elektronø srautà puslaidininkiuose. Fotonø srautas fotoniniuose kristaluose 

gali bûti valdomas ávairesniais ir lankstesniais bûdais. Todël manoma, kad 

fotoniniø kristalø technologijos bus XXI a. proverþis informacinëse technologijose, 

ir mikroelektronika pamaþu bus pakeista mikrofotonika ir nanofotonika. 

1 pav. Trimaèio fotoninio kristalo pavyzdys – 

ið silicio lazdeliø sudëtas darinys. Gardelës 

periodas apie 200 nm 

tûkstantá moksliniø straipsniø, kuriuose 

šis terminas pasitaiko pavadinime ar vartojamas 

kaip reikðminiai þodþiai. Gaminamas 

ið skirtingo lûþio rodiklio medþiagø 

fotoninis kristalas yra periodinis dvimatis 

ar trimatis optinis darinys. Paprastai 

tokio darinio gardelës periodas yra 

maþdaug lygus pusei šviesos bangos ilgio, 

o regimojoje srityje tai sudaro apie 

200–400 nanometrø. Todël fotoniniai kristalai 

yra priskiriami optiniams nanodariniams. 

Toks trimatis periodinis darinys 

pavaizduotas 1 paveiksle. Vienmatis tokio 

fotoninio kristalo analogas yra paðalinanti 

ðviesos atspindá (praskaidrinanti) 

daugiasluoksnë plëvelë, kuria padengiamas 

ávairiø optiniø elementø pavirðius. 

Kaipgi sklinda šviesa tokiame fotoniniame 

kristale? Tai gali bûti suprasta 

nagrinëjant ávairios prigimties bangø 

(akustiniø, elektromagnetiniø, de Broilio 

(de Broglie) sklidimà periodiniuose dariniuose. 

Palyginkime ðviesos (fotonø 

srauto) sklidimà fotoniniame kristale su 

elektronø (de Broilio bangos) sklidimu 

puslaidininkyje, pvz., silicio kristale. Jame 

elektronai juda periodiniame potencialo 

lauke, kurá formuoja kristalo gardelës 

mazguose esantys atomai. Sàveikaujant 

elektronams su silicio atomø branduoliais 

Kulono (Coulomb) jëga susidaro 

leistinosios ir draustinës elektronø 

energijos juostos. Idealiame silicio kristale 

nëra elektronø, kuriø energija atitiktø 

draustinës juostos energijø vertes. Taèiau 

situacija keièiasi, kai kristale yra defektø 

ar priemaiðiniø atomø. Tuomet tokiame 

kristale gali bûti elektronø, kuriø 

energijos lygmenys patenka á draustinæ 

energijø juostà, ir kristalas pasiþymi puslaidininkio 

savybëmis. Visai analogiðkai 

fotonams sklindant fotoniniame kristale 

atsiranda draustinës daþniø (energijos) 

juostos fotonams. Tai reiðkia, kad ne bet 

kokio daþnio fotonas gali sklisti fotoniniu 

kristalu. Jei tokiame kristale specialiai 

bûtø sukurti defektai, pavyzdþiui, keièiant 

darinio elementø dydá tam tikrose 

vietose sugadintas periodiškumas, tai 

kristalo draustinëje energijos juostoje irgi 

atsirastø fotonø energijos lygmenys, 

o tai reikðtø, kad atitinkamo daþnio fotonai 

galës sklisti kristalu. Trimaèiame fotoniniame 

kristale ámanoma valdyti pasirinkto 

daþnio ðviesos sklidimà bet kuria 

reikalinga kryptimi. Kad fotoninis kristalas 

pasiþymëtø minëtomis savybëmis, 

darinio medþiagø lûþio rodikliai turi labai 

skirtis. Tik tuomet draustinë daþniø 

juosta gaunama pakankamai plati. Todël 

Rentgeno spinduliø sklidimas gamtiniuose 

kristaluose nëra tapatus ðviesos 

sklidimui fotoniniuose kristaluose, nors 

Rentgeno spinduliø bangos ilgis ir palyginamas 

su kristalo gardelës periodu, 

kuris lygus kelioms deðimtosioms nanometro 

dalims. Kadangi Rentgeno spinduliø 

lûþio rodikliai ávairiose kristalo vietose 

maþai tesiskiria, tai draustiniø daþniø 

tarpas yra labai siauras. Todël pasirinkto 

daþnio Rentgeno spinduliø atspindys 

nuo kristalo (Rentgeno spinduliø difrakcija) 

yra matomas tam tikra kryptimi, 

ir Rentgeno spinduliø sklidimas kristaluose 

yra panaðus á ðviesos sklidimà 

daugiasluoksnëse plëvelëse. 

Ðviesos sklidimas fotoniniuose kristaluose 

gali pasiþymëti specifiðkais dësningumais, 

kurie nebûdingi áprastoms 

medþiagoms, pavyzdþiui, neigiamu lû- 

2 pav. Ðviesos lûþio fotoniniame kristale 

pavyzdys. Brûkðniuotos linijos þymi 

statmenis 

þio rodikliu (2 pav.) ir anomalia dispersija 

skaidrioje terpëje. Ðie dësningumai 

pastebimi, kai ðviesos bangos daþnis 

patenka á fotoninio kristalo leistinosios 

daþniø juostos kraðtà ðalia draustinës 

juostos. Kai lûþio rodiklis yra neigiamas, 

lûþæs spindulys yra toje paèioje pusëje 

kaip ir kritæs spindulys atþvilgiu statmens 

á terpës pavirðiø. 

Ðviesà spinduliuojantys diodai yra

a) b) 

vienas pagrindiniø optinio ryðio sistemø 

elementø. Pastaruoju metu lietuviðkojoje 

terminologijoje jiems prigijo ðviestukø 

pavadinimas. Ðie diodai gaminami ið 

fotoemituojanèiø medþiagø, kurios optiðkai 

ar elektriðkai suþadintos spinduliuoja 

fotonus ávairiomis kryptimis gana 

plaèiame bangos ilgiø ruoþe. Manoma, 

kad fotoniniai kristalai gali bûti tiesiog integruoti 

á fotoemituojanèios medþiagos 

sluoksná ir panaudoti kaip veidrodis, kuris 

efektyviai atspindi pasirinkto bangos 

ilgio ðviesà reikalinga kryptimi. 

Trimaèiø fotoniniø kristalø gamyba 

yra pakankamai sudëtinga, todël ðiuo 

metu kol kas plaèiai naudojami tik dvimaèiai 

fotoniniai kristalai vadinamuosiuose 

fotoniniø kristalø ðviesolaidþiuose 

(angl. photonic-crystal fiber, PCF). Ðitas 

terminas buvo pasiûlytas anglø fiziko 

P.Raselo (Philip Russell) 1995 metais. 

Toká ðviesolaidá sudaro ðerdis ir periodinës 

sandaros apvalkalas (3 pav.). Ðerdis 

ir apvalkalas gali bûti gaminami ið 

tokios paèios ar ið skirtingø medþiagø. 

Pirmøjø ðviesolaidþiø, kuriuos pademonstravo 

Raselas, apvalkalà sudarë 

ðviesolaidyje heksogonaline tvarka iðdëstytos 

oro skylutës. Tokiame ðviesolaidyje 

sklindanti ðviesa koncentruojasi 

ðerdyje. Vëliau buvo pagaminti fotoniniø 

kristalø ðviesolaidþiai, kuriø ðerdis yra tuðèiavidurë 

(pripildyta oro ar dujø). Egzistuoja 

fotoniniai šviesolaidþiai, sudaryti ið 

koncentriniø sluoksniø dviejø ar daugiau 

skirtingø medþiagø. Dabar tokie fotoniniø 

kristalø ðviesolaidþiai su skylëtuoju apvalkalu 

vadinami skylëtaisiais ðviesolaidþiais 

(angl. holey fibers). Jie gaminami 

panaðiai kaip ir áprasti ðviesolaidþiai. Iš 

pradþiø gaminamas ruoðinys, kurio skersiniai 

matmenys yra centimetro dydþio. 

Jame suformuojami periodiðkai iðdëstyti 

oro kapiliarai. Vëliau ruoðinys yra ðildo- 

mas ir tempiamas. Tempiant skersiniai 

matmenys maþëja, taèiau gaunamo mikrometrinio 

darinio skersinë sandara iðlieka 

nepakitusi. Taip ið vieno ruoðinio pavyksta 

pagaminti keliø kilometrø ilgio ðviesolaidá. 

Daþniausiai ðviesolaidþiai gaminami 

ið kvarcinio stiklo. Naudojami ir kiti 

stiklai, jei reikalingi ðviesolaidþiai su specifiðkomis 

savybëmis, pavyzdþiui, dideliu 

netiesiðkumu. Pastaruoju metu tokie 

fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai gaminami 

ir ið polimeriniø medþiagø. 

Atsiþvelgiant á ðviesos koncentravimo 

bûdà fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai skirstomi 

á du tipus. Vienuose jø ðerdis yra kieta 

(pilnavidurë) ir jos lûþio rodiklis yra 

daug didesnis nei skylëtojo apvalkalo vidutinis 

lûþio rodiklis, nes pagrindinæ apvalkalo 

dalá sudaro skylutës, kuriø matmuo 

yra maþesnis uþ ðviesos bangos ilgá. 

Ðiuose ðviesolaidþiuose ðviesos koncentracijà 

ðerdyje lemia visiðkojo vidaus 

atspindþio reiðkinys, kaip ir paprastuose 

ðviesolaidþiuose. Taèiau skylëtuosiuose 

ðviesolaidþiuose ðviesa sukoncentruojama 

maþesniø matmenø ðerdyje, nes juose 

lûþio rodikliø skirtumas tarp ðerdies ir 

apvalkalo yra didesnis. 

Kitam skylëtøjø ðviesolaidþiø tipui yra 

bûdingas draustinës daþniø juostos reiðkinys 

fotoniniuose kristaluose. Jei tokia 

draustinë juosta yra tinkamai suformuota, 

tai skylëtajame ðviesolaidyje pavyksta 

sukoncentruoti ðviesà ir maþesnio lûþio 

rodiklio ar net tuðèiavidurëje šerdyje 

(3b pav.). Šiuo atveju apvalkalas funkcionuoja 

kaip sluoksniuotas veidrodis, 

atspindintis ðviesà nuo kvarcinio stiklo 

ir oro skiriamøjø pavirðiø. Tuðèiavidurës 

ðerdies ðviesolaidþiø privalumas yra tas, 

kad juose gali sklisti tokiø daþniø ðviesa, 

kuri ðiaip kvarciniame stikle yra sugeriama. 

Svarbu ir tai, kad tokiais ðviesolaidþiais 

galima perduoti didelës ga- 

3 pav. Pilnavidurës 

ðerdies 

(a) ir tuðèiavidurës 

ðerdies 

(b) fotoniniø 

kristalø 

ðviesolaidþiai 

lios optinius signalus, kad tuðèiavidurëje 

ðerdyje (ore) maþai tepasireiðkia dispersija. 

Skylëtøjø ðviesolaidþiø apvalkalo 

savybës priklauso nuo skersinës sandaros 

periodo, skyluèiø formos ir jø matmenø, 

todël gaminamø šviesolaidþiø savybes 

galima keisti. 

Paprasti ðviesolaidþiai ið vienamodþiø 

virsta daugiamodþiais, kai yra didinamas 

ðerdies dydis lyginant su ðviesos bangos 

ilgiu. Yra sukurti skylëtieji ðviesolaidþiai, 

kurie iðlieka vienamodþiai nepriklausomai 

nuo bangos ilgio. Tai nulemia didelë apvalkalo 

lûþio rodiklio dispersija. Ðerdies 

ir apvalkalo lûþio rodikliø skirtumas maþëja, 

kai maþëja bangos ilgis ir vienamodë 

ðviesolaidþio veika gaunama plaèioje 

bangos ilgiø srityje nuo ultravioletinio 

ruoþo iki keliø mikrometrø. 

Visiems ðviesolaidþiams yra bûdingos 

dvi dispersijos rûðys – medþiagos ir 

bangolaidinë (geometrinë) dispersijos. 

Skylëtojo ðviesolaidþio bangolaidinæ dispersijà 

lemia apvalkalo lûþio rodiklio dispersija, 

kurià sukelia oro skylutës. Priklausomai 

nuo skyliø matmenø ir jø iðsidëstymo 

periodo ði dispersija gali bûti 

keièiama. Svarbi perduodamo ðviesolaidþiu 

plataus spektro optinio signalo savybë 

yra grupinio greièio dispersija. Pageidautina, 

kad ji bûtø kuo maþesnë, nes 

prieðingu atveju signalas yra iðkraipomas. 

Todël paprastai signalo centrinis 

daþnis parenkamas toks, kad já atitiktø 

grupinio greièio dispersijos nulis. Tokiomis 

sàlygomis ámanoma ðviesolaidþiu 

perduoti neiðkraipant optinius signalus, 

kuriø spektro plotis apima visà regimàjá 

ruoþà. Keièiant skylëtojo ðviesolaidþio 

apvalkalo savybes, ámanoma ðá nulá perstumti 

ið infraraudonojo ruoþo á regimàjá 

ruoþà, taip pat pasiekti, kad minimali grupiniø 

greièiø dispersija atitiktø maþiausios 

sugerties ðviesolaidyje sàlygas. 


Polinezieèiai atranda Aotearojà 

Pasak vienos ið legendø, jø protëviai 

atplaukë á Aotearojà (Ilgo balto debesies 

ðalá) ið Havaikio – mitinës þemës, esanèios 

kaþkur Ramiojo vandenyno platybëse. 

Ðá þygdarbá maoriai priskiria garsiam 

þvejui Kupe, kuris, vydamasis að- 


Ið visø gyventi tinkamø þemiø Naujoji Zelandija 

atrasta paskutinë. Kada èia pasirodë pirmieji þmonës, 

ginèytinas klausimas, taèiau sutariama, kad 

salø apgyvendinimas vyko keliomis bangomis. Dauguma 

mokslininkø teigia, kad dabartiniø maoriø 

ainiai á salas atklydo maþdaug X amþiuje. 

tuonkojá, pamatë salas ir jose iðsilaipino 

950 metais. Mitinës tëvynës maoriai nepamirðta 

ir ðiais laikais. Jie mano, kad 

mirus jø sielos gráþta atgal á Havaiká. Etnografai 

mano, kad legendinë þemë galëjo 

bûti Taitis, Samoa, Kuko salos. 

Á tokius tolimus plaukiojimus galëjo 

leistis tik sumanûs jûreiviai, todël pagrástai 

polinezieèiai kartais vadinami „Tekanèios 

Saulës vikingais“. Vandenyne polinezieèiai 

orientavosi pagal ávairius gamtos 

poþymius. Plaukdavo kanojomis su 

stabilizavimo atrama ið ðono arba katamaranais. 

Ðios plaukimo priemonës turëjo 

bures, kylá ir galëdavo plaukti iki 40 

km/val. greièiu. Ant árengtø platformø ásitaisydavo 

nemaþai þmoniø, kartais net 

bûdavo pastatomas namas. 

Maoriai keliomis bangomis plûdo á 

Aotearojà iki 1350 metø. Iðstûmusios 

prieð tai èia gyvenusius Moa struèiø medþiotojus, 

gentys ákûrë átvirtintus kaimus, 

intensyvino þemdirbystæ, tobulino menus 

ir amatus. Gyvenant atokiose ir didelëse 

salose, nebuvo prasmës puoselëti 

tolimø plaukiojimø tradicijos, tad ilgainiui 

pamirðo jûreivystës þinias, prarado 

ágûdþius. Maoriai patys save ðim- 

Naujosios Zelandijos 

Rytas ÐALNA 

Geologijos ir 

geografijos instituto 

doktorantas 

gyventojai 

Bûdingas maoriø 

bendruomenës namas. 

Tradicinis sveèiø 

pagerbimas 

Maorë 

Maoris 

anø 

laikø 

drabuþiais 

tams metø izoliavo ir ði izoliacija pasibaigë 

tik tuomet, kai èia pasirodë pirmieji 

europieèiai. 

Maoriai salose daugiausia vertësi 

þemdirbyste, ypaè kumaros auginimu. 

Ilgainiui èia susikûrë maoriø kultûra, kuri 

apogëjø pasiekë tuo metu, kai á salas 

atvyko pirmieji europieèiai. Iki to laiko nebuvo 

susiformavusios jokios vieningos 

maoriø tautos, net nebuvo mëginimø suvienyti 

gentis ir ákurti kaþkà panaðaus á 

karalystæ. Maoriai buvo susiskirstæ á 40 

genèiø (iwi), kurias sudarë dar smulkesni 

vienetai – ðeimyninës gentys (hapu). 

Gentys skyrësi dialektais, paproèiais. 

Konfliktai buvo áprastas dalykas. Taikiu 

laikotarpiu ðeimos gyveno atviruose, neapsaugotuose 

kaimuose. Daugëjant 

konfliktø ir kylant pavojams, maoriai strategiðkai 

patogiose vietose ëmë kurti átvir- 

tinimus, vadinamuosius PA. Juos sudarë 

grioviai, pylimai, átvirtinti vartai, apþvalgos 

platformos, atsargø sandëliai, smailiø 

kuolø sienos, ant kuriø 

uþmaudavo nukariautø 

prieðø galvas. 

Europieèiai atranda 

Naujàjà Zelandijà 

Europieèius á ðias salas 

priviliojo „neþinomos 

pietø þemës“ Terra australis 

incognita paieškos. 

1642 m. prie Pietø salos 

priplaukë olandø Ost-Indijos 

kompanijos ekspedicijai 

vadovavæs Abelis 

Tasmanas. Þemëlapyje jis

paþymëjo vakarinës pakrantës kontûrà, taèiau 

po to, kai keli jo águlos þmonës per 

susidûrimà su karingais maoriais þuvo Mirties 

álankoje (dabar Golden bay), Tasmanas 

skubiai paliko nesvetingà kraðtà. Vëliau 

olandø kartografai atrastoms þemëms 

suteikë Naujosios Zelandijos pavadinimà 

– vienos ið Olandijos provincijø garbei. 127 

metus ðis kraðtas ir toliau iðliko balta dëmë 

þemëlapyje. Europieèiai nieko neþinojo 

apie Naujàjà Zelandijà iki 1769 metø. Tais 

metais laivu „Endevour“ salas priplaukë garsus 

anglø keliautojas ir atradëjas Dþeimsas 

Kukas. Maoriai jo vizità priëmë be jokio 

dþiugesio: jie nenorëjo matyti svetimðaliø 

savo þemëje. Gindamiesi jûreiviai nuðovë 

kelis èiabuvius ir turëjo sprukti. Apiplaukæs 

Naujosios Zelandijos krantus, Kukas iðsiaiðkino, 

kad jà sudaro dvi didelës salos – 

Ðiaurës ir Pietø. Po keliø metø atvykæs antràjá 

kartà, Kukas ir jo águloje buvæ mokslininkai 

kruopðèiai iðtyrinëjo salas, palikdami 

savo pasekëjus praktiðkai be darbo. 

Po Kuko kelioniø á Naujàjà Zelandijà 

plaukdavo tik banginiø ir ruoniø medþiotojai. 

Sumaþëjus stambiøjø þinduoliø populiacijai, 

èia ëmë traukti misionieriai ir vienuoliai, 

o maorius imta atversti á krikðèionybæ. 

Tuo pat metu salomis labai domëjosi 

ir prancûzai, kurie surengë kelias ekspedicijas. 

Prancûzijoje apie salas buvo raðoma 

kaip apie labai graþø kraðtà, rojaus 

kampelá. Volteras pirmasis 1775 m. paminëjo 

maorius. Taèiau kai ðie nuþudë 

prancûzø kapitonà M.Diufrenà, èiabuvius 

Mana ir tapu 

maoriø kultûroje 

Menas ir religija, 

kasdienis gyvenimas 

rëmësi dviem pagrindiniais 

principais: 

mana ir tapu. Mana 

suprantama kaip paslaptinga 

jëga, kurià 

turi visi daiktai, kai 

kurie þmonës, ðeimos, 

gentys. Manos dydis santykinis 

– gali padidëti, sumaþëti, ja apibrëþiamos 

asmeninës þmogaus galimybës, 

gebëjimai. Mana perduodama ið kartos 

á kartà, be to, jà galima pastiprinti, 

pvz., nukariavus prieðiðkà gentá, jos 

mana pereina pas nugalëtojà. Vergais 

tapæ þmonës gali prarasti mana. 

Tapu yra tam tikrø vietoviø, þmoniø, 

daiktø, ávykiø iðskirtinumas arba 

ðventumas. Tapu galima priskirti tokius 

dalykus, kaip tatuiravimà, vaiko 

Vargingai 

gyvenanèiø 

maoriø socialiniai 

bûstai Oklende 

Ðalies sostinë Velingtonas 

ásikûræs ramiame Kuko 

sàsiaurio uþutëkyje 

Maoriø raiþiniai persmelkti mitologijos, juose 

ypaè pabrëþiamas protëviø kultas 

gimimà, vado pagerbimà, politeistinio 

pasaulio suvokimà. Tapu sàvoka yra 

suprantama ir kaip moralinis imperatyvas, 

kurio nesilaikymas yra smerkiamas. 

Tie, kas nepaiso tapu, praranda 

mana, daþniau patenka á nelaimes, suserga 

ar net mirðta. Susidûrus dviem 

kultûroms ir europieèiams pradëjus 

pirðti savo vertybes, ilgainiui vis daugiau 

maoriø ëmë nesilaikyti mana ir 

tapu principø, kol galiausiai jø apskritai 

atsisakë. 

imta vadinti negailestingais kanibalais. 

Net Þiulis Vernas „Kapitono Granto vaikuose“ 

juos vadina pietø jûrø barbarais. 

Naujoji Zelandija – britø þemë 

Kelis deðimtmeèius trukusias varþytuves 

dël Naujosios Zelandijos laimëjo britai. 

1833 m. santykiams su maoriais normalizuoti 

ir teisiðkai ðias salas paskelbti Anglijos 

kolonija Londonas atsiuntë savo oficialø 

atstovà. 1840 m. vasario 6 d. Vaitangi 

gyvenvietëje pirmasis Naujosios Zelandijos 

gubernatorius Viljamas Hobsonas ir 

maoriø genèiø vadai pasiraðë sutartá. Jos 

tekstà 46 maoriø vadai aptarinëjo dvi dienas. 

Sutartá sudaro tik trys skirsniai. Pirmasis 

skelbia, kad salos tampa Britø kolonija, 

antrajame skirsnyje maoriams garantuojama 

teisë á þemæ, miðkus ir þuvis. 

Nukelta á 22 p. 


Profesoriaus Viktoro Algirdo Snieèkaus vardas gerai þinomas 

chemikams visame pasaulyje jau ne vienà deðimtmetá. Jis atrado 

gana paprastà, bet labai efektyvø organinës sintezës metodà, 

kuris literatûroje sutrumpintai þymimas DoM (angl. directed ortho 

metalation), taèiau neretai vadinamas autoriaus vardu. Naudojant 

ðá metodà tarpusavyje sujungiami aromatiniai, pavyzdþiui, benzeno 

ciklai arba á konkreèias padëtis þiede galima ávesti reikiamas 

grupes. Ðiuolaikinës organinës sintezës tikslas – kurti naujas ir 

praktikoje naudojamas organines medþiagas. 

Chemikai ieðko bûdø, kaip ið vienos 

medþiagos gauti kitokias. Sintezës metodai 

pastaraisiais metais pakito ið esmës, 

nes buvo sukurti nauji molekuliø konstravimo 

principai ir reagentai. Tad dabar sintezæ 

galima vykdyti tikslingai ir kryptingai, 

siekiant gauti naujus vaistus ir daugybæ 

kitø tam tikrø savybiø medþiagø. Kasdien 

susintetinama tûkstanèiai naujø medþiagø, 

taèiau ið jø praktinës naudos turi tik 

viena kita. Galima ávairiai gauti ið vienø 

molekuliø kitas, taèiau chemijoje ypaè 

svarbûs tokie bûdai, kurie leidþia reakcijas 

atlikti naudojant prieinamas medþiagas 

nesudëtingomis sàlygomis – neaukðtoje 

temperatûroje, áprastoje atmosferoje, 

per trumpà laikà. V.A.Snieèkaus indëlis á 

sintezës mokslà yra labai didelis, jo pasiûlytus 

metodus naudoja ne tik mokslininkai, 

bet ir farmacijos kompanijos. 

A.Snieèkaus konsultacinëmis ir ekspertinëmis 

paslaugomis naudojasi garsiausios 

vaistø gamybos bei kitos organinës 

sintezës metodus taikanèios kompanijos. 

Snieèkaus pavardë gerai þinoma Lietuvoje, 

nors pirmà kartà prof. Algirdas 

Snieèkus á Lietuvà atvyko maþdaug prieð 

10 metø po daugiau nei penkiø deðimtmeèiø 

gyvenimo emigracijoje. Tiesa, ryðius 

su Lietuvos chemikais ir biochemikais 

jis buvo uþmezgæs jau daug anksèiau, 

dalyvaudamas Pasaulio lietuviø 

mokslo ir kûrybos simpoziumuose. Taip 

susipaþino su prof. Juozu Kuliu ir jo ini- 


Iðeivijos 

lietuvio indëlis á pasaulio ir Lietuvos 

chemijà 

V.Snieèkus ir dr. J.Pesti Taline pradeda 

BOS2006 konferencijà 

Prof. Eugenijus BUTKUS 

ciatyva A.Snieèkus 1997 m. 

buvo iðrinktas Lietuvos 

mokslø akademijos uþsienio 

nariu. Tuomet uþsimezgë 

glaudesni ryðiai su Lietuva, 

kuriø dël ávairiø prieþasèiø 

iki tol praktiðkai nebuvo. 

V.A.Snieèkus turi lietuviðko 

ir estiðko kraujo, jo 

mama estë, o tëvas – lietu- 

vis. Ðeimos istorija labai sudëtinga ir ne 

vienas biografas dar rastø kà paraðyti. Galima 

tik pasakyti, kad tarpukario laikais jo 

tëvai buvo iðsilavinæ ir þinomi Lietuvoje, siekë 

suteikti savo vaikams gerà iðsilavinimà. 

Be lietuviø ir estø kalbø, kurias galima laikyti 

gimtosiomis, profesoriui anglø, vokieèiø, 

prancûzø kalbos tapo bûtinos, o kai 

iðgirsti já bendraujant visomis jomis vos ne 

vienu metu, gali tik pavydëti. 

Jau ne vieneri metai prof. V.A.Snieè- 

kus daug daro, kad Lietuvos mokslas bûtø 

plaèiai þinomas pasaulyje, o mûsø chemikai 

kuo efektyviau ásitrauktø á tarptautinius 

darbus. Viskas prasidëjo nuo organinës 

sintezës konferencijø 2000 ir 2002 m. 

Vilniuje, sutrumpintai vadinamø BOS, kurios 

ágijo platø tarptautiná pripaþinimà ir du 

kartus buvo ryðkiausiø pasaulyje organinës 

sintezës autoritetø susibûrimo vieta. 

Dël to didelis nuopelnas tenka prof. 

A.Snieèkui, kuriam ir kilo mintis suburti þymiausius 

chemikus Vilniuje. Be abejonës, 

ðimtai dalyviø ið beveik trisdeðimties valstybiø, 

kurie dalyvavo konferencijoje, ne tik 

ilgam ásiminë ðiuos aukðto lygio forumus 

Vilniuje, bet ir pasisëmë naujø idëjø. Konferencijø 

tarptautinæ reikðmæ patvirtina ir 

tai, kad pirmojoje dalyvavo prof. Ryoji Noyori 

ið Nagojos universiteto (Japonija), o 

antrojoje – prof. Barry K.Sharplessas iš The 

Scripps Research Instituto (JAV). Abu ðie 

organinës sintezës mokslininkai yra 2001 

m. Nobelio premijos laureatai. Visi dalyviai, 

su kuriais tik teko bendrauti, neiðskiriant 

në Nobelio premijos laureato Barry 

K.Sharplesso pabrëþë, kad BOS ypatybë 

– labai aukšto lygio pranešimai, turiningos 

ir išsamios mokslinës diskusijos, kurios virë 

ne tik po praneðimø, bet ir konferencijos 

kuluaruose. Galima pacituoti G.Zemlicko 

straipsnio (Mokslo Lietuva, 2002 m. 

liepos 4–17 d., Nr. 13 (259) iðtraukà apie 

BOS2002 konferencijà: „Veikiausiai dar ne 

kartà iðgirsime ir prof. Roberto H.Grubbso 

ið Kalifornijos technologijos instituto pavar- 

BOS konferencijø organizatoriai (ið kairës): dr. J.Pesti, dr. J.Dunèia, prof. E.Butkus ir prof. V.Snieèkus

dæ, ðio ganëtinai jauno chemiko organinës 

sintezës darbai jau ðiuo metu yra áspûdingi 

ir labai vertinami“. Kaip þinia, 2005 

m. R.H.Grubbsas tapo Nobelio premijos 

laureatu. 

Uþ indëlá á mokslo plëtojimà ir ryðiø su 

Lietuva palaikymà bei paramà Lietuvos 

mokslininkams prof. Snieèkus apdovanotas 

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 

ordinu. Prezidentas V.Adamkus, 

sveikindamas apdovanotàjá mokslininkà, 

patikino, jog jam labai malonu visø lietuviø 

vardu pasveikinti prof. Viktorà Algirdà 

Snieèkø uþ didelá ánaðà garsinant Lietuvos 

vardà bei mokslinius laimëjimus. Prezidentas 

V.Adamkus á valstybës apdovanojimà 

prezidentûroje pakvietë BOS2002 

konferencijos praneðëjus. Prezidentas iðreiðkë 

viltá, kad V.A.Snieèkaus ryðiai su 

Lietuvos mokslu ir toliau tvirtës, o tai turës 

didelës reikðmës ir mûsø ðaliai, ir visam 

pasaulio mokslui. Baltijos organinës 

sintezës konferencijos BOS ir yra pats ryðkiausias 

ðiø pastangø vaisius, po jø pasaulyje 

atsirado dar daugiau þinanèiø 

apie Lietuvà ir jos mokslininkus. Konferencijos 

tapo reguliariu moksliniu renginiu. 

Ávykusios Latvijoje ir Estijoje, 2008 

metais jos vël gráþta á Vilniø. 

Galima sakyti, kad ankstesniø tarptautiniø 

konferencijø Vilniuje rezultatas –Vilniaus 

universitetui padovanotas didelës 

skiriamosios gebos 300 MHz branduoliø 

magnetinio rezonanso spektrometras Varian. 

Já padovanojo pasaulinio garso farmacinë 

bendrovë Bristol Meyer Squibbs, 

kurioje dirba du BOS organizacinio komiteto 

nariai, lietuvis Jonas Dunèia ir estas 

Jaanas Pesti. Abiejø baltijieèiø didelëmis 

pastangomis prietaisas atiteko Vilniaus 

universitetui. Prof. V. Snieèkaus iniciatyva 

buvo parûpinta lëðø prietaisà atgabenti á 

Vilniø, ir juo dabar naudojasi visi Lietuvos 

chemikai. Taigi galima teigti, kad konferencijos, 

kurios pradëtos organizuoti þymaus 

iðeivijos chemiko Viktoro Algirdo 

Snieèkaus iniciatyva, atneðë ir konkreèios 

naudos Lietuvos mokslininkams. 

V.A.Snieèkus daug savo laiko ir dëmesio 

skiria Baltijos ðaliø mokslo autoritetui 

stiprinti pasaulyje. Jis kasmet atvaþiuoja 

á Lietuvà, padeda Vilniaus universitetui 

– siunèia daugybæ mokslinës literatûros, 

skaito mokslinius praneðimus. 

Dabar ketina kartu su keliais bendraautoriais 

ið Baltijos ðaliø iðkart keliomis kalbomis 

raðyti chemijos vadovëlá aukðtøjø 

mokyklø studentams, naujai perteikti informacijos 

gausybæ. 

Dësninga, kad neseniai jam buvo paskirtas 

Kanadoje leidþiamo mokslinio þurnalo 

Canadian Journal of Chemistry atskiras 

numeris. Graþià gyvenimo sukaktá 

profesorius pasitinka naujais darbais, siekiais, 

idëjomis. 

Dr. Laimutë BALÈIÛNIENË 

Vilniaus universiteto 

Botanikos sodas 

Ðiuo metu 35–40 proc. medicinoje vartojamø 

vaistø yra augalinës kilmës. Vidutiniðkai 

10–20 proc. planetos augalø gali 

bûti naudojami kaip vaistiniai augalai. Jø 

veikimas labai ávairus. 

Ið senosios civilizacijos ðaliø (Tibeto, 

Kinijos, Indijos, Egipto) Lietuvà vis daþniau 

pasiekia þinios apie augalinius preparatus, 

kurie atveþami ir platinami kaip maisto papildai. 

Jø vartojimà mûsø sàlygomis reikëtø 

geriau iðtirti, ypaè jei gydoma netradiciniais 

metodais. Yra daug nevienareikðmiø 

nuomoniø dël ávairiapusiðkai veikianèiø 

vaistaþoliø miðinio derinimo. 

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 

þmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo 

gyvensenos, 30–40 proc. – nuo já supanèios 

aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldëjimo 

ir tik 8– 10 proc. – nuo sveikatos 

apsaugos. Kiekvienam þmogui yra suteiktas 

tam tikras sveikatos potencialas, kurá 

jis turi stiprinti visà gyvenimà. 

Pasaulio sveikatos organizacijos 

(PSO) duomenimis dabar gydymo tikslais 

vartojama apie 35 000 rûðiø vaistiniø 

augalø, bet ið viso galëtø bûti maþdaug 

75 000 rûðiø. Europos farmacijos pramonëje 

naudojama beveik 1200 rûðiø vaistiniø 

augalø þaliava. Lietuvoje ðiuolaikinëje 

ir liaudies medicinoje – daugiau kaip 

460 savaiminiø ir introdukuotø augalø. 

Aromatiniai, laukiniai bei kultûriniai, 

dekoratyvûs, nektaringi ir vaistiniai kvepiantieji 

augalai þieduose, sëklose, vaisiuose 

ir lapuose sintetina eterinius aliejus, 

kumarino darinius, dervas ir kietas 

kvapiàsias medþiagas. Pasaulyje þinoma 

apie 2500 aromatiniø augalø rûðiø, Lietuvoje 

– per 100. Daþniausiai auginamos 

kalendros, kmynai, pipirmëtës, levandos, 

anyþinës oþiaþolës, pankoliai, krapai, melisos, 

ramunës, valerijonai. 

Prieskoniniuose augaluose paprastai 

bûna gausu aromatiniø (pvz., eteriniø aliejø), 

karèiøjø (pvz., alkaloidø), rauginiø medþiagø. 

Lietuvoje auginami kvapieji laiðkiniai 

narcizalapiai èesnakai, krienai, pastarnokai, 

petraþolës, porai, salierai, svogûnai 

(kaip prieskonis vartojamas visas 

augalas), pipirnës, èesnakûnës (vartojami 

lapai), gelteklës, ridikëliai (vartojami 

ðakniavaisiai), paprikos (vartojami vaisiai). 

Tarp daugelio sveikatos išsaugojimo 

Þolynai 

ir stiprinimo priemoniø didelë reikðmë yra 

teikiama augalø kvapams, kuriuos labiausiai 

lemia eteriniai aliejai (lakûs junginiai): 

jie á þmogaus organizmà patenka per kvëpavimo 

takus, gleivinæ, odà ir skatina arba 

slopina organizmo fiziologines funk- 

cijas, didina darbingumà, aktyvina protinæ 

veiklà, saugo nuo ligø. Tokiomis stipriomis 

savybëmis pasiþymi tik natûralûs 

augalø kvapai. Sintetiniai aromatai gydo- 

mojo poveikio neturi. 

Didelë entuziastë, 

VU Botanikos sodo 

draugø klubo aktyvistë 

filologë dr. Irena Kubilienë 

2001 m. sumanë 

savo sodo vaistiniø, 

aromatiniø, prieskoniniø 

augalø pertekliø 

perkelti á VU Botanikos 

sodà. Taip 

2001 metais, padedant 

entuziastams ið 

Botanikos sodo draugø 

klubo (Danutei Gavelienei, 

Onutei Ðeðtokienei 

ir kitiems) bei 

augalø genetikos skyriaus 

darbuotojams, 

buvo ákurtas „Þolynø sodelis“. Jame auga 

apie 130 rûðiø augalø. Dr. Irenos Kubilienës 

iniciatyva taip pat pradëti rengti 

kasmetiniai respublikiniai seminarai, kuriø 

tikslas – supaþindinti þmones su aromatiniais, 

vaistiniais, prieskoniniais augalais, 

jø vartojimu, paruoðimu. Ðiø metø birþelio 

22 dienà ávyko jau penktasis Þolynø 

seminaras tema „Mûsø þaliosios gyduolës“. 

Praneðëjai – Birutë Karpavièienë (Botanikos 

institutas; praneðimas „Vaistaþoliø 

resursai ir genofondas“), Graþina Labokienë 

(Habil. dr. Eugenijos Ðimkûnaitës 

fondas; praneðimas „Kaip tinkamai 

ruoðti vaistaþoles“), akad. Juozas Pruðinskas 

(UAB „Apgamas“; praneðimas 

„Onkoligos ir vaistaþolës“), dr. Irena Kubilienë 

(VU Botanikos sodo draugø klubas; 

praneðimas „Vienuolynø vaistaþoliø 

sodø tradicijos“). 

Gausiai susirinkæ seminaro dalyviai ið 

Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Utenos, Ukmergës, 

Kauno, Marijampolës, Elektrënø, 

Vilniaus ir kitur aktyviai dalyvavo seminare. 

Juos domino ávairios temos, todël seminaro 

praneðëjams teko atsakyti á gausius 

klausimus. Seminaras vyko gamtoje, 

skambëjo dainos apie þolynus. Dalyviai 

buvo konsultuojami, vaiðinami þolynø arbata, 

jiems dovanoti augalai. Dþiugu, kad 

jau yra ir nuolatiniø seminaro lankytojø. 


Vargu ar kurioje srityje taip sparèiai þengia á prieká technika, kaip 

medicinoje. Kai Lietuvoje buvo árengtas pirmasis magnetinis 

rezonansas, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sakë, kad 

mums reikës dar tik vieno, galbût dviejø tokiø moderniø árenginiø. 

Prieð tai þmonës vykdavo tirtis net á Varðuvà. Dabar moksliðkai 

pagrásta, kad tokiø rezonansø reikia kiekvienam ðimtui 

tûkstanèiø gyventojø. Taigi mums jø dar labai trûksta, nes ðalyje 

turëtø bûti kokie 35 magnetiniai rezonansai ir, þinoma, gerokai 

daugiau gydytojø, kurie moka su jais dirbti. 

Tarptautinë 

Juozas ELEKÐIS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø 

klinikose birþelio 7–9 dienomis vyko 

magnetinio rezonanso mokyklos kursai, 

kuriuos surengë Europos magnetinio rezonanso 

medicinoje ir biologijoje asociacija 

(jos bûstinë yra Vienoje) ir Vilniaus universiteto 

ligoninës Santariðkiø klinikø Radiologijos 

centras. Kaip atsitiko, kad per 

vienà deðimtmetá pas mus atsirado vos ne 

trigubai daugiau nei iš pradþiø manyta 

magnetiniø rezonansø ir kad èia renkasi 

tos srities specialistai ið viso pasaulio? Viena 

ið prieþasèiø ta, kad medicininë technika 

tobulëja ir mûsø gydytojø kvalifikacija 

kyla sparèiau, nei galëjome ásivaizduoti, 

kai tapome nepriklausomi. Kita prieþastis 

– atsigaunant ekonomikai, valstybë sugeba 

vis daugiau lëðø skirti medicinai, kyla 

gydytojø atlyginimai. 

Gydytoja doc. Nomeda Valevièienë, 

ant kurios peèiø ir gulë didþiausias krû- 


magnetinio rezonanso 

mokykla 

Vilniuje 

vis, priimant gausius sveèius ið uþsienio, 

papasakojo, kad norintis dalyvauti mokykloje 

turi sumokëti iki 575 eurø mokestá. 

Penkiems gydytojams Lietuvos mo- 

Sëkmingai baigusiø mokymus 

radiologø nuotrauka prisiminimui 

kestis buvo apmokëtas ið Europos magnetinio 

rezonanso medicinoje ir biologijoje 

asociacijos lëðø. Nario mokestis mokykloje 

siekia iki 120 eurø per metus. 

Docentë papasakojo, kad tokià mokyklà 

buvo sumanyta organizuoti daugëjant 

magnetiniø rezonansø, pleèiantis jø 

poreikiui ir su jais dirbantiems gydytojams 

ágaunant daugiau praktikos, atrandant 

naujas jø naudojimo galimybes. Magnetinio 

rezonanso tomografija vis plaèiau 

pasitelkiama ávairiose diagnostikos srity- 

Nomeda 

Valevièienë 

demonstruoja 

Vilniaus 

universiteto 

ligoninës 

Santariðkiø 

klinikø 

magnetinio 

rezonanso 

veikimo 

galimybes 

se – ðirdies ir kraujagysliø, kaulø, raumenø 

ir sànariø, neurologijoje ir neurochirurgijoje, 

pilvo ir maþojo dubens organø. 

Ði áranga vis plaèiau naudojama ir 

mokslo pasaulyje. Ja pasinaudota ir tiriant 

garsiojo prieð 5000 metø ðiaurës Italijos 

kalnuose þuvusio þmogaus, vadinamojo 

„Decio“, palaikus. Buvo nustatyta jo mirties 

prieþastis, kurios nesisekë atskleisti net 

kelerius metus, nes neleidþiama jo vaduoti 

iš ledo gabalo. Moderni áranga padëjo nustatyti, 

kad þmogus þuvo nuo iš uþ nugaros 

paleistos strëlës, kuri prakirto aortà prie 

ðirdies. Norëdama panaudoti visø ðaliø 

specialistø patirtá ir mokyti vietos radiologus, 

mokykla rengia kursus vis kitose šalyse 

ir kaskart keièia mokymo temas. Ðiemet 

analizuota net dvylika magnetinio rezonanso 

naudojimo temø. Šiais metais 

mokymai vyks net tolimajame Keiptaune 

(Pietø Afrikos Respublika). 

Tokios mokyklos bûtinybë atsirado, 

kai 1980 metais ði áranga pradëta plaèiau 

taikyti praktikoje. JAV, kur pirmà kartà pradëti 

naudoti magnetiniai rezonansai, ir 

tolygiai Europoje 1982 m. gimë mokyklos 

idëja. Ðiuo metu á mokyklas specialistai atvyksta 

ið viso pasaulio, bet jø turi bûti ne 

daugiau kaip 60, kad dëstytojai turëtø galimybæ 

dirbti su maþomis grupelëmis ir 

bendrauti individualiai. Pasibaigus studijoms, 

gydytojai gauna atsakyti á testo klausimus, 

kuriuos ávertinæs dëstytojas ir sprendþia 

apie sertifikato iðdavimà. Savo ruoþtu 

klausytojai taip pat pildo anketà, kur vertinamas 

dëstytojo darbas. Kursai turi vykti 

tik universitetinëje ligoninëje. 

Europos radiologø asociacijoje Vienoje, 

kuriai ir priklauso mokykla, dirba daug 

aukðtos kvalifikacijos specialistø bei Pasaulinës 

radiologø asociacijos darbuotojø, 

padedanèiø rengti tarptautines konferencijas. 

Doc. Nomeda Valevièienë yra tos 

mokyklos edukacinio komiteto narë, todël 

jai yra tekæ dalyvauti daugelyje mokyklø 

– Italijoje, Èekijoje, Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose 

ir, aišku, Lietuvoje.

Pirmà kartà tokia mokykla Lietuvoje 

veikë jau 2004 metø birþelá. Tai, kad ji 

antrà kartà vyko Lietuvoje, rodo mûsø 

radiologø darbo ávertinimà. Beje, šie kursai 

dalyviø buvo labai gerai ávertinti. Organizatoriai 

sulaukë padëkø. Net kalbëta, 

kad juos artimiausiu metu reiktø vël 

organizuoti Lietuvoje, nes èia labai geros 

sàlygos, aukštos kvalifikacijos specialistai 

bei technika. Ávairiø ðaliø gydytojus 

domina ir tai, kad Lietuva daugeliui 

dar maþai paþástama, o mûsø sostinë 

tikrai graþi ir puikiai tvarkoma. Organizatoriai 

pastebëjo, kad uþsiëmimø dalyviai 

net susidraugavo: kartu vaikðèiojo 

po miestà, leido laisvalaiká. 

Vilniaus mokykloje dalyvavo gydytojai 

radiologai ið viso pasaulio – Ðveicarijos, 

Vokietijos, Anglijos, Egipto, Lenkijos, 

Italijos, Kroatijos, Prancûzijos, Ispanijos, 

Izraelio, Anglijos, Ðvedijos, Olandijos, Danijos 

ir, þinoma, Lietuvos. Paskaitø ir pratybø 

tema – magnetinio rezonanso tomografijos 

veikimo principai ir pagrindai. 

Mokyklos klausytojus pasveikino ir palinkëjo 

gero darbo Vilniaus universiteto ligoninës 

Santariðkiø klinikø generalinis direktorius 

prof. A.Laucevièius. 

Po gydytojø apklausos paaiðkëjo, kad 

98 proc. dalyviø vël norëtø sugráþti á magnetinio 

rezonanso mokyklà. Ðiuo metu 

magnetinio rezonanso tyrimas vienas populiariausiø 

pasaulyje, nes jis yra nekenksmingas 

þmogui, nëra jonizuojanèiosios 

spinduliuotës, juo gaunama smulki 

informacija padeda diagnozuoti ávairias 

ligas. Magnetinio rezonanso vaizdo susidarymo 

esmë yra fizikiniai principai. „Pagrindinis 

šio mokymo tikslas buvo iðmokyti 

gydytojus radiologus fizikiniø magnetinio 

rezonanso veikimo principø, kuriuos 

gydytojai radiologai galëtø naudoti 

kasdienëje praktikoje“, – sakë renginio organizatorë, 

Vilniaus universiteto ligoninës 

Santariðkiø klinikø Radiologijos centro docentë 

Nomeda Valevièienë. 

„Europos radiologø mokykla organizuojama 

ávairiuose Europos mietuose. Labai 

svarbu, kad mokykla veikë tokioje 

svarbioje kultûros sostinëje, kaip Vilnius. 

Tai suteikë galimybæ mokytis tiek Lietuvos, 

tiek visos Europos ir kitø ðaliø radiologams. 

Taip pat leido paþinti nuostabø 

Vilniaus miestà“, – sakë prof. Jacquesas 

Bittounas (Prancûzija), vienas ið mokyklos 

organizatoriø ir lektoriø. Paskaitas skaitë 

ir vedë pratybas prof. L.Kimtys (Lietuva), 

dr. C.Kremseris (Austrija), dr. S.Kwiecinskis 

(Lenkija), prof. O.Clementas (Prancûzija). 

Tai, kad tarptautinë mokykla vyko 

Vilniuje, rodo didelá pasitikëjimà ir garsina 

Lietuvos vardà pasaulyje. 

Gintaro 

Beresnevièiaus 

Lietuvos kultûros istorijos 

recepcija 

Prof. habil. dr. 

Antanas ANDRIJAUSKAS 

Lietuvos estetikø asociacijos 

prezidentas 

Šis tekstas skirtas netikëtai anapilin 

pasitraukusio reto talento ir produktyvumo 

mokslininko, rašytojo ir eseisto Gintaro 

Beresnevièiaus (1961–2006) šviesiam 

atminimui. Jis vienodai reikðmingai 

reiðkësi ávairiose humanistikos srityse. 

Ið jø pirmiausia reikëtø iðskirti baltø 

mitologijos, religijos ir kultûros tyrinëjimus, 

komparatyvistines religijotyros ir 

mitologijos studijas. Tai buvo nuosekliausias 

komparatyvistinio ir fenomenologinio 

metodø taikymo mitologijos ir religijos 

tyrinëjimo srityje ðalininkas. Gintarà 

paþinojau per dvideðimt metø, kadangi 

abu bûdami kaunieèiai jautëme 

moralinæ skolà gimtajam miestui, kuris, 

perkëlus sostinæ á Vilniø, neteko daugelio 

svarbiø humanitarinës kultûros þidiniø 

bei mokslinio elito. Todël nuo Vytauto 

Didþiojo universiteto atkûrimo laikø 

skaitëme paskaitas tose paèiose humanitariniø 

fakultetø auditorijose þingeidiems 

ðio atkurto universiteto pirmøjø 

kursø studentams. Vëliau lygiagreèiai 

dirbome daugelyje tø paèiø institucijø – 

Kultûros ir meno institute, Kultûros, filosofijos 

ir meno institute, Vilniaus dailës 

akademijoje nuolatos kryþiavosi gyvenimo 

keliai. Kai jis pasitraukë ið VDU, pakvieèiau 

skaityti paskaitø VDA mano vadovaujamoje 

Filosofijos ir kultûros teorijos 

katedroje, kuri po maiðto prieð rektorato 

savivalæ buvo sunaikinta. 

Teko ypaè paskutiniaisiais jo gyvenimo 

metais artimiau bendrauti, kalbëtis 

skaudþiomis mûsø socialinio gyvenimo 

ir kultûros temomis. Tai buvo sudëtinga, 

daugiasluoksnë, plaèios humanitarinës 

kultûros, atvira pasauliui, jo 

áspûdþiams, stebëtinai universaliø interesø 

talentinga, neretai uþsisklendusi savyje 

asmenybë, kuriai labai rûpëjo Lietuvos 

kultûrinis ir mokslinis gyvenimas, 

tautos likimas. Jis svajojo matyti laisvà 

ir laimingà lietuviø tautà, dþiaugësi jos 

atgimimu ir aktyviai savo aistringais tekstais 

dalyvavo kultûrinëje veikloje. Daug 

dirbdamas jis kartu jautë pareigà mokyti 

jaunàjà kartà, perduoti sukauptas þi- 

nias, kiekvienam padëti atrasti savàjá kelià, 

stengësi, kad lietuviø kultûra ir mokslas 

plëtotøsi kuo intensyviau ir ávairiomis 

kryptimis. Todël já labai mëgo mokiniai. 

Jis mokëjo kantriai ir tolerantiðkai iðklausyti 

kitokias nuomones. Su juo bendrauti 

bûdavo malonu. Paprastas, kuklus, 

þmogiškai šiltas ir geranoriškas. 

Rašydamas šiuos þodþius pamaniau, 

kad nereikia iš jo, kaip pas mus 

áprasta, neávertinus gyvam esant, po 

mirties daryti ikonà. Jis perdëm ryðki 

pastarøjø penkiolikos nepriklausomybës 

metø figûra, kad reikëtø taip elgtis. 

Kai kurios jo charakterio savybës buvo 

neabejotinai stiprios, o kai kur jis buvo 

labai paþeidþiamas. Nebuvo Gintaras, 

kaip dabar mëginama kartais pavaizduoti, 

ir pamaldus katalikas, kadangi 

jam visuomet svarbiausia buvo pagoniðkoji 

baltø religija ir kultûros tradicija. 

Taèiau puikiai suvokë katalikø religijos 

vaidmená Lietuvos kultûros istorijoje ir 

kad ji iki ðiol yra stabili visuomenæ sutvirtinanti 

jëga mûsø sujauktø kultûros 

vertybiø ir simboliø pasaulyje. Jam buvo 

svetimas eurocentrizmas, buvo tolerantiðkas 

kitø civilizacijø, kultûros ir religijos 

tradicijø atþvilgiu. Tai liudija citata 

ið prieð pat mirtá atsiøsto ir dar neskelbto 

jo straipsnio „Sakralybës turinio 

metamorfozës postmoderno epochoje“. 

Kalbëdamas apie galingai besiskleidþianèias 

mûsø kultûroje vartotojiðkos 

kultûros apraiðkas ir stiprëjanèià 

moralinæ krizæ, jis pastebi, kad „neatsitiktinai 

ir þenkli mûsø màstanèio intelektualinio 

bei meninio elito dalis, bëgdama 

nuo mûsuose ásigalinèio vulgaraus 

pinigø kulto, vis daþniau gravituoja 

ávairiø daug tolerantiðkesniø Rytø religijø 

ar jiems artimos senosios lietuviø 

pagonybës kryptimi. Galima keikti kiek 

nori senovës baltø pagonybæ, daoizmà, 

ðintoizmà ir kitus þmogø su Didþiàja 

Gamta siejanèius tikëjimus, taèiau nepaneigsi, 

kad jie atviresni þmogui, ðiltesni 

ir teikia jam patikimesnæ uþuovëjà 

nuo susvetimëjimo ir bûties negandø. 

Èia slypi tikrosios jø gyvybingumo 

postmoderniame pasaulyje ðaknys“. 


Gintaras buvo labai impulsyvus ir kartu 

stebëtinai nuoseklios buvo pagrindinës 

jo gyvenimo ir kûrybos nuostatos, jautriai 

ir nepastebimai siurbë á save ávairias átakas, 

kà tik polemikoje išsakytas mintis, kurioms 

greit sugebëdavo suteikti átaigià ir 

iðbaigtà formà. Jo tekstai, ypaè paskutinieji, 

išsiskiria átaigia savita kalba su daugybe 

tik jam bûdingø þodþiø ir fraziø konstrukcijø. 

Jo vertinimai daþnai buvo taiklûs 

ir aštrûs, atsainiai vertino socialinës hierarchijos 

principus, nemëgo lankstytis valdþios 

struktûroms ir tai buvo daugelio jo 

konfliktø prieþastis. Jaukiausiai jis jautësi 

mokslinio tyrimo ástaigose Kultûros ir meno 

bei Kultûros, filosofijos ir meno institutuose, 

kur sàmoningai atsiribojo nuo bet 

kokiø administraciniø pareigø ir galëjo ramiai 

atsiskaityti savo mokslo darbais. 

Beresnevièiaus tekstuose aptiksime 

daugybæ gaiviø kontroversiškø minèiø, 

atvira ar uþslëpta ironiðka, kartais groteskiðka 

forma polemizuojanèiø su mûsø 

visuomenëje nusistojusiais stereotipais. 

Èia daug iðpuoliø prieð konformistines 

vergiðkas lietuviø inteligentijos nuostatas, 

„moralios politikos“ ðauklius, nomenklatûros 

ir korporacinio kapitalizmo 

sàjungos ideologijà, ortodoksiðkà krikðèionybæ, 

pasaþø, ðlovinanèiø iðlaisvinantá 

islamo religijos pobûdá, demaskuojanèiø 

agresyvø vakarietiðkojo hegemonizmo 

ir liberalaus kapitalizmo pobûdá. „Kapitalizmas, 

– teigë jis, – nusavina ne tik 

fiziná ir socialiná kûnà, bet ir sielà“. 

Jis taikliai pastebi, kad Vakarø intelektualiniuose 

ir universitetiniuose sluoksniuose 

iðplitusi natûrali ávairiø negatyviø 

kapitalizmo ir vartotojiðkos visuomenës 

reiðkiniø kritika Lietuvoje ne tik nepageidaujama, 

bet praktiðkai neámanoma, nes 

kapitalizmas sutapatintas su demokratija, 

laisve ir nepriklausomybe, o kiekvienas 

manantis kitaip traktuojamas kaip pasiilgæs 

anø senø laikø, marksizmo ðalininkas, 

Rusijos ar bolðevizmo agentas. Todël 

tokie nepopuliarûs pas mus bet kokie 

pasisakymai prieð kapitalizmà, mëginimai 

átvirtinti ekonominio skaidrumo principus, 

nes kalbëdamas prieð kapitalizmà 

asmuo kartu tarsi neigia demokratijà, laisvæ 

ir nepriklausomybæ. Konstatuodamas 

ðiuos mûsø socialinio gyvenimo trûkumus, 

jis primena, kad kapitalizmo kritika 

gyva paþangiausiose kultûros srityse Europos 

Sàjungos valstybëse, jà remia vieðoji 

nuomonë ir geriausiø universitetø profesûra, 

o „globalistai yra reakcinë maþuma. 

Tik pas mus ji valdþioje ir ágyvendina 

absoliutø tiesos monopolá“. 

Jis, kaip ir dabartiniai prancûzø intelektualai, 

atvirai kalbëjo apie JAV hegemonistines 

ambicijas, po kosminius mastus 

ágavusia kova su terorizmu slypinèià ciniðkà 

strategiðkai svarbiø energetiniø ištekliø 


kontrolæ, parodydamas kas iš tikrøjø yra 

galios centras ir padëties ðeimininkas. Greta 

jis tiesiai sako, kad prevencinio karo koncepcija 

yra niekdarystë, Hitlerio pamëgtas 

terminas, taèiau jo logikos esmë – pulk 

prieðà, kol jis neapsiginklavo geriau uþ tave. 

Todël prevencinio karo koncepcija atspindi 

siekimà bet kokia kaina „susitvarkyti 

su potencialiausiomis islamo pasaulio 

lyderëmis, perimti jø politinæ ir resursø 

kontrolæ. Kitaip tariant, tai antrinë kolonizacija, 

maskuojama ávairiais vardais ir þodþiais, 

bet prasmæ ji turi tik civilizacijø konflikto 

fone“ (Beresnevièius, 2005, p. 52). 

Paskutiniaisiais gyvenimo metais, kovodamas 

su nuoþmia ir klastinga daugelá 

mûsø talentingiausiø intelektualø ir menininkø 

praþudþiusia liga, jis tarsi balansavo 

ant gyvenimo ir mirties aðmenø. Gintaras 

siekë jà áveikti, perþengti jos lemtingà 

slenkstá, taèiau nepajëgë ðio siekio ágyvendinti. 

„Per-þengimas yra daug kas. Perþengimas 

yra ir alkoholizmas, bûklë, kai pakeiti 

save, savo bûsenà ir priartëji prie rojaus 

santarvës su savimi paèiu ir aplinkomis; 

þinia, tai iliuzija, bet daugybei þmoniø 

alkoholis – vienintelis sakralybës surogatas, 

galimybë kelias valandas „bûti 

kaip dievai“. Uþ ðià bûklæ susimokama – 

keliomis valandomis pragariðkø pagiriø 

bûklës. Bet alkoholis teikia ir transcendavimosi, 

ir patekimo á anà pusæ, kità bûties 

formà analogijas. Tokias analogijas teikia 

ir, sakykime, kiekvienas perþengimas. 

Spoksojimas prieð save, nereflektuojantis 

spoksojimas (nekalbu apie kontempliacijas 

ir meditacijas). Spoksojimas tai beþodis 

stebëjimas ir stebëjimasis“. 

Bûdamas aðtraus kritinio proto, impulsyvus, 

Gintaras jautriai reagavo á daugybæ 

ypaè internete po jo straipsniø pasirodanèiø 

skaudþiø iðpuoliø, nepagrástø ideologiniø 

kaltinimø. Tekdavo guosti ir aiðkinti, kad 

tai natûrali ne tik já, bet ir daugelá kitø kritiðkai 

màstanèiø ir atviriau reiðkianèiø savo 

mintis þmoniø neiðvengiama lemtis. 

Gintaras Beresnevièius 

Gilinantis á gausø, daugiasluoksná, intelektualiai 

provokuojantá Gintaro kûrybiná 

palikimà iðkart pradeda kirbëti neramios 

mintys. Ar daþnai susimàstome apie 

senovës baltø ir LDK kultûros istorijos ðleifo 

poveiká mûsø tautos mentalitetui, tolesná 

lietuviø tautos likimà, jos santyká su 

savo skausmingai iðgyventa istorija. Drástu 

teigti, kad tiesiog nusikalstamai retai. 

Ir tai suprantama, nes kai tik pasineri á ðià 

sritá ir pradedi kritiðkai màstyti apie senovës 

baltø ir LDK istorijos atspindþius mûsø 

sàmonëje, dabartines mûsø tautos socialinës 

ir kultûrinës raidos problemas, telieka 

tik ginkluotis karèia ironija, kadangi 

nuolatos ið pasàmonës gelmiø iðnyra ákyrûs 

istoriosofiná atspalvá ágaunantys klausimai: 

kaip senovës baltø ir LDK kultûros 

istorija paveikë mûsø mentalitetà? Kas 

laukia lietuviø tautos artimiausioje ir tolesnëje 

perspektyvoje? Kokiø pasekmiø 

mûsø tautos egzistencijai turës taip entuziastingai 

sutikta integracija á Europos 

Sàjungà ir jos lydimas neregëtas mûsø 

kultûros istorijoje potencialiai gyvybingiausios 

tautos dalies emigracijos srautas? 

Ar nemaþa lietuviø tautos dalis nevirsta 

tik þalia biologine mase, kuri papildys 

kitø didþiøjø Vakarø Europos ir Amerikos 

tautø senkanèius demografinius iðteklius? 

Kokios gelminës istorinës susidariusios 

padëties prieþastys? Kokie turëtø 

bûti iðganingi tolesnës mûsø tautos 

raidos projektai ir jø ágyvendinimo strategijos? 

Ir daugybë kitø ne maþiau aktualiø 

klausimø. Pasauliui þengiant á metacivilizacinæ 

raidos pakopà, kurioje tautos vienijasi 

civilizaciniu principu, neabejotinai 

kiekvienai tautai, vadinasi, ir lietuviams vis 

aktualesni taps istorinës savimonës ir istoriosofiniai 

egzistencijos klausimai. 

Ádëmiau paþvelgus á dabartinio Lietuvos 

socialinio, politinio, kultûrinio gyvenimo 

landðaftà susidaro áspûdis, kad mûsø 

tautiðkai angaþuotø su gyva istorine atmintimi 

intelektualø gretos retëja, jø poveikis

visuomeninei sàmonei, pavergtai komercializuotø 

medijø, menkëja. Tai neiðvengiamos 

vartotojiðkø idealø ir gyvenimo 

principø ásigalëjimo mûsø visuomenëje pasekmës. 

Akivaizdu, kad mûsø visuomenëje 

ne tik blësta tautinë savimonë, nyksta 

sugebëjimas adekvaèiai reflektuoti tautos 

istorijà, taèiau ir kritiðkai analizuoti dabartinio 

globalizuoto pasaulio istoriniø procesø 

raidos logikà siejant su Lietuvos istorija 

ir tolesniais hipotetiniais raidos scenarijais. 

O be santykio su savo gyvybingàja 

kultûros tradicija, sugebëjimo susiorientuoti 

sparèiai besikeièianèiame pasaulyje, 

nubrëþti tautai tolesnës jos raidos vizijas 

ir scenarijus dabartiniame pasaulyje 

tautoms iðgyventi darosi vis sunkiau. Tradicija 

yra tai, kas perduodama. Ji yra tai, 

kas iðlieka pastovu nuolatinëse Lietuvos 

istorijos ir gyvenimo metamorfozëse. Tai 

autentiðkas patikimø tautinës kultûros vertybiø 

ðaltinis, maitinantis visas kultûros ir 

tautinio mentaliteto làsteles. Negalima paneigti, 

kad jau nueito istorinio kelio patirtis 

kartu nulemia ir ateitá. Todël senovës baltø 

ir LDK kultûros tradicija neiðvengiamai veikia 

mûsø mentalitetà, veiksmus. 

Per istorijà iðryðkëjo daug skirtingø 

Lietuvos valstybës pavidalø, tarp kuriø neabejotinai 

yra tæstinumas, taèiau kokios 

svarbiausios prieðistorinës ir LDK gyvavimo 

metais vieðpatavusios civilizacinës 

struktûros kûrë dabartinës Lietuvos vaizdà, 

jos þmoniø mentalitetà? Á ðá ir kitus toli 

graþu ne retorinius, o didþià prasmæ turinèius 

klausimus, kaip, pavyzdþiui, kultûrinës 

XV a. savo civilizacinës ekspansijos 

virðûnæ pasiekusios LDK imperinës ambicijos 

ir kultûrinis palikimas siejasi su dabartine 

Lietuva, ne taip paprasta atsakyti, 

nes nueitas kelias ir istorijos posûkiai labai 

paveikë ne tik Lietuvos teritorijos konfigûracijas, 

etninæ sudëtá, taèiau ir gyventojø 

mentalitetà, pagrindinius charakterio 

bruoþus bei vertybines nuostatas. 

Savo didvalstybinio istorijos ðleifo sàmoningas 

ir pasàmoninis suvokimas esmiðkai 

skiria lietuviðkàjá mentalitetà nuo 

gretimø tautø, nors iki ðiol lietuviø menkai 

suvokiama tikroji multikultûrinë LDK 

valstybës prigimtis, jos kultûrinës energetikos 

daugiabalsiðkumas ir ávairovë. Atsisukimas 

á LDK kultûros istorijà, jos vertës, 

unikalumo supratimas, atgavus valstybingumà, 

neabejotinai stiprës, formuos 

lietuviø sàmonëje kitoká, gilesná savo istorijos 

tæstinumo suvokimà. 

„Tauta, – raðë Ferdinandas Braudelis 

knygoje „Prancûzijos tapatumas“, – gali 

gyvuoti, tik nuolatos ieðkodama savæs, tik 

nuolatos vystydamasi, tik nuolatos prieðprieðindama 

save kitoms ir siekdama atitikti, 

kas joje yra geriausia, svarbiausia, 

kas yra ákûnyta idealiuose vaizdiniuose ir 

brangiausiuose þodþiuose, þinomuose tik 

iðrinktiesiems (ar tai elitas, ar visi ðalies 

gyventojai – tai atsitinka ne taip jau daþnai), 

siekdama ágauti savàjá vaizdà, aiðkindamasi 

tûkstantyje tekstø, tikëjimø, kalbø, 

pasiaiðkinimø – bekraðtëje pasàmonës, 

miglotø sutapimø, ideologijø, mitø, 

fantazmø jûroje... Ir pagaliau atsakyti á 

klausimà, kas yra tauta, galima tik tada, 

jei ði tauta iðsiskiria konkreèia vienybe 

[kursyvas mano; – A.A.], kuri yra jos gyvavimo 

sàlyga, atskleidþia ir keièia jos bûtá” 

(Braudel, 1986, 12). 

Antra vertus, nevertëtø uþmirðti civilizacinës 

raidos dësningumo, kad tautinio 

tapatumo iðsaugojimui neretai pavojingesnis 

minkðtas raidos scenarijus, nei represyvus 

spaudimas, kuris skatina socialinæ 

konsolidacijà, natûralø pasiprieðinimà, tautinio 

identiteto tendencijø stiprëjimà kaip 

prieðprieðà ávairioms asimiliacijos tendencijoms. 

Jei viskas tekës sena dabar galingai 

iðsiskleidusia socialinës ir ekonominës 

mûsø ðalies raidos vaga, lietuviams grës 

lemtis prarasti savo ðviesiausius protus, 

aptarnauti daugiau paþengusiø turtingø 

ðaliø ekonomikà ir uþkaiðyti jø juodàsias 

skyles. Susidariusiai padëèiai paaiðkinti 

galime surasti daugybæ ávairiø argumentø, 

tarsi pateisinanèiø mûsø valdanèiøjø 

struktûrø ir intelektinio elito neatsakingumà, 

taèiau tai dalyko esmës nepakeis. 

Á dabartiná mûsø valdantá elità, regint 

tautos politinës kultûros lygá, rinkiminiø 

technologijø efektyvumà ir jo intelektiná 

potencialà bei formavimo principus, neverta 

dëti per daug vilèiø. Konkretaus kasdienio 

gyvenimo smulkûs rûpesèiai, skatiko 

nevertos politinës rietenos ir politiniai 

striptizai artëjant eiliniams rinkimams, kai 

atkakliai per medijas ir visus kitus komunikacijos 

kanalus politiniø technologø sukurti 

vis nauji mesijai ar ciniðki politikos 

rykliai, šeimininkaudami mûsø drumzlinuose 

politinio gyvenimo vandenyse, pateikia 

eilinæ mulkinimo porcijà naiviems ir 

visaëdþiams rinkëjams. Ðie vis intensyvëjantys 

ir geriau sureþisuoti striptizai tapo 

mûsø gyvenimo kasdienybe, kuri ið 

tikrøjø suryja neleistinai daug dabartiniø 

mûsø valdþios vyrø dëmesio ir laiko. 

Apie mûsø valdanèiojo elito intelektiná 

bejëgiðkumà, strateginio valstybinio màstymo 

neturëjimà akivaizdþiai liudija poþiûris 

á þiniø industrijos, ðvietimo ir mokslo finansavimo 

dinamikà sparèiai didëjanèiame 

valstybës biudþete. Kai palygini Lietuvà 

su paþangiausiomis valstybëmis, viskas 

akivaizdu kaip ant delno. Ten, kur màstoma 

apie tautos ir valstybës ateitá, jos niðà 

pasaulyje, aiškiai išskiriami prioritetiniai 

perspektyviausi tikslai. O mes net šešioliktais 

nepriklausomybës atgavimo metais 

neturime jokios perspektyvios ðalies raidos 

vizijos. Ðis nusikalstamas nerûpestingumas 

neiðvengiamai gilins mûsø atsiliki- 

mà nuo paþangiausiø valstybiø, skatins intelektualiai 

pajëgiausiø protø nutekëjimà, 

o mes ir toliau liksime tik antraeilius, pagalbinius, 

aukðtos kvalifikacijos nereikalaujanèius 

darbus atliekanèia ðalimi. Todël jei 

negalvosime, kaip ávairiomis strategijomis, 

svarbiausiø uþdaviniø aiðkiu iðskyrimu, 

kaip tai nuosekliai daro mûsø kaimynai 

suomiai, pavyti civilizacijos procesø prieðakyje 

þengianèias tautas, bûsime pasmerkti 

recesijai, savo gyvybinës energijos 

silpnëjimui. 

Taèiau reikia konstatuoti, kad ir nemaþa 

dalis mûsø valdþios struktûrø pamalonintø 

politologø, filosofø, istorikø, uþuot kaip 

tikri intelektualai këlæ skaudþias mûsø bûties 

problemas, ieðkojæ jø sprendimo raktø, 

pasirinko saugiausià keliaklupsèiavimo 

ir nuolankaus servilizmo mûsø valdanèioms 

grupuotëms kelià. Jie principingai 

ir vienu choru arðiai kritikuoja jau „muštas“, 

neperspektyvias politines figûras. Kiek 

energijos jie praranda siekdami kuo arèiau 

prisisprausti prie taip viliojanèiø valdþios 

svertø ar pakliûti á kvadratinæ televizijos dëþæ, 

kuri tampa pagrindiniu dabartinio kvaziintelektualo 

ambicijø realizavimo garantu. 

Tikriausiai neatsitiktinai ið mûsø televizijos 

ekranø praktiðkai iðnyko visos analitinës, 

màstanèios ir humanistinës socialinës 

pakraipos laidos, jas pakeitë pasigailëtinos 

skubiai sukergtos imitacijos ir daugybë 

þmogaus dvasios skurdumà ir naujojo 

mûsø „elito“ stilingà gyvenimo stiliø 

propaguojanèiø laidø. Beresnevièius taikliai 

diagnozuoja, kad mûsø vadinamasis 

naujasis politinis ir ekonominis elitas apsireiðkë 

nomenklatûros ir korporacinio kapitalizmo 

sàjungos pavidalu ir neþada nuo 

mûsø galvø niekur keliauti. Jam èia gerai, 

ir jis parodë Ðeimininkui, kad moka 

dirbti. Jis ir dirbs. Primena, kad apie profsàjungas 

Lietuvoje girdime tik tada, kai 

jos kariauja uþ jø valdomà turtà. Tarpusavyje 

persidalija ar nepersidalija – tada ir 

pakyla putos. O þodis „darbininkas“ iš 

viešojo leksikono iðnykæs. 

Kalbant apie ðias skaudþias mûsø socialinio 

ir kultûrinio gyvenimo problemas, 

nevertëtø pamirðti, kad konkreèios visuomenës 

gyvenime demokratijos lygis ir 

erdvë yra tik tokia, kokià jà pajëgia iðkovoti 

opozicija ir kritiðkai màstantis elitas. 

Dabartinis partijø bankrotas, jø programø 

niveliacija puikiai atspindi mûsø visuomeninio 

gyvenimo padëtá. Kam èia gilintis á 

sudëtingus tautos istorijos vingius, nerti á 

mûsø tautinio mentaliteto iðtakø, tolesniø 

perspektyviausiø raidos keliø ieðkojimà. 

Juk tai ne maþiau sudëtingas uþdavinys 

nei amþino filosofinio akmens paieðkos. 

Antra vertus, dar jausdami alergijà globaliniams 

utopiniams sovietiniams pseudoprojektams 

pertvarkyti pasaulá, mes tarsi 

ágijome vieni imunitetà, kiti alergijà abst- 


akèiam teoretizavimui, praradome sugebëjimà 

ar apskritai norà màstyti universaliomis 

kategorijomis, o kà jau bekalbëti apie 

màstymo erdvës reikalaujanèius geopolitinius 

projektus (gal èia reiðkiasi negausios 

tautos psichologiniai kompleksai?). 

Gintaras Beresnevièius buvo Norberto 

Vëliaus mokinys, aistringas Rudolfo Otto 

ir Mircea Eliade veikalø gerbëjas, autoritetingas 

mûsø baltø kultûros, komparatyvistinës 

mitologijos ir religijos specialistas, 

lyginamuoju aspektu tyrinëjæs daugelio 

civilizacijø ir tautø kultûros istorijà. 

Ðias savo þinias jis vëliau pritaikë LDK ir 

vëlesnës Lietuvos kultûros istorijos tyrinëjimams. 

Skirtingai nei dauguma mûsø 

intelektualø ar pretenduojanèiø á jø vaidmená, 

puikiai suvokë globaliø tautà vienijanèiø 

mitø ir projektø neturëjimo pavojø 

ir kartu senø ið sovietinio periodo istorijos 

paveldëtø neveiksmingumà. Todël intelektualiai 

uþaðtrinta forma provokuodamas 

mûsø màstymà kûrë naujus mitus, puikiai 

suprasdamas, kad be platesnës istorinës 

perspektyvos, globaliø konsoliduojanèiø 

tautà mitø negausiai, galingø 

emigracijos srautø draskomai tautai globalëjanèiame 

pasaulyje bus nepaprastai 

sunku iðgyventi ir sëkmingai realizuoti savo 

kûrybines potencijas. 

Mano akimis þvelgiant jo talentas ryðkiausiai 

atsiskleidë ne jo geriausiai þinomose 

baltø kultûros istorijai ir religijotyrai 

skirtose studijose, o provokuojanèiuose 

màstymà ir sàmoningai kontroversiðkuose 

vëlyvuosiuose esë forma paraðytuose 

tekstuose, kaip, pavyzdþiui, „Imperijos darymas. 

Lietuviškos ideologijos metmenys. 

Europos Sàjunga ir Lietuvos geopolitika 

XXI a. pirmoje pusëje“ (2003). Èia jis jau 

reiðkiasi ne kaip akademinës pakraipos 

mokslininkas, o prancûziðko stiliaus eseistas, 

iðskirtiná dëmesá teikiantis savo idëjø 

iðsakymo formai. Ðioje tarsi vienu ákvëpimu 

paraðytoje knygoje jis euroskeptiko 

akimis pasisuka á mûsø tautos stiprybæ 

simbolizuojanèià didingà ir tragiðkà „nuo 

jûrø iki jûrø“ LDK kultûros istorijà. Pasitelkæs 

vienà ið jos didybæ ir tragizmà simbolizuojanèiø 

„imperijos darymo“ megaprojektø, 

jis siekia išprovokuoti platesnius teorinius 

apmàstymus, priversti dabartiná 

mûsø elità pakylëti á aukðtesná geopolitinio 

màstymo lygmená, priversti susimàstyti apie 

dabartinës Lietuvos geopolitinius, ekonominius, 

kultûrinius ir kitus interesus, kurti 

taip svarbias tolesnio gyvenimo vizijas bei 

išgyvenimo strategijas. Jis puikiai suprato, 

kad kiekvienos tautos kelias ðiame sudëtingame 

pasaulyje turi bûti savitas, glaudþiai 

susijæs su tautos kultûros istorijos tradicijomis 

ir jos mentaliteto ypatumais, kuriø 

sukaupto potencialo sëkmingas panaudojimas 

gali tapti sëkmës garantu. 

Kai kritiðkai vertiname ðià knygà ir jo- 


je ávairiomis formomis iðsakomas ávairias 

neretai kontroversiðkas ar sàmoningai hipertrofuotas 

idëjas, projektus, turime suvokti, 

kad èia pirmiausia susiduriame su 

XX a. pabaigos intelektualams bûdingø 

idëjø ir konceptø þaismu, kad kiekvienas 

apibendrinimas, kategoriðkai iðsakomas 

teiginys tiek Lietuvos, tiek ir apskritai civilizacijos 

istorijoje gali bûti kvestionuojamas 

konkreèiais á bendras sintetines 

schemas netelpanèiais faktais. Èia norëtume 

priminti aksiomà, kad iðimtys tik patvirtina 

taisykles. Antra vertus, Beresnevièiaus 

vaizduotës kuriamose Lietuvos istorijos 

vizijose ir projektuose neverta ieðkoti 

tiesioginio tikrovës atspindëjimo, kadangi 

tai pirmiausia neramaus, ieðkanèio 

tiesos proto ir neramios kûrëjo dvasios pagimdyti 

intelektiniai konstruktai. 

Ðioje knygoje iðryðkëjæs dëmesys Lietuvos 

istorijai, istoriniø mitø kûrimui ir europinei 

geoistorinei orbitai glaudþiai siejosi 

su kitoje tuo paèiu metu rašomoje 

knygoje „Palemono mazgas. Palemono 

legendos periferinis turinys. Religinë istorinë 

studija“ (2003) aptariamais klausimais. 

Bûtent joje formuluojama programinë 

tezë, kad „subrendusi valstybë privalo 

turëti savo ideologijà, savo protëvius 

didþiavyrius, savo istoriná ab vo“ (Beresnevièius, 

2003b, p.7). Èia taipogi autorius 

prabyla apie radikalios istorinës savimonës 

svarbà tautai, bûtinybæ kurti jà iðkelianèius 

ir konsoliduojanèius mitus, susirasti 

savo mitinius protëvius, be kuriø mitinës 

genealogijos uþnugario sukûrimo 

paprasèiausiai nebuvo galima apsieiti. Todël 

já ir sudomino LDK imperiniø ambicijø 

laikotarpyje XV–XVI a. didþiulá populiarumà 

ágavusios Palemono ir lietuviø valdanèiojo 

elito romëniðkos kilmës teorijø 

ir legendø uþslëptasis turinys. 

Ir pagaliau aptariamø knygø autoriø 

jaudino ne tik baltø ir LDK kultûros istorija, 

taèiau ir dabartinis lietuviø tautos likimas. 

Jis atsakingiau nei daugelis mûsø kultûrininkø 

kaip kritiðkai màstantis intelektualas 

þvelgë á nuolatos netgi naujausiais laikais 

kylanèius iððûkius, nebijojo paliesti skaudþias 

mûsø kultûros ir socialinio gyvenimo 

problemas, þengti á minuotus laukus. 

Ðiuo aspektu þvelgiant mûsø totaliai konformistinëje 

visuomenëje jis tikrai buvo retas 

ir labai reikalingas nuolatos provokuojanèio 

diskusijoms skaudþiomis temomis 

intelektualo tipas. 

Ðá moderniø mitø kûrëjà jaudino Lietuvos 

valstybingumo, tautos gyvybingumo, 

kultûros tradicijø iðsaugojimo problemos, 

kad dekonstruojant mûsø mentalitetui 

sakralinæ prasmæ turinèià valstybæ demontuojami 

moraliniai visuomenës pagrindai, 

tauta ir jos lyderiai praranda atsakomybæ 

dël susidariusios padëties. Ið èia 

plaukia sielvartavimas, kad per tokias kan- 

èias ir aukas atgimusios valstybës valdantis 

elitas degradavo, paskendo menkose 

turtø perdalijimo problemose ir, nesimokydamas 

ið skaudþiø praeities klaidø, netgi 

XXI a. pradþioje nemàsto apie tolesnæ 

valstybës raidos vizijà. „Dekonstruojant 

valstybæ, – raðë jis, – jos sakralumas nyksta. 

Nyksta ir dël politinio fiasko, kurá patyrë 

beveik visos dabartinës Lietuvos valdanèiosios 

partijos, ir dël to nykimas noriai nepastebimas 

ar net sveikinamas, nesuprantant, 

kad demontaþas gali reikðtis ir per 

ávairias apkaltas, ir per skandalus, ne vien 

per besàlygiðkà Briuselio direktyvø vykdymà. 

Be to, valstybës sakralumas buvo nenatûrali 

pajauta, nes valstybë – pasaulietinis 

darinys, ir sakrali valstybë – tai viduramþiø 

kategorija. Mums ji buvo sakrali dël 

to, kad ji buvo prarasta, atkurta valstybë 

funkcionuodama praranda savo sakralumà 

ir tai dësninga. Valstybë yra pasaulietiðka 

ir tai natûralu, taèiau jos pradmenys 

vis dar tebëra sakralybës zona, o istorijoje 

nenuðventinta taigi ir sakralu ir liko – Mindaugas, 

tinkantis ir nacionalistams, ir katalikams, 

ir pagonims, tragiška ir kontroversiška, 

bet todël visiems tinkanti figûra, 

rymanti ant sakralios dimensijos“ (Beresnevièius, 

Sakralybës turinio metamorfozës 

postmoderno epochoje). 

Antra vertus, Beresnevièius teisingai 

pastebi, kad dekonstruojant valstybæ neiðvengiamai 

vyksta jos sakralumo likuèiø 

demontavimas. Taèiau ir po valstybës dekonstrukcijos 

vis dëlto lieka ne taip maþai 

– lieka tauta, kuri, gyvendama postmoderniame 

pasaulyje ir besivadovaudama 

postmoderniomis vertybëmis, vis dëlto lieka 

sakrali. Bûtent tauta ðioje istoriosofinëje 

koncepcijoje iðlieka kaip paskutinë lietuviðko 

sakralumo priebëga, kadangi, sugriovus 

valstybingumo pamatus, uþ tautos 

jau nieko nebëra. Todël ir tauta èia iðkyla 

kaip galutinis likmuo sau paèiai. Todël 

Beresnevièius prabyla apie savisaugos 

mechanizmø ásijungimo bûtinybæ postmodernioje 

globalizuoto pasaulio epochoje, 

regëdamas ðiame judesyje galimybæ iðsaugoti 

„tautà kaip pavojuje esantá galutiná 

esiná“. Èia ir baigiasi jo kriziniø procesø 

konstatacija arba, kitais þodþiais tariant, 

analitinë postmodernaus bûvio ir vietos jame 

lietuviø kultûros dalis, po jos, kaip ir 

Friedricho Nietzsche’s tekstuose, eina pozityvios 

programos formulavimas. Jos sistemiðkai 

organizuojanèia aðimi tampa neoromantinis 

atsisukant á ðlovingà LDK kultûros 

istorijà imperijos darymo projektas 

ir aktyvaus barbariško, kupino galingos gyvybinës 

energijos lietuvio tipo iðkëlimas bei 

poetizavimas. 

Lietuviø tautà pusiau ironiðkai, pusiau 

rimtai, mëgindamas iðvaduoti ið nedidelëms 

tautoms bûdingø psichologiniø 

màstymo stereotipø, negandø ir dël so-

cialinës raidos sunkumø uþplûdusiø menkavertiðkumo 

kompleksø, Beresnevièius 

traktuoja kaip „imperinio màstymo þmonës“, 

o tautiná charakterá, mentalitetà, visas 

bëdas, depresijas, stresus kildina ið 

savito, uþslopinto savyje gentinio imperializmo. 

Todël ir lietuviai jo futurologiniame 

imperijos darymo projekte iškyla ne 

kaip nuolankiø baudþiauninkø (tai reakcija 

á dabartiná mûsø visuomenëje suveðëjusá 

socialiná konformizmà, karikatûrines 

formas ágavusá servilizmà), o kaip stipriai 

pabrëþta ir gimusi valdyti gentis, kurios 

genuose valdymas uþprogramuotas. 

„Likimas ir istorija, – patetiðkai raðë jis, – 

svaidë mus ið vienos bûklës á kità, taèiau 

tai nepakeitë pagrindø – mes imperijos 

valdovø genties suformuota tauta ir mums 

Krymas, Ukrainos stepës, Kijevas, Naugardas 

ir Smolenskas, Juodoji jûra ir Kurðas 

yra teritorijos, su kuriomis mûsø mintys, 

ideologiniai stereotipai ir realios veiklos 

modeliai susipina. Tai mûsø teritorija, 

nuo amþiø, ir ði teritorija gali ir turi bûti 

kontroliuojama Lietuvos, apytiksliai iki pat 

Dono ir Volgos. Vakaruose ne kontrolë, o 

sàjunga – sàjunga nulëmë, kad vakaruose 

ir ðiaurës vakaruose mûsø politika rëmësi 

sàjungomis su Lenkija ir vienu trumpu 

metu su Ðvedija. Tai istorijos vektorius, 

beje, sàjungos, kurias Lietuva darë 

pati, savo vardu, buvo sàjungos su vakaruose 

ir ðiaurës vakaruose esanèiomis 

valstybëmis” (Beresnevièius, 2003, p. 8). 

Suvokdamas gaivaliðkà galingos nomadologinës 

energijos kupinà LDK imperijos 

kûrëjø barbariðkà prigimtá, Beresnevièius 

savita forma atgaivina Jozefo Strzygowskio, 

Friedricho Nietzsche’s, Giles Deleuze 

ir kitø nomadologijos ðalininkø ðlovinanèià 

laisvà klajoklá mitologijà. „Romansus 

mëgsta lietuviai, èigonai, rusai – tautos, 

atsiradusios klajokliniu, nomadiniu pagrindu, 

ir stepëje jie skamba geriausiai, ir 

lietuviai, adoruodami romansà, atsiduoda 

tam paèiam klajojimo, iðëjimo, troðkimo 

perþengti ribà, horizontà, nuolat tolstantá ir 

nepasiekiamà, taigi romansas duoda sakralinio 

transcendavimo analogijà ir sakraliai 

tirðtas. Tas nešimo potraukis, transcendavimo 

potraukis yra viena sakralinio ákirtimo 

profanybën atmaina, ðventasis irgi 

trokðta iðsiverþti; lygiai kaip klajoklis skitas 

ant balno ar sarmatas savo veþëèiose, 

ar èigonai su ið LDK istorijos bekraðèiø Rytø 

ir Vakarø civilizaciniø pasauliø erdviø iðnyranèiais 

lietuviais, labiausiai besiþudanèiais 

ir labiausiai besiþavinèiais iðeiti, transcenduotis 

kvieèianèiais romansais“. 

Kita vertus, su laisvo klajoklio figûros 

iðkëlimu èia tiesiogiai siejasi tautos gyvybinæ 

energijà simbolizuojanèio barbaro 

vaizdinio neoromantinis poetizavimas. 

„Barbaras tai maksimaliai laisvas, atsakingas 

ir iðtikimas þmogus, turintis grieþtà gar- 

bës kodeksà ir uþuojautà, kartu jis turi jëgà 

ir nevengia jos naudoti. Tokià prasmæ 

að teikiu barbarui, tokiais jie save ir matë“ 

(Beresnevièius, 2003, p. 10). Ið èia kyla siekimas 

nuvainikuoti plaèiai paplitusius poþiûrius 

apie tariamai destruktyvià barbarø 

kultûrinæ misijà. Jis primena, kad Vakarø 

civilizacijos laimëjimus simbolizuojanèios 

tautos prancûzai, vokieèiai, italai, ispanai 

ir kitos buvo barbariðkø genèiø palikuonys 

„Patys barbarai, – pabrëþia jis, – nebuvo 

civilizacijos þmonës, tarkime, jie neturëjo 

kalëjimø, vidinës socialinës prievartos 

mechanizmø, taèiau turëjo teisæ ir nuo 

VI a. – teisynus, o buki jie niekada nebuvo, 

þiaurumas kaip tik labiau bûdingas civilizacijoms. 

Ir aklai naudojama jëga – taip 

pat. Barbarai iðvengdavo karo derybomis, 

mokëjo eiti á kompromisus. Mitas apie barbarø 

deginamas bibliotekas paskleistas 

paèiø papuvëliø antikos saulëlydþio pusgalviø. 

Aleksandras Didysis, ðis graikø karys 

ir kultrëgeris – ðtai kas sudegino Aleksandrijos 

bibliotekà. Bet jis liko kultûros 

idealas, sakralizuotas genijus ir civilizacijos 

ðviesos neðëjas „tamsioms“ Persijai, 

Bakterijai, Indijai. Barbarai nedegindavo 

bibliotekø, jie þinojo, kas tai yra, ir, be kita 

ko, jautë magiðkà pagarbà uþraðytam þodþiui“ 

(Beresnevièius, 2003, p. 9). 

Jam labai svarbu, remiantis savita LDK 

istorijos faktø interpretacija, sukurti naujà 

individualizmo principus iðpaþástanèio 

„laisvo lietuvio barbaro mità“, barbaro, kuris 

tarp dviejø krikðèioniðkos civilizacijos 

arealø katalikiðkos ir bizantiðkos erdviø sugebëjo 

sukurti galingà pagoniðkà baltiðkas 

ðaknis turinèià LDK imperijà. Baltø kultûros 

tyrinëtojui ðis barbariðko baltiðko, kaip 

lietuviðko civilizacijos raidos kelio savitumo 

pabrëþimas ir su juo tiesiogiai susijæs mëginimas 

sukurti naujà tautà vienijanèià ideologinæ 

mitologijà buvo labai svarbus. Jis 

árodinëja, „kad lietuviai elgësi lygiai kaip normanø, 

gotø ar langobardø kunigaikðtukai 

– tik skirtumas tas, kad lietuviai neiðnyko, o 

neiðnyko, nes turëjo vieningà etninæ bazæ. 

Etninæ Lietuvà. Jei ta etninë bazë bûtø sujudëjusi 

ir atsikëlusi, tarkime, á Padniepræ 

ar Pavolgá, lietuviai bûtø iðnykæ bevieðpataudami 

kur nors Kijeve ar Sarajuje. Paèiame 

vieðpatystës apogëjuje. Barbarai, sukûræ 

Europà, ðitaip ir baigë savo istorijà. Lietuviai 

– vieninteliai Tautø kraustymesi dalyvavæ 

barbarai, kurie iðlaikë ryðius su savo 

senàja tëvyne ir todël ði bazë iðliko“ (Beresnevièius, 

2003, p. 11). 

Ið èia plaukia jo pamàstymai apie lietuvius 

kaip ið barbarø klajokliø ir þemdirbiø 

susiformavusià nacijà, kurios susimaiðæ 

genai gimdo neuþgesinamà „paðëlusá 

individualizmà“, kuris skatino barbariðkø 

lietuviø genèiø o vëliau ir LDK valdovø 

ekspansinæ imperinæ politikà uþkariautuose 

slavø kraðtuose. 

Apeliuodamas á barbariðkas þiloje istorijoje 

susiklosèiusias tradicijas Beresnevièius 

paaiðkina ir dabartiniam lietuviðkam 

mentalitetui bûdingà per laisvus rinkimus 

pasirinkimà vietoj interesus vienijanèio 

Prezidento eilinio „vado“ ir analogiðkà 

politiniø partijø kûrimàsi pagal asmeniná, 

o ne kolektyviná principà. Antra 

vertus, tarsi mokydamas dabartiná valdantájá 

elità saikingumo pasisavinant visuomenës 

gërybes, jis apeliuoja ir á savitus 

„rezervuotus“ politinius idealus barbaro, 

kuris uþimdamas svetimas teritorijas formuoja 

savità elità, kuris saikingai apkrauna 

savo pavaldinius pakeliamais mokesèiais, 

o karo þygiais papildo savo iþdà 

„neplanuotu“ papildomu grobiu. Kaip vienà 

svarbiausiø barbariðkos praeities paveldëtø 

lietuvio bruoþø jis iðskiria mûsø 

tautai bûdingà – tolerancijà, deja, ir neigiamoms 

visuomenëje vyraujanèioms 

tendencijoms, giminiø ir klanø valdymo 

principams, kurie traktuojami kaip natûrali 

ir neiðvengiama blogybë. Todël netgi mûsø 

vadinamuose intelektualiuose visuomenës 

sluoksniuose neretai apstulbsti matydamas, 

kai á aukðtus valdymo postus renkami 

þmonës, kurie moka be jokiø sentimentø 

gyventi kitø sàskaita. Netgi pamindami 

ástatymus ir kitø þmoniø interesus jie 

pasipildo savo kiðenes. Tokios „menkos 

nuodëmëlës“ neretai Lietuvoje greièiau 

traktuojamos kaip privalumas „mokëjimas 

gyventi“ nei trûkumas. Ðiuose Beresnevièiaus 

pastebëtuose bruoþuose ir iðryðkëja 

lietuviðko mentaliteto skirtumai su senàja 

Europa, á kurià mes integruojamës. 

Taèiau kyla natûralus klausimas, ar ant tokio 

pamato galima konstruoti modernià ir 

gyvybingà visuomenæ. 

Vadinasi, jo imperijos darymo projekte 

greta taikliø áþvalgø ið baltø ir LDK kultûros 

istorijos nesunkiai aptiksime subtiliai 

sukonstruotø daugybæ sàmoningai lengvatikiams 

lietuviams á akis dumiamø mitø, 

á kuriuos negalima rimtai þvelgti. Pavyzdþiui, 

apie lietuvius kaip vienà ið jëgø, kontroliuojanèiø 

Europà, ekonomikos laimëjimus, 

galingus ið lietuviø suformuotus legionus, 

ginanèius nuo prieðø gleþnos ES 

sienø perimetrà, kiek artimesnæ tikrovei kultregeriðkà 

Lietuvos misijà Rytinëje Europos 

dalyje, Uþkaukazëje, Vidurinëje Azijoje 

ir visiðkai fantastinæ Japonijoje, su kuria 

jis suranda daugybæ bendrybiø (vertëtø 

priminti, kad jis planavo artimiausiu metu 

rimtai atsidëti lyginamosioms baltø ir ðintoizmo 

mitologijos bei religijos studijoms). 

Tai intelektualus þaismas, naujø didvalstybiniø 

mitø kûrimo atplaiðos, kuriø tikslas 

skiepyti paðlijusá pasididþiavimà priklausomybe 

savo tautai, jos ðlovingai praeièiai, 

be kurios ásisàmoninimo blësta ateities vizijos 

perspektyvos. Jø formavimui bûtina 

á LDK istorijà projektuojama nauja imperi- 


në mitologija. Skirtingai nei daugelis mûsø 

intelektualø ir politologø Beresnevièius 

puikiai supranta, kad Lietuvos nacionaliniai 

interesai pirmiausia siejasi su 

ES, o ne JAV geopolitiniais interesais. Todël 

ir jo vaizduotëje kuriamas galingas, 

kariškus genus turintis, kuriam kinkos nedreba, 

lietuviðkas legionas „turi bûti naudojamas 

Europos, ne JAV interesams 

ginti“ (Beresnevièius, 2003, p. 55). 

Glaustai aptaræ Gintaro Beresnevièiaus 

su LDK kultûros istorija susijusias 

kultûrologines idëjas, ypaè imperijos darymo 

projektus, galime konstatuoti, kad 

tai buvo vienas originaliausiø pastarojo 

deðimtmeèio Lietuvos kultûrologø, kurio 

màstymà provokuojantys kontroversiðki 

kultûrologiniai projektai parodo galingà 

ankstesnës lietuviø tautos kultûros tradicijos 

poveiká dabartiniam mentalitetui, socialinio 

ir politinio elgesio formoms. 

Jo veikaluose atlikta istorinë ir lyginamoji 

LDK kultûros analizë griauna 

daugybæ tvirtai ásiðaknijusiø mitø apie 

besàlygiðkà lietuviø religingumà, tariamai 

romius sëslius lietuvius, parodo nomadologinæ 

jø energetikà, nerimastingumà, 

paaiðkinanèius lietuviø kultûros 

istorijoje nuolatos iðkylanèià tolimø pasauliø 

nostalgijà ir periodiðkai pasikartojanèias 

galingas emigracijos bangas. 

Nevertëtø pamirðti ir dar þiloje senovëje 

ágyto lietuvio þemdirbio potraukio þemës 

nuosavybei, greitam ðaknø suleidimui 

ten, kur yra savas þemës lopinëlis. Bûtent 

istorijoje galime atsekti, kaip formavosi 

bûdingi ir dabartinei Lietuvos visuomenei 

feodaliniai giminiø, klanø valdymo 

principai, skleidësi grieþtø valdymo tarpsniø 

prislopinti gërybiø grobimo ir turtø perdalijimo 

instinktai, kai etiniai principai, visuomenës 

reikmës abejingai paminami. 

LDK ir vëlesnëje valstybingumà praradusioje 

tautos istorijoje randame mûsø visuomenæ 

luoðinanèio konformizmo ir nykaus 

servilizmo iðtakas. 

LITERATÛRA 

Beresnevièius G. Baltø religinës reformos, 

Vilnius, 1995. 

Beresnevièius G. Imperijos darymas. Lietuviðkos 

ideologijos metmenys. Europos Sàjunga 

ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmoje 

pusëje, Vilnius, 2003. 

Beresnevièius G. Naujojo atgimimo iðvakarës, 

Vilnius, 2005. 

Beresnevièius G. Lietuviø religija ir mitologija. 

Sisteminë studija, Vilnius, 2004. 

Beresnevièius G. Palemono mazgas. Palemono 

legendos periferinis turinys. Religinë 

istorinë studija, Vilnius, 2003b. 

Beresnevièius G. Religijø istorijos metmenys, 

Vilnius, 1997, antr. leid 1997. 

Beresnevièius G. Sakralybës turinio metamorfozës 

postmoderno epochoje [neskelbtas 

tekstas] 

Brague R., Europe, la voie romaine, Paris, 

1992. 

Braudel F., L’identité de la France, vol. 1 : 

Espace et histoire, Paris, 1986. 


Elektros energetikos 

Prof. habil. dr. Antanas NEMURA sistemø 

Techninë kibernetika, adaptyviosios 

sistemos – tai mokslo sritys, kuriose nenuilstamai 

triûsia Lietuvos MA narys 

korespondentas prof. Antanas NEMU- 

RA, pasitinkantis brandø 80-metá. 

Ðia proga paèios tvirèiausios sveikatos, 

geriausios kloties visuose siekiuose, 

gausios þemiðkos ir dvasinës 

laimës Lietuvos energetikos instituto 

kolegø, su kuriais drauge pradedate 

antràjá instituto pusðimtá metø, vardu 

sveikina ir linki profesorius Jurgis Vilemas 

ir prof. Eugenijus Uðpuras 

1 pav. LEI 

Adaptyviøjø 

sistemø 

laboratorijos 

vadovas 

prof. habil. 

dr. A.Nemura 

(kairëje) ir 

LEI Identifikavimo 

ir 

valdymo 

laboratorijos 

vadovas 

prof. habil. 

dr. V.Kaminskas 

(1988 

m.) 

Elektros energija yra labai patogi, 

nes jà lengvai galima transportuoti, keisti á 

mechaninæ, ðiluminæ ir kitas energijos rûðis. 

Be elektros neveiktø televizoriai, telefonai, 

kompiuteriai ir kiti ðiuolaikiniai informacinëmis 

technologijomis paremti prietaisai, 

aparatai ir árenginiai. Visi pripratome 

prie elektros energijos teikiamø patogumø 

ir visai negalvojame, iš kur ta elektros 

energija pas mus ateina. Daugelis esame 

girdëjæ, kad elektros energijà gamina 

ðiluminës, hidro, atominës, vëjo elektrinës. 

Elektros energija perduodama elektros 

perdavimo linijomis. Visa tai sudaro elektros 

energetikos sistemà (EES). Tiksliau 

EES susideda ið elektros stoèiø, pastoèiø, 

jëgos transformatoriø, elektros perdavimo 

linijø tinklo, telematavimo duomenø gavimo, 

perdavimo ir jø analizës priemoniø, 

EES reþimø planavimo ir operatyvaus valdymo 

sistemos. Pastaroji posistemë ver- 

v 

tyrimai Lietuvos 

institute 

èia visas likusias EES dalis suderintai dirbti. 

EES sistemos yra labai sudëtingos, jas bûtina 

valdyti pagal tam tikrus reikalavimus 

– energijos vartotojai turi gauti tinkamos 

kokybës elektros energijà (ne per didelë ir 

ne per maþa elektros átampa, srovës daþnis 

– tiksliai 50 periodø per sekundæ), be 

to, elektros energijos gamyba, tiekimas ir 

paskirstymas vartotojams turi bûti ekono- 

miškiausi. Kadangi organinis kuras, degdamas 

ðiluminëse elektrinëse, terðia atmosferà 

ir yra deficitinis, reikalaujama taip valdyti 

EES, kad elektros energijos gamybai 

bûtø sunaudojama kuo maþiau organinio 

kuro ir kad nuostoliai elektros perdavimo 

ir paskirstymo linijose bûtø kuo maþesni. 

Ðis uþdavinys atitinka atvejá, kai EES yra 

planinës ekonomikos dalis, o elektros rinkos 

sàlygomis jis darosi dar sudëtingesnis 

– juk reikia atsiþvelgti á elektros gamintojø 

tarpusavio konkurencijà, elektros energijà 

galima ne tik gaminti savose elektrinëse, 

bet ir pirkti iš kitø elektros energijos 

gamintojø savo ðalyje ir uþsienyje. Todël 

Lietuvos energetikos instituto (LEI) Adaptyviøjø 

sistemø, Identifikavimo ir valdymo 

ir Dideliø energetikos sistemø laboratorijos 

daugiausia dëmesio ir skyrë EES matematinio 

modeliavimo, identifikavimo ir 

valdymo uþdaviniams tirti.

aldymo 

energetikos 

Ðiuolaikinës EES automatizuoto dispeèerinio 

valdymo sistemoje (ADVS) labai 

svarbi informacinio aprûpinimo sistema. 

Ji turi nuolat tiekti visà reikalingà informacijà 

apie EES bûklæ esamu metu ir prognozuoti 

jos bûklæ nustatytam laiko tarpui. 

Geram valdymui reikia kur kas daugiau 

duomenø, negu jø gali duoti reali telematavimø 

sistema. Pavyzdþiui, mazginiø átampø 

faziniai kampai bazinio mazgo atþvilgiu 

iš viso nematuojami, taupumo sumetimais 

ne visur, kur reikëtø, matuojami ir 

aktyviøjø bei reaktyviøjø galiø srautai, nes 

per brangu visur pastatyti aparatûrà. Todël 

turi bûti naudojamos specialios programinës 

priemonës teleinformacijos iðsamumui 

ir patikimumui garantuoti, t.y. EES 

momentinei bûklei ávertinti. Blogø telematavimø 

duomenø aptikimo ir EES bûklës 

ávertinimo bei prognozavimo algoritmai remiasi 

adekvaèiais matematiniais modeliais, 

statistinës analizës, filtracijos bei atpaþinimo 

metodais. 

Anomaliomis situacijomis (prieðavarinëmis, 

avarinëmis, poavarinëmis) dispeèeris 

turi per maþai laiko nuspræsti, kaip 

jas pakeisti ir duoti reikiamas valdymo 

2 pav. ADVS valdymo uþdaviniø ir pagrindiniø 

programiniø priemoniø struktûra 

komandas. Stokodamas laiko dispeèeris 

daþnai daro klaidas, o jo klaidingi 

sprendimai gali sukelti brangiai kainuojanèiø 

sistemai þalingø padariniø. Todël 

aktualu, kad dispeèeriui padëtø greitai 

veikiantis intelektualus pagalbininkas – 

dispeèerinë ekspertinë sistema. ADVS 

pagrindiniø programiniø priemoniø struktûra 

parodyta 2 paveiksle. 

Šiuolaikinës valdymo sistemos turi bûti 

adaptyvios ir mokslios, t.y. turi prisitaikyti 

prie besikeièianèiø sàlygø, mokytis ið savo 

paèiø darbo klaidø. Tai ypaè svarbu valdant 

elektros energetikos sistemà, nes laikui 

bëgant pamaþu, o kai kada ir staigiai 

keièiasi aplinkos oro temperatûra ir drëgmë, 

nepastovios esti ir elektros energijà 

generuojanèiø ðaltiniø ir kuro charakteristikos, 

be pertraukos kinta elektros energijos 

vartotojø reikalaujama galia ir kita. Kai 

EES veikia ir vëjo elektrinës, tai jø generuojama 

galia atsitiktiniu bûdu kinta kartu 

su vëjo greièiu, todël tokioje EES iðkyla 

papildomø sunkumø palaikyti balansà tarp 

generuojamos ir suvartojamos elektros 

energijos ir kartu palaikyti pastovø generuojamos 

elektros srovës daþná. Jeigu generuojama 

galia yra didesnë negu reikalaujama, 

tada atitinkamai didëja elektros 

srovës daþnis, ir atvirkðèiai – jeigu generuojama 

galia yra maþesnë uþ galios poreikius, 

srovës daþnis atitinkamai maþëja. 

Todël, norint palaikyti nustatytu tikslumu 

elektros srovës daþná, bûtina tam tikru tikslumu 

palaikyti galiø balansà, o tam reikia 

tinkamai valdyti bendràjà generuojamà arba 

/ ir suvartojamà galià. 

Adaptyviosios valdymo sistemos 

elektros energetikoje 

Mokslinëje ir techninëje literatûroje apraðyta 

nemaþai adaptyviojo valdymo metodø, 

taèiau èia detaliau nagrinëjami tik 

du metodai – adaptyvusis valdymas, paremtas 

valdymo objekto arba reguliatoriaus 

identifikavimu, ir adaptyvusis valdymas 

be identifikacijos. Šie metodai buvo 

tiriami Lietuvos energetikos institute. 

Adaptyvusis valdymas su valdymo 

objekto identifikacija. Šio tipo adaptyvaus 

valdymo sistemos daþnai vadinamos 

netiesioginio adaptyviojo valdymo 

sistemomis ir daugiausia yra taikomos 

elektrinëse bei EES momentiniams technologiniams 

parametrams ávertinti bei 

adaptyviai valdyti. Adaptyvusis valdymas, 

paremtas valdymo objekto identifikavimu, 

parodytas 3 paveiksle. Nuo paprastos automatinio 

reguliavimo su gráþtamuoju ryðiu 

sistemos adaptyvioji automatinio reguliavimo 

sistema skiriasi tuo, kad reguliatoriaus 

parametrai RP yra nuolat perskaièiuojami 

naudojant valdymo objekto 

identifikavimo rezultatus, t.y. objekto modelio 

parametrø áverèius OP. Identifikavimà 

ir reguliatoriaus parametrø skaièiavi- 

3 pav. Adaptyviojo valdymo schema su 

identifikavimu: R – reguliatorius, VO – valdymo 

objektas, ID – identifikatorius, RPS 

– reguliatoriaus parametrø RP skaièiavimas, 

panaudojant objekto parametrø áverèius 

OP, gautus identifikuojant, y* – sistemà 

veikiantis signalas (nuostatos dydis), 

e = y* – y – iðëjimo dydþio y reguliavimo 

paklaida, u – valdymo objektà veikiantis 

dydis, t.y. valdymo dydis 

mà atlieka specialios programinës priemonës 

ID ir RPS. Kad adaptacijos procesas 

gerai vyktø, bûtina pakankamai gerai 

ir greitai identifikuoti valdymo objektà, kitaip 

tariant, bûtina pakankamai greitai ir 

tiksliai ávertinti objekto modelio parametrus 

pagal valdomo objekto áëjimo ir iðëjimo 

kintamøjø dydþiø u ir y matavimo duomenis. 

Áverèiams apskaièiuoti daþniausiai 

naudojamas maþiausiø kvadratø metodas. 

Kintamieji dydþiai u ir y visada daugiau ar 

maþiau yra uþterðti ávairiais triukðmais ir 

trukdþiais, dël to galima apskaièiuoti tik 

tam tikrus modelio parametrø áverèius. 

Sistemø identifikavimo teorija ir praktiniai 

identifikavimo metodai jau gerai iðplëtoti, 

taèiau taikant ðiuos metodus praktikoje 

iðkyla nemaþai klausimø, nuo kuriø 

sprendimo priklauso identifikavimo rezultatø 

patikimumas ir kokybë. Prie tokiø 

klausimø reikia priskirti laiko kvantavimo 

intervalo ∆t parinkimà, turimø matavimo 

duomenø filtravimà, matematinio modelio 

tipo parinkimà ir pagaliau dinaminiø 

objektø, esanèiø gráþtamojo ryðio kontûre, 

identifikavimà. Pastarasis uþdavinys 

yra ypaè bûdingas adaptyviojo valdymo 

sistemoms, pavaizduotoms 3 paveiksle. 

Be to, energetiniai identifikavimo objektai 

turi tam tikrø specifiniø savybiø, apsunkinanèiø 

identifikavimà – tai vibracijos, 

elektromagnetiniai trukdþiai, netiesiniai 

elementai su nejautrumo zona bei 

laisvumu, eksperimentø sudëtingumas ir 

brangumas. Kai kuriuos identifikavimo aspektus 

panagrinësime kiek plaèiau. 

Matavimo duomenø filtravimas didelio 

sunkumo nesudaro, nes ðiuolaikinës 

programinës priemonës leidþia efektyviai 

tai padaryti. Svarbu, kad kuo geriau bûtø 

filtruojami áëjimo signalo triukðmai, nes 

identifikavimo metodai ir algoritmai, kaip 

jau minëta, remiasi maþiausiø kvadratø 

metodu, kuris reikalauja, kad áëjimo dydþiø 

u matavimai bûtø tikslûs. Be to, bûtina 

áëjimo ir iðëjimo dydþiø matavimo 


duomenis filtruoti tuo paèiu filtru, nes kitaip 

valdymo objekto matematinis modelis, 

gautas identifikavimo bûdu, bus iðkreiptas 

ir netikslus. 

Parinkti matematinio modelio tipà ir 

eilæ irgi yra svarbu. Lyginant skirtingø 

modeliø identifikavimo rezultatus galima 

matyti, kuris modelis yra geresnis. Paþymësime, 

kad þinomos komercinës 

programinës identifikavimo priemonës, 

pvz. MATLAB‘as, yra skirtos diskretinio 

laiko matematiniø modeliø parametrams 

identifikuoti, esant fiksuotam laiko diskretizavimo 

intervalui ∆t. Yra metodø ir 

atitinkamø programiniø priemoniø transformuoti 

gautà diskretinio laiko matematiná 

modelá á tolydinio laiko matematiná 

modelá. 4 pav. parodyta, kaip kinta elektros 

srovës daþnis realios jungtinës EES 

ir identifikavimo bûdu gauto tos paèios 

JEES modelio, kai ðuoliðkai padidëja apkrovos 

galia. Ið 4 pav. pateiktø grafikø 

aiðkiai matyti, kad JEES matematinis 

modelis gerai modeliuoja JEES. 

Jei projektuojama diskretinë automatinio 

reguliavimo sistema su kitokiu ∆t, tai 

gautas diskretinis modelis netiks ir já teks 

transformuoti á matematiná modelá su atitinkamai 

kitu ∆t. Tam yra atitinkamos programinës 

priemonës. Visas èia paminëtas 

identifikavimo problemas LEI tyrinëjo 

A.Nemura ir V.Kaminskas bei jø vadovaujami 

doktorantai ir moksliniai bendradarbiai 

J.Baltrûnas, N.Arbaèiauskienë, D.Janickienë, 

È.Tallat-Kelpša, A.Rimidis, 

J.Stropus, R.Pupeikis ir kiti. 

Prieð identifikuojant dinaminius valdymo 

objektus, esanèius uþdarame gráþtamojo 

ryðio kontûre, bûtina nustatyti jø identifikuojamumo 

sàlygas. Tokiø valdymo objektø 

identifikavimo klausimais yra paskelbta 

nemaþai publikacijø, taèiau praktika 

rodo, kad identifikuojamumo sàlygos 

ne visada yra tiriamos ir ne visada á jas 

atsiþvelgiama, todël gali atsirasti dideliø 

identifikavimo paklaidø. Taigi adaptyviojo 

valdymo sistemose su identifikacija bûtina 

visapusiðkai iðtirti valdymo objekto 

identifikuojamumo sàlygas. Netiesiniø dinaminiø 

energetikos objektø, pvz., 300 

MW galios energetinio bloko kuro degimo 

proceso, adaptyvaus valdymo, garantuojanèio 

iðëjimo kintamøjø minimalià dispersijà, 

taip pat tokiø objektø identifikuojamumo 

problemà LEI 1983–1988 m. tyrinëjo 

V.Kaminskas, K.Ðidlauskas ir A.Stropus. 

EES parametrø ávertinimo galimybes 

ir áverèiø paklaidas 2001–2005 m. iðtyrë 

A.Nemura ir V.Radziukynas. Pastarojo tyrimo 

rezultatai panaudoti LEI kuriant ir tiriant 

EES adaptyviojo valdymo sistemas. 

Dar yra adaptyviojo valdymo sistemø 

su identifikacija, kai identifikuojami ne valdymo 

objekto, o reguliatoriaus modelio 

parametrai, kartu siekiant, kad reguliato- 


riaus ir objekto bendrasis matematinis 

modelis tenkintø tam tikrus visos sistemos 

stabilumo ir pereinamøjø procesø 

reikalavimus. Šio tipo adaptyviosios sistemos 

daþnai vadinamos tiesioginio 

adaptyviojo valdymo sistemomis, bet 

joms LEI buvo skiriama maþiau dëmesio. 

Adaptyvusis valdymas be identifikacijos. 

Daugeliu atvejø adaptacijà galima 

ágyvendinti nenaudojant valdymo objekto 

arba reguliatoriaus identifikacijos. Adaptacijos 

principà be identifikacijos paaiškina 

5 pav., kuriame parodyta neraiškaus 

(fuzzy) PI reguliatoriaus schema. Èia PI 

reiðkia, kad reguliatoriaus struktûroje yra 

valdomi proporcinis K P ir integratoriaus K i 

stiprinimo koeficientai. Ðiems koeficientams 

valdyti naudojamas neraiðkus valdymo 

átaisas FS, kuris ið esmës yra dvimatis 

netiesinis keitiklis, o jo veikimas yra paremtas 

neraiðkiomis aibëmis ir veiksmais 

su jomis. Á átaiso FS áëjimà pasiunèiami du 

signalai – reguliavimo paklaida e ir paklaidos 

kitimo greitis de/dt. Átaiso FS viduje 

šie du kintamieji yra keièiami lingvistiniais 

kintamaisiais, pvz., reguliavimo paklaida 

e gali bûti didelë teigiama, vidutinë teigiama 

arba vidutinë neigiama ir didelë neigiama. 

Toliau lingvistiniø kintamøjø vertës 

apdorojamos tam tikromis taisyklëmis ir 

vël transformuojamos á analoginæ formà. 

Tokiu bûdu FS iðëjime gauname vël analoginá 

dvimatá dydá (K P , K i ), kurio vertës yra 

atitinkamai proporcinis K P ir integratoriaus 

K i stiprinimo koeficientai. Šiuo atveju visa 

reikalinga informacija apie PI reguliatoriaus 

stiprinimo koeficientø K P ir K i vertes yra reguliavimo 

paklaidos e ir jos greièio de/dt 

kitime ir tose taisyklëse, pagal kurias yra 

apdorojami lingvistiniai kintamieji e ir de/ 

dt. Adaptyvøjá EES daþnio reguliavimà, 

naudojant tam specialiai sukurtà neraiðkø 

automatiná reguliatoriø, LEI tyrinëjo doktorantas 

V.Radziukynas. Ðis neraiðkus reguliatorius, 

nenaudojantis EES identifikacijos, 

garantuoja greità ir efektyvià daþnio 

antrinio reguliavimo proceso adaptacijà. 

6 pav. pavaizduotos Baltijos EES daþnio 

kitimo kreivës, kai daþnis ir galia automatiškai 

reguliuojami su neraiškiu 

adaptyviuoju reguliatorium (juoda kreivë) 

ir paprastu (neadaptyviu) PI tipo reguliatorium 

(raudona kreivë). Apkrovos galia 

laiko momentu 100 sekundþiø ðuoliðkai 

padidëja 200 MW. 

Sulyginus daþnio kitimo kreives matyti, 

kad EES su adaptyviuoju fuzzy reguliatoriumi 

per daug trumpesná laikà atstato 

EES daþná á buvusià 50 Hz. padëtá, 

negu ta pati EES su neadaptyviuoju reguliatoriumi. 

7 pav. – V.Radziukyno daktaro 

disertacijos gynimas 2006 m. 

gruodþio 19 dienà. Ðioje disertacijoje 

V.Radziukynas iðtyrë EES modeliavimo, 

identifikavimo ir daþnio automatinio re- 

guliavimo uþdavinius, taip pat ir su neraiškiu 

adaptyviuoju PI reguliatoriumi. 

EES momentinës bûklës ávertinimas 

Ágyvendinant EES paprastàjá bei adaptyvøjá 

valdymà, labai svarbu turëti tuo laiko 

momentu t , (k = 1,2,...) kuo tikslesnæ 

k 

EES bûklës vektoriaus vertæ X(t ) (k = 

k 

1,2,...) ir matematiná modelá, nes, turint bûklës 

vektoriø ir EES matematiná modelá, galima 

nesunkiai apskaièiuoti visus kitus EES 

dydþius. Pvz., kai bûklës vektoriø sudaro 

EES mazginiø átampø moduliai ir faziniai 

kampai bazinio mazgo atþvilgiu, tai EES 

elektros perdavimo linijø aktyviosios ir reaktyviosios 

galiø srautus nesunkiai galima 

apskaièiuoti, naudojant EES bûklës vektoriø 

X(t ) ir tos EES matematiná modelá. 

k 

EES momentinës bûklës ávertinimas susideda 

ið trijø pagrindiniø uþdaviniø: 1) einamojo 

arba momentinio matematinio modelio 

formavimo, 2) blogø telematavimo 

duomenø (t.y. telematavimo duomenø, turinèiø 

dideliø paklaidø) aptikimo ir jø paðalinimo 

arba ištaisymo ir 3) momentinës bûklës 

vektoriaus X(t ) (k = 1,2,…) ávertini- 

k 

mo, naudojant telematavimo duomenis, 

kuriuose nëra duomenø su didelëmis paklaidomis, 

ir EES matematinio modelio 

bei bûtinø programiniø priemoniø EES 

momentinei bûklei ávertinti. 

EES momentinis matematinis modelis 

formuojamas automatiðkai pagal Omo 

ir Kirchhofo dësnius, naudojant pastoviø 

elektros tinklo duomenø bazës duomenis 

(þr. 2 pav.), nustatanèius elektros tinklo 

topologijà ir elektrinius parametrus, 

taip pat telesignalizacijos duomenis apie 

jungtuvø ir reguliuojamø autotransformatoriø 

bei transformatoriø atðakø padëtis, 

veikianèius generatorius, sinchroninius 

kompensatorius, reaktorius, kondensatoriø 

baterijas ir kita. Automatiná elektros tinklo 

einamojo arba momentinio matematinio 

modelio formavimà komplikuoja du 

pagrindiniai sunkumai: 1) dël telesignalizacijos 

duomenø paklaidø gali atsirasti 

dideliø matematinio modelio netikslumø, 

o aptikti klaidas telesignalizacijos duomenyse 

yra gana keblus uþdavinys; 2) telematavimø 

aparatûros stygius sukelia EES 

stebimumo sunkumø, o dël to bûklës áverèiai 

gali bûti nevienareikðmiai. Stebimumas 

gali bûti prarandamas keièiant elektros 

tinklo konfigûracijà ir sugedus kai kurioms 

telematavimo aparatûros komponentëms. 

Todël jau EES informacinës sistemos 

projektavimo stadijoje reikia numatyti 

tam tikrà telematavimo duomenø pertekliø, 

o programinëje árangoje – programines 

priemones elektros tinklo stebimumui 

operatyviai analizuoti ir palaikyti. 

Blogø telematavimo duomenø aptikimo 

ir momentinës EES bûklës ávertinimo klausimais 

yra paskelbta daug moksliniø

4 pav. Daþnio kitimas realioje EES ir naudojant identifikavimo bûdu gautà EES modelá 

straipsniø, taip pat ir LEI darbuotojø E.Kliokio, 

J.Punienës, A.Nemuros, sukurta nemaþai 

metodø, algoritmø ir programiniø 

priemoniø ðiems uþdaviniams spræsti realiuoju 

laiku. Bûklës ávertinimo algoritmus galima 

suskirstyti á dvi grupes – statinius ir 

dinaminius. Statiniai bûklës ávertinimo algoritmai 

neávertina sistemos dinamikos ir 

grindþiami áprastiniu statiniu EES modeliu 

bei maþiausiø kvadratø metodu arba netiesinio 

programavimo metodais. Dinaminiai 

bûklës ávertinimo algoritmai remiasi vienokiu 

ar kitokiu EES dinaminiu matematiniu 

modeliu ir vadinamuoju Kalmano filtru. 

Momentinis EES bûklës ávertis yra 

naudojamas sprendþiant normalaus nusistovëjusio 

EES reþimo optimizavimo 

pagal generuojamas aktyviàsias ir reaktyviàsias 

galias ir transformatoriø bei autotransformatoriø 

transformacijos koeficientus, 

taip pat sprendþiant EES saugumo 

analizës uþdavinius realiuoju laiku. 

EES saugumas yra sistemos savybë 

palaikyti darbo funkcijas veikiant ávairiems 

netikëtiems trikdþiams, pvz., trumpiems 

jungimams, atskirø sistemos elementø 

(generatoriø, transformatoriø, 

elektros perdavimo linijø) atjungimams 

5 pav. Adaptyviojo valdymo sistema be 

identifikacijos su neraiškiu PI reguliatoriumi. 

Virðutinë paveikslo dalis vaizduoja 

patá neraiðkø reguliatoriø, o apatinë – valdymo 

objektà VO. Paveiksle paþymëta: Σ 

– sumatorius, X – daugybos blokas, – 

integratorius, de/dt – iðvestinës skaièiavimo 

átaisas, FS – neraiškioji reguliatoriaus 

dalis, u = K *e + K * edt – valdymo ob- 

P i 

jektà VO valdantis dydis 

f 

f 

6 pav. Baltijos (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) EES daþnio kitimo kreivës, kai daþnio ir 

galios automatinis reguliavimas vyksta su neraiškiu adaptyviuoju reguliatorium (juoda 

kreivë) ir paprastuoju (neadaptyviuoju) PI tipo reguliatorium (raudona kreivë). Apkrovos 

galia laiko momentu t = 100 sekundþiø ðuoliðkai padidëja 200 MW 

7 pav. Virginijus Radziukynas gina daktaro disertacijà 

ir kt. EES saugumas yra ávertinamas dydþiu, 

apibûdinanèiu sistemos gedimo tikimybæ 

šiuo laiko momentu arba tam tikru 

atstumu nuo pavojingos ribos tuo paèiu 

laiko momentu. Tà ribà pasiekusi sistema 

gali sugesti, suirti, prarasti stabilumà 

ir kt. 

Intelektualios EES projektavimo ir 

valdymo sistemos 

Per pastaràsias dvi deðimtis metø stengiamasi 

labiau intelektinti EES automatizuotà 

projektavimà ir dispeèeriná valdymà, nau- 

dojant dirbtinio intelekto metodus ir atitinkamas 

programines paramos priemones 

ekspertams, projektuotojams ir dispeèeriams. 

Kuriant ir tiriant dirbtiná intelektà reikëjo 

modeliuoti negrieþtas, neraiðkias sàvokas, 

teiginius bei samprotavimø procesus. 

L.Zadehas (Zade) pasiûlë naujà poþiûrá, 

pagrástà neraiðkiomis aibëmis. Neraiðkios 

aibës sàvoka grindþiama prielaida, 

kad bet kuris elementas tik tam tikru 

laipsniu priklauso duotajai aibei. Todël neraiðkios 

aibës pagrindinis matematinio apraðymo 

bûdas yra tos priklausomybës nustatymas 

tam tikru skaièiumi, pvz., ið intervalo 

[0,1]. Ðio intervalo ribos 0 ir 1 reiðkia 

atitinkamai „nepriklauso“ ir „priklauso“. 

Praktinis neraiðkiø aibiø, santykiø ir neraiðkios 

logikos tikslas yra sukurti aparatà þmogaus 

samprotavimams modeliuoti. Ðios 

krypties darbø pradininko L.Zadeho bei jo 

sekëjø idëjos dabar vis plaèiau pritaikomos 

kuriant natûralià þmogaus kalbà suprantanèias 

technines sistemas, planavimo ir valdymo 

sistemas, veikianèias didelio neapibrëþtumo 

sàlygomis, t.y. intelektualias projektavimo, 

planavimo ir valdymo sistemas 

sudëtingiems objektams valdyti, esant ne 

visai apibrëþtai informacijai. 

Nukelta á 33 p. 


Vilniaus Aukðtutinës ir Þemutinës 

piliø papëdëje jau galima matyti bûsimøjø 

Valdovø rûmø kontûrus, – pietiná ir vakariná 

korpusus, jø architektûrinius akcentus 

– atikà, langus, o viduje – suplanuotas 

ávairias menes, architektø, muziejininkø, 

istorikø, menininkø kuriamø interjerø 

ir galerijø árengimo subtilybes. Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmus 

numatyta atkurti, árengti ir iðkilmingai 

atidaryti 2009 m. liepos 6-àjà – Lietuvos 

karaliaus Mindaugo karûnavimo – 

Valstybës dienà. Ðià dienà numatomos 

pagrindinës Lietuvos vardo paminëjimo 

tûkstantmeèio jubiliejaus iðkilmës, o atkurtøjø 

Valdovø rûmø atidarymas taps 

svarbiausiu ðios ðventës akcentu. 

Lietuvos 

valdovø 

Bronius SLAVINSKAS 

Beveik 20 metø Vilniaus Þemutinës pilies 

teritorijoje vyksta archeologiniai tyrimai. 

Atkasti beveik visi Valdovø rûmø pamatai, 

rûsiø likuèiai, grindiniai, ankstyvojo amþiaus 

mediniø pastatø ávairios konstrukcijos. Istorija 

pasakoja, jog Lietuvos valdovø rûmai 

Vilniaus Þemutinëje pilyje apie keturis ðimtmeèius 

buvo LDK politinis, administracinis 

ir kultûrinis centras. Èia rasti seniausi mûrai 

Lietuvoje, datuojami XIII amþiumi. 

Þygimantas Augustas rûmuose sukaupë 

Europoje garsëjusià bibliotekà. Èia buvo 

saugomi paveikslø rinkiniai, didþiulë 

brangenybiø kolekcija, kuriai amþininkø 

liudijimu neprilygo net popieþiaus turtai. 

Vilniaus pilis XIV a. pradþioje plëtë ir stiprino 

didysis Lietuvos kunigaikðtis Gediminas. 

Bûtent ið Þemutinës pilies jis raðë laiðkus 

kitø ðaliø valdovams ir popieþiui, uþ- 


rûmø atkûrimas 

jau pusiaukelëje 

mezgë Lietuvai reikðmingus diplomatinius 

ryðius su Vakarø Europa. 

Po 1419 m. gaisro senøjø mûrø vietoje 

iðkilo gotikos stiliaus raudonø plytø rûmai. 

Manoma, kad Vytautas Didysis ne 

tik statësi didþiøjø kunigaikðèiø rezidencijà, 

bet ir ruoðësi èia savo karûnavimo 

iðkilmëms. XVI a. papûtus naujiems vëjams 

ið Italijos, Valdovø rezidencija tapo 

renesansiniais rûmais. Ðias naujoves ávedë 

ir rûmus plëtë bei graþino didieji Lietuvos 

kunigaikðèiai Þygimantas Senasis 

ir jo sûnus Þygimantas Augustas. 

1610 m. Valdovø rûmai vël sudegë. Po 

to jie buvo perstatomi ankstyvojo baroko 

stiliumi. Tuomet èia gyveno kunigaikðtis 

Zigmantas Vaza ir jo sûnus Vladislovas Vaza 

– paskutinieji valdovai, rezidavæ Vilniuje. 

O daugiau kaip prieð 200 metø (1799– 

1801 m.) carinës Rusijos valdymo metu 

rûmai buvo visiðkai sugriauti. 

Lietuvos Atgimimo pradþioje 1988 m. 

buvo ásteigtas Piliø tyrimo centras „Lietuvos 

pilys“ Vilniaus Þemutinës pilies Valdovø 

rûmø tyrimams pradëti, siekiant sukaupti 

duomenø jiems atstatyti. 

Atkastø pamatø liekanos, èia rasti radiniai 

dvelkia viduramþiø prabanga, stebina 

jø puoðybos elementai, XV a. gotikiniø 

kokliø liekanø gausi ir netikëta siuþe- 

tø ávairovë. Tai bene áspûdingiausias ir vertingiausias 

XV a. radiniø rinkinys. Surasta 

dekoratyvaus interjero apdailos plokðèiø, 

seniausia Lietuvoje auksinë moneta 

– XIV–XV a. Venecijos dukatas, prabangus 

auksinis þiedas, daug ávairiø puodyniø 

duþenø ir seniausias Lietuvos Didþiosios 

Kunigaikðtystës herbas, pavaizduotas 

koklyje. 

“Mes ne tiek daug turime tokiø materialiniø, 

rezidenciniø rûmø þenklø – nuo Vytauto 

Didþiojo iki Aleksandro laikø… Ið is-

toriniø ðaltiniø þinome, kad valdovai kaupë 

brangenybiø rinkinius. Jie iðblaðkyti po pasaulá. 

Ðis paveldas Lietuvoje yra gerokai nukentëjæs, 

todël kiekviena ðukë, moneta ar 

juvelyrinis dirbinys turi didþiulæ vertæ mûsø 

mokslui, kultûrai”, – teigë dr. Vydas Dolinskas, 

kuruojantis Valdovø rûmø interjerø ir 

ekspozicijø programos ágyvendinimà. 

2002 m. geguþës 10 d. oficialiai pradëti 

Lietuvos valdovø rûmø atstatymo darbai. 

Privaèioms lëðoms kaupti ásteigtas Valdovø 

rûmø paramos fondas. Per ketverius 

metus Valdovø rûmø atstatymui Lietuvos 

ir uþsienio ðaliø gyventojai paaukojo apie 

3 milijonus litø. Pinigus taip pat renka Valdovø 

rûmø paramos komitetas JAV bei Pasaulio 

lietuviø bendruomenë. 

Pagrindinë Lietuvos valdovø rûmø atkûrimo 

finansuotoja yra valstybë. Atstatomø 

Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø 

menëse atkuriami visø – gotikos, renesanso 

ir ankstyvojo baroko epochø interjerai 

su puoðniomis krosnimis, þidiniais. 

Ávairûs radiniai padeda ne tik atkurti 

autentiðkà jø vaizdà, bet ir praturtina þi- 

nias apie Vilniaus Þemutinës pilies ir Lietuvos 

valstybës klestëjimo laikus. 

Rûmai atstatomi ðiuolaikinëmis technologijomis, 

taèiau siekiama kuo daugiau 

iðsaugoti buvusiø rûsiø liekanas, kitas autentiðkas 

rûmø detales. Neseniai Valstybinës 

kultûros paveldo komisijos ir ekspertø 

tarybos nariai pritarë naujøjø rûmø 

interjerø kûrimo koncepcijai. Numatoma, 

jog atkurtuose Valdovø rûmuose bus keturi 

pagrindiniai lankymo marðrutai. 

Pirmasis – tai rûmø istorinës ir architektûrinës 

raidos ekspozicija. Èia ketinama 

árengti rezidencijos ir jos aplinkos ávairius 

aspektus atspindinèià ekspozicijà, kurioje 

dominuotø autentiðki rûmø mûrai, kiti 

elementai, radiniai, didaktinëmis priemonëmis 

pristatoma informacija apie valdovus, 

jø tarnus, èia vykusius svarbius rezidencijos, 

sostinës ir valstybës bei visuomenës 

gyvenimo ávykius nuo XIII–XIV a. 

iki rûmø atkûrimo 2009 metais. 

Antrasis marðrutas – tai atkurti gotikos, 

renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniai 

rûmø interjerai su specialiø ekspozicijø 

salëmis pietø, rytø ir vakarø korpusø 

antrajame ir treèiajame aukðtuose. Ðiose 

salëse planuojama kiek ámanoma tiksliau 

atkurti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø istorinës 

rezidencijos interjerus su jø dekoro 

stacionariais elementais. Èia numatoma 

rengti svarbiausius valstybës protokolo ir 

kitus reprezentacinius renginius. 

Treèiasis maršrutas – Valdovø rûmø muzikinio 

ir teatrinio gyvenimo ekspozicija su 

daugiafunkcine sale. Èia bus árengta didaktinë 

rûmø muzikinio ir teatrinio gyvenimo 

ekspozicija, o daugiafunkcinë salë naudojama 

istorinës, kultûros ir meno paveldo tematikos 

kino filmams, televizijos laidø áraðams 

demonstruoti, konferencijoms, paskaitoms, 

seminarams, susitikimams ir kitiems 

renginiams organizuoti. 

Ketvirtasis marðrutas – Tai Lietuvos Didþiosios 

Kunigaikðtystës ávairialypá paveldà, 

tarptautinius ryðius pristatantis moderniai 

árengtas laikinøjø parodø centras. 

Po Valdovø rûmø kiemu ketinama 

árengti lankytojø terminalà su rûbinëmis, 

tualetais, kasomis, knygynu bei suvenyrø 

prekyvietëmis, informaciniais terminalais, 

auditorija, kavine ir restoranu, kur numatoma 

pasiûlyti istoriniø bei tautiniø valgiø 

ir gërimø. Èia bus galima pamatyti ir 

seniausiø Valdovø rûmø teritorijos mûrø 

liekanas. 

Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø 

rûmai taps daugiafunkciniu istoriniu kultûros 

centru ir vykdys plaèià valstybës 

reprezentavimo, muziejinæ, edukacinæ, kità 

kultûrinæ bei turizmo informacijos veiklà. 

Rûmø atidarymas átrauktas á Lietuvos 

tûkstantmeèio minëjimo ir „Vilnius – Europos 

kultûros sostinë 2009” prioritetines 

programas. 


Atkelta ið 7 p. 

Taèiau èia pat teigiama, kad þemës 

pardavimo pirmenybë priklauso Britø karûnai. 

Treèiasis skirsnis skelbia, kad Anglijos 

karalienë ima globon visus ðios ðalies 

gyventojus ir jie tampa britø pilieèiais, 

turinèiais tas paèias teises ir privilegijas. 

Po šio dokumento kopija pasiraðë 500 

genèiø vadø. Vëliau paaiðkëjo sutarties 

Bet kuriame maoriø kultûros centre 

turistams organizuojamos teatralizuotos 

pasveikinimo ceremonijos powhiri. 

Neretai ðio ritualo metu šokamas garsusis 

mirties šokis haka. Já ðoka vyrai, 

o moterys tik stebi. Pusnuogiai atletið- 

ki, tatuiruoèiø iðmargintais veidais ir kûnais 

maoriai, skleisdami bauginanèius 

riksmus, rodydami piktas grimasas, 

pradeda artintis prie susirinkusiøjø. Galima 

tik ásivaizduoti, kokius jausmus 

toks „spektaklis“ turëjo kelti europieèiams 

prieð du ðimtus metø. Juk maoriai 

buvo akivaizdþiai aukðtesni, stipresni 

ir tvirtesnio kûno sudëjimo. 

Prisiartinæs maoris išsprogdina akis, 

pradeda ratu sukti vyzdþius, tada tarsi 

gyvatë iškiša ilgà lieþuvá ir šnypšèia. Taèiau 

po keliø sekundþiø maoriai „per- 

nesusipratimai. Pasirodë, kad maoriai, kurie 

niekada nepardavinëjo þemës, nesuprato 

ðio þodþio reikðmës. Antra vertus, 

baltieji nepaisë sutarties sàlygø. Netrukus 

maoriø vadai pastebëjo, kad ið jø perkamà 

þemæ kolonistai perparduodavo uþ 

aukðtesnæ kainà atvykusiems kitiems kolonistams. 

Apgauti ir paþeminti maoriai 

pradëjo karà, kurá su dideliais nuostoliais 

pralaimëjo. Dël tokios neteisybës jau ku- 


Haka – mirties ðokis 

Maoriø 

vadas 

atlieka 

apeiginá 

haka ðoká 

Naujosios Zelandijos 

gyventojai 

ris laikas per nacionalinæ ðventæ – vasario 

6 d. – maoriai rengia protesto demonstracijas, 

o nuo 1986 m. atsisakyta 

iškilmingø šventiniø ceremonijø prie par- 

skaito“ atvykëliø mintis ir, jeigu nustato, 

kad vizitas yra taikus, bauginanèios grimasos 

baigiasi. Tada vienas ið maoriø 

priglunda prie svarbiausio sveèio, uþsimerkia 

ir vienà kartà, o paskui antrà nosimi 

palieèia nosies galiukà. Tradicinis 

hangi pasisveikinimo nosimi ritualas 

reiškia pagarbà atvykëliams ir kvietimà 

bûti sveèiu maoriø bendruomenës name 

vhare vhenui. Anksèiau tokia vieta buvo 

kiekvienos maoriø bendruomenës gyvenimo 

centras. Áspûdingais raiþiniais iðpuoðtame 

name maoriai priimdavo sveèius, 

ðvæsdavo, diskutuodavo, priimdavo 

sprendimus, apverkdavo mirusiuosius. 

Nors nemaþai ðalyje iðlikusiø kompleksø 

tapo svarbiais turizmo objektais, 

nedidelëse maoriø gyvenvietëse jie iðlaikë 

savo paskirtá. 

„Mirties ðokis“, kuriuo anais laikais 

maoriai mëgindavo ábauginti prieðà, dabar 

yra tik turistinë atrakcija, kuri itin populiari 

Rotorujoje. Nedidelis miestelis 

Ðiaurës salos viduryje yra didþiausias 

maoriø kultûros centras. Jo paðonëje ásikûræs 

garsusis Vhakarevareva kaimas, 

kuriame gyvenantys maoriai ið po þemiø 

trykðtantá karðtà vandená iki ðiol naudoja 

drabuþiams skalbti, o ant ákaitusiø akmenø 

arba poþeminëse krosnyse gamina 

maistà. Kaimelyje veikia Naujosios Zelandijos 

maoriø menø ir amatø institutas. 

Èia saugomi ir puoselëjami senieji maoriø 

menai, autentiðki spalvø ir formø deriniai. 

Lankytojai savo akimis gali pamatyti, 

kaip maoriø meistrai gamina þadeito 

dirbinius, droþinëja medá ir kaulà. 

lamento. Ðalyje jau kelis deðimtmeèius 

veikia vadinamasis Vaitangi tribunolas, 

kuris sprendþia sutarèiai prieðtaraujanèius 

sprendimus. Nesvarbu, kad jie buvo padaryti 

seniai, nusikaltimams senaties terminas 

netaikomas. 

Paskelbus Naujàjà Zelandijà britø valda, 

á salas ëmë plûsti kolonistai. Daugiausia 

tarp jø buvo vidutiniojo sluoksnio ðkotai, 

airiai ir anglai. Tolimas ir ilgai trunkan- 

èias keliones rengë New Zealand Company. 

Vienas jos tikslø buvo sukurti idealizuotà 

Britanijà. Þmones viliojo maþa kelionës 

kaina, garantija gauti bûstà ir darbà. Nemaþai 

þmoniø tokiu bûdu gelbëjosi nuo kalëjimo, 

bëgo nuo prasiskolinimo. Ilgainiui 

þmonës ëmë verstis þemdirbyste, amatais. 

Be britø, á salas plûstelëjo olandai, vokieèiai, 

skandinavai ir net kinai. Kolonistø sparèiai 

daugëjo. Antai 1850 m. jø buvo 22 

tûkst., o apie 1881 m. – jau 0,5 milijono. 

Maoriø, atvirkðèiai, dël alkoholio ir ligø sparèiai 

maþëjo. Dþ.Kuko laikais, kaip spëjama, 

jø galëjo bûti 100–200 tûkst., o 1896 m. – 

tik apie 42 tûkstanèius. 

Maoriø kultûros iðtakos 

Maoriø kalba ir kultûra labai panaði á 

kitø Polinezijos tautø. Ðalyje labai daþnai 

girdimus pasakymus kia ora (laba diena) 

ir haere mai (sveiki atvykæ) supranta 

Oklendo 

centro 

panorama

Kraistèerèo 

katedra 

ir havajieèiai, ir Taièio gyventojai. Iki baltøjø 

pasirodymo maoriai buvo pagonys. 

Be aðtuoniø dievø, kuriais tikëjo visos 

gentys, kiekviena turëjo savo globëjà – 

dievybæ, be to, garbino ávairius herojus ir 

pusdievius. Po mirties siela gráþdavo pas 

protëvius, o kûnas – á þemæ. Nors dabar 

dauguma maoriø yra krikðèionys, jø kultûra 

glaudþiai susijusi su senaisiais tikëjimais, 

protëviø garbinimu. Labai glaudus 

jø ryðys su gamta. Kiekvienai kalvelei, 

kiekvienam upës vingiui ar álankëlei maoriai 

turëjo savo istorijà. 

Maoriø menà puikiai reprezentuoja 

bendruomenës namø (vhare vhakairo) ir 

karo kanojø (vhaka-taua) dekoras. Raiþiniai 

turëjo atitikti grieþtus kanonus ir vaizduoti 

protëvius. Neproporcingai didelës 

skulptûrø galvos daro áspûdá ir pabrëþia 

galvos, kaip sielos buveinës, svarbà. Raiþiniuose 

dominuoja augalus vaizduojanti 

ornamentika, þmoniø veidai su iðkiðtais 

lieþuviais, ámantriausi spiraliniai raðtai. Jie 

gana daþnai pasitaiko ir tatuiruotëse, kurias 

darydavosi kilmingieji, kariai, þyniai, 

taip pat ir moterys. Ið tatuiruoèiø raðtø nu- 

statydavo þmogaus kilmingumà, priklausomybæ 

vienai ar kitai maoriø genèiai. 

Maoriø kultûros renesansas 

Dabar Naujojoje Zelandijoje gyvena 

daugiau kaip 0,5 mln. maoriø, tai sudaro 

apie 14 proc. ðalies gyventojø. Prieð kelis 

deðimtmeèius maoriø buvo pastebimai 

maþiau, o pastaruoju metu jø skaièius 

nuolat didëja. Negalima pamirðti, kad ne 

taip seniai mëginta sunaikinti èiabuviø kalbà 

ir paproèius. Ilgà laikà mokyklose nebuvo 

mokoma maoriø kalbos, o XX a. pradþioje 

tarpusavyje maoriðkai ðnekanèius 

vaikus net muðdavo. Visuomenëje maoriai 

buvo laikomi antrarûðiais, europieèiai 

ðaipësi ir niekino jø archaiðkas tradicijas. 

Buvo laikai, kai þmonës gëdijosi pripaþinti, 

kad jie turi maoriško kraujo. 

Ðiuo metu maoriø situacija gerokai pa- 

sikeitusi. Didëjantis maoriais 

save laikanèiø þmoniø skaièius 

atspindi besikeièiantá vi- Savitos konstrukcijos Naujosios 

suomenës poþiûrá á vadina- 

Zelandijos parlamento 

pastatas Velingtone 

màjá maoriø kultûros atgimimà, 

vadinamà Maoritangi. 

Su valstybës parama steigiami 

kultûros centrai, bendruomeniø 

namai. Ðalies valdþia 

skatina maorius bendrauti 

savo senàja protëviø kalba. 

Kadangi ankstesniais laikais 

ávairiose ðalies vietose ðnekëta 

skirtingai, sukurta speciali 

mokomoji ir bendrinë Te 

Reo kalba. Ji, kaip ir anglø, 

yra antroji oficiali valstybinë 

kalba, jos noriai mokosi ne 

tik maoriai. Nors ja ðneka tik 

4 proc. ðalies gyventojø, ðia 

kalba transliuojamos kelios radijo stotys, 

veikia viena televizijos programa. Daug 

vilèiø dedama á „kalbos þidinius“ – tuos 

vaikø darþelius, kuriuose su vaikais bendraujama 

maoriškai. 

Bûti maoriu dabar ne tik garbinga, bet 

ir finansiðkai naudinga, nes jiems mokamos 

kompensacijos, taikoma ávairiø lengvatø, 

ypaè ðvietimo srityje. Finansinës 

naudos skatinami dalis þmoniø pasiskelbia 

turá maoriðko kraujo, dël to sakoma, 

kad ið visø maoriais save laikanèiø þmoniø 

grynakraujø yra gal tik pusë. 

Maoriø gyvenimas ir realybë 

Diduma Naujosios Zelandijos èiabuviø 

jau negyvena kaimuose, o laimës ieðko 

didmiesèiuose. Nors maoriø situacija 

paprastai apibûdinama kaip gera, jø 

bendruomenëse apstu ávairiø problemø. 

Vidutinës maoriø pajamos pastebimai 

maþesnës uþ bendràjá ðalies vidurká, maoriai 

gyvena trumpiau, neproporcingai 

daug jø priklauso þemiausiam socialiniam 

sluoksniui, didþiulë problema alkoholizmas. 

Kas treèias bedarbis ir beveik 

pusë kaliniø ðalyje – maoriai. 

Nors jø kultûrà labai stengiamasi atgaivinti, 

vis didesne problema tampa 

stipri Vakarø kultûros átaka, dël kurios 

maoriai ið lëto praranda savo identitetà. 

Jaunimà vis labiau masina ne tradicijos, 

bet graþiai ávilkti civilizacijos blizguèiai. 

Naujojoje Zelandijoje puikiai suprantama, 

kad egzotiðka maoriø kultûra yra 

didelis verslas. Apie 2 mln. per metus á 

ðalá atvykstanèiø turistø formuoja didþiulæ 

su maoriø kultûra susijusiø dalykø paklausà. 

Daugeliui èiabuviø tai yra pajamø 

ðaltinis ir galimybë dirbti tai, kas jiems 

artima: dainuoti, ðokti, meistrauti. Europieèiø 

kilmës þmonës neretai pabrëþia, 

kad fiziðkai stiprûs maoriai nenori dirbti 

áprastø darbø, kad jie tinginiai. Bet retas 


susimàsto, kad maoriai niekada neturëjo 

centralizuotos valstybës, nedirbo sunkiø 

ir didelio masto darbø. Jø mentalitetas labai 

skiriasi nuo vakarietiðkojo. Jiems svetimas 

skubëjimas, átampa, turtø troðkimas, 

taèiau jie yra puikûs amatininkai, vertina 

visa tai, kas yra paprasta ir nuoðirdu. 

Mëgstamà darbà maoris dirbs neþiûrëdamas 

á laikrodá, su dideliu atsidavimu. 

Jie turi daug ágûdþiø ir jø panaudojimas 

turëtø bûti svarbesnis nei vien fizinë jëga. 

Antai kaimyninëje Australijoje maoriai yra 

labiau vertinami nei savo ðalyje. Australai 

noriai juos priima á darbà, dël to nemaþai 

maoriø jaunimo emigruoja. 

Oklendas – Polinezijos sostinë 

Didþiausias ðalies miestas yra ne sostinë 

Velingtonas, bet Oklendas. Jame gyvena 

treèdalis ðalies gyventojø – 1,3 mln., 

o uþimamas didmiesèio plotas – net 16 

tûkst. km². Dël to neretai sakoma, kad plotu 

tai vienas didþiausiø pasaulio miestø! 

Vaþiuojant per ðià metropolijà, ji ne kartà 

keièia pavidalà ir net „tautinæ priklausomybæ“. 

Pietiniuose Oklendo rajonuose 

jautiesi tarsi bûtum Azijoje ar Okeanijoje. 

Á akis krinta maoriai, neámanoma nepastebëti 

juodaodþiø. Miesto ðiaurëje ðei- 


Didþiausia ðalyje Vairakei 

geoterminë jëgainë 

mininkauja baltieji, o paèiame centre kunkuliuoja 

daugiatautë, daugiarasë minia. 

Èia apstu amerikietiðko tipo dangoraiþiø, 

kurie sudaro didþiulá kontrastà jaukiems 

ðalies miestams ir miestukams. 

Apie 40 proc. miesto gyventojø dabar 

sudaro imigrantai ið Azijos ir Okeanijos. 

„Polinezijos sostine tituluojamas“ Oklen- 

Aviø ganyklos 

das tarsi magnetas ypaè traukia þmones 

ið Ramiojo vandenyno pasvieèiø. Teigiama, 

kad atvykëliø ið Kuko salø, Niue, Samoa 

ir Tokelau jau daugiau nei tose salose 

likusiø gyventojø. Prieð kelis deðimtmeèius 

ðalies valdþia atsisakë ðûkio 

„Naujoji Zelandija baltiesiems“ ir atvërë 

duris Okeanijos gyventojams. Paragavæ 

miestiðko gyvenimo ir ávertinæ jo teikiamas 

galimybes, darbo imigrantai nepanoro 

gráþti á vandenyno platybëse iðsibarsèiusius 

atolus. Nors buvo metas, kai polinezieèiai 

buvo ujami, o nelegalai perse- 

kiojami ir deportuojami, ðiais laikais „salieèiai“ 

visai neblogai jauèiasi savo naujojoje 

tëvynëje. Jie nesibodi savo kûno 

spalvos ir kilmës, didþiuojasi savo kultûra. 

Nors tarp jø nemaþai bedarbiø, maþoka 

studentø, ðalies vyriausybë rûpinasi 

polinezieèiø gerove. Jiems statomi socialiniai 

namai, jø sveikata rûpinasi atskira 

ministerija. Vaikai eina á darþelius ir mokyklas, 

kur ðnekama jø gimtàja kalba. Taip 

rûpinamasi, kad nykðtukiniø salø kultûra 

neiðnyktø ðiame didmiestyje. Tarp polinezieèiø 

atsiranda vis daugiau advokatø, 

mokytojø, gydytojø ir þurnalistø. Jie 

daro vis didesnæ átakà ne tik miesto, bet 

ir ðalies valdymui. 

Bûtent polinezieèiai artimiausiu metu 

keis Naujosios Zelandijos veidà. Jai 

nepavyko tapti „Pietø jûrø Britanija“, taèiau 

turbût lemta tapti „Polinezijos karaliene“. 

Pasak demografø, apie 2025 metus 

dauguma ðios ðalies gyventojø bus 

ne europieèiø kilmës. Oklendas yra tas 

miestas, kur jau dabar galima þvilgterëti 

á multikultûrinës Naujosios Zelandijos visuomenës 

ateitá. 

Didþiausia pasaulyje ferma 

Neátikëtina, bet ðioje ðalyje aviø yra 10 

kartø daugiau nei þmoniø. Tai ne atsitiktinumas, 

o tam tikra specializacija, kurià 

ðiam kraðtui XIX a. sumaniai pritaikë britai. 

Ilgà laikà ðalis garsëjo pasaulyje kaip 

itin svarbus þemës ûkio produkcijos gamintojas 

ir eksportuotojas: sviestas, sûris, 

vilna ir mësa daugiau kaip 100 metø 

buvo svarbiausios eksporto prekës. Nepaisant 

kitados didelio þemës ûkyje dir-

anèiø þmoniø skaièiaus, vietos gyventojai 

neturi agrarinio màstymo, bûdingo 

dar daugeliui lietuviø miestieèiø. Nors 

naujakuriai prieð ðimtà ir daugiau metø 

ásikurdavo ir nuoðaliose vietovëse, jie vertësi 

prekiniu ûkiu ir gaudavo didelius pelnus 

uþ parduotà produkcijà. 

Ðiais laikais þemës ûkio vaidmuo ðalies 

ekonomikoje pastebimai maþëja. Nors 

aviø ganyklos sudaro nemaþà salø dalá, 

aviø skaièius nuo 70 mln. 1980 m. sumaþëjo 

iki 46 mln. 2004 metais. Ðios ðalies 

eksportuojama mësa garsëja pasaulyje 

kaip itin ekologiðka, nes gamtinë aplinka 

èia labai ðvari. Mësos produkcijos eksportas 

sudaro 1 mln. tonø, ið to per metus 

gaunama 4 mlrd. kiviø doleriø. Nors aviø 

skaièius maþinamas, taèiau daugëja galvijø, 

kuriø mësà greitojo maisto restoranams 

masiðkai supirkinëja Jungtinës Valstijos. 

Pastebëta, kad galvijø srutos pradëjo 

kenkti gruntiniams vandenims, tad vël 

ieðkoma iðeièiø. Labai populiarëja elniø, 

lamø, kitø netradiciniø gyvûnø auginimas. 

Didþiulá pelnà ûkininkai gauna uþ pieno 

produktø eksportà. Apskaièiuota, kad ðioje 

ðalyje pieno produktø kaina sudaro tik treèdalá 

tos, uþ kurià europieèiø ûkininkai pagamina 

analogiðkà produkcijà! 

Þemës turtai 

Naujoji Zelandija negali pasigirti didele 

gamtos iðtekliø ávairove. Maoriø laikais 

svarbiausias gamtoje randamas mineralas 

buvo þadeitas. Ið ðio þalsvos spalvos 

akmens gamino ginklus, namø apyvokos 

árankius, apeiginius daiktus, papuoðalus. 

Pastarieji ir ðiais laikais nepraranda reikð- 

mës. Ámantriausiø formø þadeito suvenyrai 

parduodami visoje ðalyje. 

Naujakuriai iš Europos atrado ir pradëjo 

kasti akmens anglis. Jø gavyba vyksta 

iki ðiol, o nemaþa dalis eksportuojama 

á Japonijà. XIX a. antrojoje pusëje Naujàjà 

Zelandijà krëtë aukso karðtligë. Deðimtys 

tûkstanèiø laimës ieðkotojø plûdo á 

ðias salas, o ið randamo aukso lobo ne 

tik þmonës, bet ir visa ðalis. Tais laikais 

èia buvo visos to meto technikos naujovës: 

eþerais plaukiojo modernûs garlaiviai, 

dundëjo prekiniai garveþiai, veikë telefono 

ryðys, auksakasiø miesteliuose bu- 

Marlborogo vynuogynai 

Vynas – nauja eksporto prekë 

Lietuvos prekybos centrai negali 

pasigirti didele Naujosios Zelandijos 

vyno rûðiø pasiûla. Taèiau tai nereiðkia, 

kad ðios ðalies prastas vynas. Ilgà 

laikà ðalies vyndariai gamino saldþiuosius 

vynus, pastiprindami juos 

spiritu, o tokia kokybë ne itin masino 

vyno gurmanus. Atëjo laikas, kai vietos 

gyventojai panoro aukðtesnës kokybës 

– sauso vyno. 

Ðvelnus jûrinis klimatas, ilgas ðiltasis 

laikotarpis yra idealios sàlygos 

vynuogëms auginti. Vynmedþiø arealas 

dabar driekiasi per abi salas nuo 

vo ávestas net gatviø apðvietimas, gana 

anksti pasirodë pirmieji automobiliai. 

Prieð kelis deðimtmeèius netoli Taranakio 

vulkano atrastas nemaþas gamtiniø dujø 

baseinas. Beveik neturëdama naftos ir bûdama 

labai priklausoma nuo jos importo, 

Naujoji Zelandija buvo viena ið pirmøjø pasaulio 

valstybiø, kurioje ið dujø pradëti gaminti 

specialûs degalai automobiliams. 

Didþiulæ ekonominæ reikðmæ turi tokie 

energijos ištekliai, kaip tekantis vanduo ir 

þemës gelmiø ðiluma. Pasitelkusi šiuos 

išteklius, šalis pasigamina per 90 proc. reikalingos 

elektros energijos. Didþiàjà jos 

dalá tiekia abiejose salose pastatytos hidroelektrinës. 

Itin didelis jø kompleksas sukurtas 

Pietø saloje, Otago plynaukðtëje. Kanalais 

sujungti 6 eþerai atlieka tvenkiniø 

funkcijà. Prie jø pastatytos 8 elektrinës pagamina 

¾ visos ðalies elektros energijos. 

Nors ðalis turi unikalias galimybes naudoti 

þemës gelmiø ðilumà, taèiau vos keliose 

geoterminëse jëgainëse pagaminama apie 

6 proc. elektros energijos. Didþiausia šalyje 

– nuo 1950 metø veikianti Vairakei geoterminë 

jëgainë (150 MW). Ji iðsidësèiusi 

didþiulëje teritorijoje, kuri panaði á vamzdþiø, 

siurbliniø ir kitokiø árenginiø labirintà. Nors 

ðiaurës iki pat Kvynstauno, esanèio 

45° pietø platumos. Tai savitas rekordas, 

nes pieèiau Þemëje vynuogës 

neauga. Itin savito skonio Naujosios 

Zelandijos baltasis vynas Sauvignon 

Blanc pelnë daugybæ prestiþiniø apdovanojimø. 

Vis labiau pasaulio rinkoje 

vertinami ið Chardonnay, Pinot 

Noir bei Cabernet Sauvignon vynuogiø 

gaminami vynai. Jø gamyba kyla 

neregëtais tempais. Ðalyje yra per 500 

vynuogiø auginimo ûkiø. Daugiausia 

jø saulëtuose Aucklando ir Marlborougho 

regionuose. Viena garsiausiø 

ið beveik 200 vyno daryklø yra „Montana“. 

Ðiuo prekës þenklu paþymëti 

vynai pasiekia ir Lietuvà. 

ðalyje statomos dar kelios tokio tipo jëgainës, 

energetikai sako, kad jø árengimas labai 

brangus, o numatomas galingumas gali 

nepasitvirtinti. Ne itin dþiugiai tokiø projektø 

ágyvendinimà priima ir visuomenë. Pastaèius 

Vairakei jëgainæ, uþgeso visi jos apylinkëse 

veikæ geizeriai. Naujoji Zelandija, 

kaip ir Norvegija bei Islandija, priklauso 

laimingoms ðalims, kurios dël geografinës 

padëties ir gamtiniø ypatumø neturi atominiø 

elektriniø, jose labai maþai iðkastiná kurà 

deginanèiø ðiluminiø elektriniø. 

Inetos GUDELIENËS, Gedimino 

RAÈKAUSKO ir Ryto ÐALNOS nuotr. 


Doc. dr. Vytautas POCIUS 

1927 m. liepos 10 d. Bajorø k., Garliavos 

vlsè., Kauno aps. (iki Kauno Aleksoto 

priemiesèio vos keli kilometrai), 

daugiavaikëje ûkininkø Magdalenos ir 

Teofiliaus Martiðiø ðeimoje, gimë pirmasis 

sûnus Algirdas. Naujagimá krikðtijant 

suteiktas kitas ðventas vardas – Jonas, 

kuris á metrikus áraðytas pirmuoju. Ðeima 

susilaukë 7 vaikø, o þemës turëjo tik 

3 ha, gyvenimas buvo nelengvas, bet visi 

ðeimos nariai dirbo sutartinai ir nebëgo 

ieðkoti riebesnio kàsnio á uþsiená. Ðeimo- 

je buvo vertinamos mokslo þinios, skaitomi 

laikraðèiai, þurnalai ir knygos. Todël 

neatsitiktinai 5 sûnûs baigë aukðtàjá 

mokslà, o ið jø 3 tapo mokslo daktarais. 

Ðtai kà reiðkia darni, apsiðvietusi lietuviðka 

šeima. 

Pripratæs prie darbo ðeimoje, Jonas Algirdas, 

mokydamasis Kauno Aušros gimnazijoje, 

taip pat buvo darbštuolis ir geras 

mokinys. Baigæs gimnazijà 1947 m. pasirinko 

fizikos specialybæ Vilniaus valstybiniame 

pedagoginiame institute (dabar universitete). 

Baigæs já su pagyrimu 1951m. 

buvo paliktas dirbti Bendrosios fizikos katedroje 

dëstytoju. Po vieneriø metø darbo 

perëjo á teorinës fizikos aspirantûrà Vilniaus 

universitete pas akademikà prof. Adolfà Jucá. 

Èia 1956 m. apgynus disertacijà ,,Dubletinio 

termo suskilimo teorinio nustatymo 

klausimu”, jam buvo suteiktas mokslo daktaro 

laipsnis (pagal dabartinius nuostatus), 

1961 m. – docento mokslinis vardas. 


Iðkiliam pedagogui, mokslininkui, fizikos 

populiarintojui 

doc. dr.Jonui Algirdui 

Jonas Algirdas aukštosiose mokyklose 

dirbo 42 metus (1951–1993), daugiausia 

Vilniaus ir šiek tiek Ðiauliø pedagoginiuose 

institutuose. Taèiau tapæs 

pensininku negalëjo gyventi be kûrybinio 

ir pedagoginio darbo ir dar 11 metø 

pagal sutartá dëstë fizikà ypatingai gabiø 

moksleiviø papildomo ugdymo mokykloje 

,,Fizikos Olimpas”. 

Kiekvieno aukštosios mokyklos dësty- 

Vilniaus pedagoginiame universitete 2000 m. sausá ilgameèiai bendradarbiai – 

doc.J.A.Martiðius (priekyje deðinëje) ir straipsnio autorius doc.V.Pocius (kairëje) 

tojo akademinë veikla skirstoma á 4 dalis: 

pedagoginá, administraciná, moksliná-metodiná 

ir visuomeniná darbà. Aukðtojoje mokykloje 

Jonas Algirdas studentams fizikams 

dëstë sudëtingas ir labai matematizuotas 

teorinës fizikos disciplinas, kaip antai: 

teorinæ mechanikà, elektrodinamikà, 

reliatyvumo teorijà, kvantinæ mechanikà, 

elektroninæ teorijà, atomo branduolio ir elementariøjø 

daleliø fizikà ir kt. Pedagoginiame 

darbe jis buvo labai sàþiningas ir uolus. 

Nors turëjo administracines pareigas, 

bet sau nemaþindavo pedagoginio krûvio 

kitø dëstytojø sàskaita, niekuomet nepraleisdavo 

paskaitø ir á jas nevëluodavo. Dël 

nuoseklumo ir vengdamas matematiniø 

netikslumø daþnai paskaitas skaitydavo ið 

konspekto. Ðis jo dëstymo bûdas kai kam 

nepatikdavo, bet per paskaitas gausûs 

matematiniai árodymai buvo rašomi lentoje 

labai tvarkingai, tai leido studentams turëti 

gerus ir suprantamus konspektus. 

80 metø 

Straipsnis skiriamas prieð metus 

(2006-06-29) iš gyvøjø tarpo 

iðëjusiam tauriam jaunosios 

kartos ugdytojui, Jaunøjø fizikø 

olimpiadø patriarchui, mokslo 

istorikui, palikusiam ryðkø 

pëdsakà lietuviø kultûroje * 

Jonas Algirdas, kaip pagrindinis fizikos 

disciplinø dëstytojas, buvo svarbiausias 

asmuo rengiant fizikos specialybës 

studentus. Be to, 24 metus eidamas administracines 

pareigas, jis veiksmingai 

prisidëjo prie studentø rengimo: teorinës 

fizikos katedros vedëju dirbo 18 metø 

(1957–1975) ir fakulteto dekanu bei ðiek 

tiek prodekanu – 7 metus (1960–1961; 

1975–1981). Galima sakyti, kad jo pastangø 

dëka parengti apie 2000 aukðtos 

kvalifikacijos fizikos specialistø paplito 

po visà Lietuvà. Tai yra didþiulis mûsø 

kraðto turtas. 

Moksliná-metodiná darbà Martiðius 

dirbo trimis kryptimis: teorinës fizikos, 

fizikos dëstymo metodikos ir mokslo istorijos. 

Baigæs aspirantûrà, keletà metø 

teoriðkai nagrinëjo atomø spektroskopijà. 

Šiuo klausimu kartu su kitais paskelbë 

7 mokslinius straipsnius Lietuvos 

moksliniuose þurnaluose. Taèiau 

uþdaras kabinetinis darbas, atitrûkæs 

nuo ðvietimo ir mokyklos reikalø, matyt, 

buvo jam ne prie ðirdies. Todël nuo 

1962 metø aktyviai pradëjo domëtis fizikos 

dëstymo metodika, gilintis á mechanikos 

dëstymo savitumus ir sunkiø 

olimpiadiniø uþdaviniø sprendimo bûdus. 

Fizikos dëstymo klausimais kartu 

su kitais jis iðleido 10 leidiniø, daugiausia 

nedidelës apimties paskaitø konspektus, 

tarp jø 2 olimpiadiniø uþdaviniø 

uþdavinynai maþdaug po 300 puslapiø. 

Be to, paskelbë maþdaug 30 puslapiø 

apie fizikos dëstymà ir apie kai kuriuos 

fizikos reiðkinius metodiniø konferencijø 

leidiniuose, enciklopedijose 

bei laikraðèiuose. Jam daþnai teko skaityti 

praneðimus mokytojø konferencijose, 

tobulinimosi kursuose, pasitarimuose, 

taip pat aukðtøjø mokyklø ir kitø institucijø 

konferencijose bei Jaunøjø fizikø 

olimpiadø apþvalgose ir t.t. Ðio 

straipsnio autoriaus apytikriu apskaièia-

Martiðiui – 

Istorinë nuotrauka – ypatingai gabiø mokiniø papildomo ugdymo mokyklos ,,Fizikos Olimpas” pirmosios sesijos 1995 m. 

sausio 4 d. Vilniaus universitete lektoriai ir klausytojai. Ið deðinës stovi pirmas ,,Fizikos Olimpo” steigëjø tarybos pirmininkas 

ir finansinis rëmëjas, fizikos mokytojas ir verslininkas P.Jonušas, stovi antras – Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

atstovas E.Rupðlaukis; sëdi ið deðinës: prof.A.R.Bandzaitis, šio straipsnio autorius doc.V.Pocius, Jaunøjø fizikø olimpiadø 

patriarchas doc. J.A.Martiðius, prof. P.Bogdanovièius, mokytoja ekspertë D.Usorytë, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovë 

M.Skakunova, tuometis ,,Fizikos Olimpo” mokyklos direktorius prof. E.Kuokštis, prof. G.Dikèius, doc.A.Medeiðis; stovi 

kairëje kraðtinis – doc. R.Baubinas. Likusieji – jaunieji klausytojai, atvykæ ið visos Lietuvos 

vimu tokiø metodiniø ir istoriniø praneðimø 

per 50 metø galëjo bûti apie 600. 

Jo darbai buvo ir dabar yra reikalingi 

fizikos mokytojams, studentams ir moksleiviams. 

Treèioji mokslinës veiklos kryptis – 

mokslo istorija. Tai pati mëgstamiausia 

Jono Algirdo kûrybinë veikla. Apie jà jis 

yra pasakæs: ,,Vis knieti kà nors, ypaè 

mokslo istorijoje, surasti, paraðyti”. Ir tai 

jam pavyko padaryti. Èia paminësime 

svarbiausius jo mokslo istorijos darbus, 

kurie yra reikðmingi lietuviø visuomenei. 

1. Pasaulinio garso fiziko bei matematiko, 

vieno ið reliatyvumo teorijos kûrëjø 

Hermano Minkovskio, gimusio Kauno 

priemiestyje Aleksote 1864 m., atminimo 

atgaivinimas. Kartu nušviesta reliatyvumo 

teorijos populiarinimo raida Lietuvoje. 

Šiam klausimui kartu su kitais bendraautoriais 

buvo skirta 13 publikacijø. Viena 

Kauno gatviø pavadinta broliø Hermano 

ir Oskaro Minkovskiø vardu. 

2. Sudaryta išsami lietuviðkø fizikos 

vadovëliø raida per 100 metø, kurià buvo 

pradëjæs dar prof. H.Jonaitis ir kiti. Èia 

Jonas Algirdas daug papildë ir praplëtë 

vadovëliø analizæ, suteikdamas jai moksliná-metodiná 

poþiûrá. 

3. Pirmà kartà mokslo istorijoje apra- 

ðyta universali asmenybë – karo inþinierius, 

mokslininkas ir teisës profesorius 

Vladas Stanka (Stankevièius). 

4. Plaèiai nuðviestas Konstantino Ðakenio, 

prof. Liubomiro Kulvieco, Antano 

Juðkos, doc. G.Lechemo kûrybinis palikimas. 

Taip pat iðryðkintas mokslo istoriko 

poþiûriu daugiau ir maþiau þinomø 

fizikø mokslinis indëlis. 

Mokslo istorijos klausimais Jonas Algirdas 

yra paskelbæs apie 125 publikacijas. 

Prie J.A.Martiðiaus visuomeniniø darbø 

priskirtos Jaunøjø fizikø olimpiados, 

jø organizavimas, darbas vertinimo komisijose 

ir metodinës literatûros leidimas. 

Ðá nedëkingà, sunkø ir varginantá darbà 

jis dirbo apie 50 metø (1953–2003). Ið jø 

apie 20 metø (1965–1985) vadovavo Lietuvos 

jaunøjø fizikø olimpiadiniam judëjimui. 

Fizikø olimpiadø klausimais Jonas 

Algirdas kartu su kitais yra paskelbæs apie 

63 publikacijas. Tarp jø metodinë medþiaga, 

ávairiais metais vykusiø olimpiadø ir 

kiti su jomis susijæ klausimai. Dël savo didelio 

indëlio á Lietuvos jaunøjø fizikø olimpiadø 

veiklà Jonà Algirdà galima laikyti 

ðiø olimpiadø patriarchu. Iki pat paskutinës 

savo gyvenimo dienos jis vis galvojo 

apie 50 prabëgusiø olimpiadø laimëjimus 

ir juos analizavo. 

Jonas Algirdas iðsiskyrë ið daugelio 

dabartiniø mokslininkø, kurie siekdami 

asmeninës karjeros eina siauru savo 

specialybës takeliu, nekreipdami dëmesio 

á visuomenës poreikius. Jonas Algir- 

das Martiðius, kaip fizikas bei plaèios 

erudicijos þmogus, stengësi dirbti toká 

darbà, kuris lietuviø tautai yra reikalingas. 

Fizika, kaip mokslas, reikalauja gilaus 

màstymo, reiðkiniø analizavimo ir 

apibendrinimo, todël per jà galima ugdyti 

jaunimo kûrybiðkumà ir racionalø 

poþiûrá á visuomenæ, politikà ir aplinkà. 

Matyt, ðiuo principu vadovaudamasis 

Jonas Algirdas stengësi kelti mûsø jaunuomenës 

intelektiná ir kûrybiná potencialà. 

Jis objektyvias mokslo tiesas populiarino 

per paskaitas ir pranešimus, 

bendraudamas su studentais, mokytojais 

ir moksleiviais, taip pat laikraðèiuose 

ir þurnaluose publikuodamas ávairius 

straipsnius. Jo paskaitø yra klausæ apie 

20 tûkstanèiø Lietuvos þmoniø. Spaudoje 

jis paskelbë 332 publikacijas ávairiausia 

tematika – pradedant straipsniu apie 

rûkymo þalà ir baigiant sudëtingais teorinës 

fizikos klausimais. 

J.A.Martišius, visà savo gyvenimà protines 

galias ir sumanumà paskyræs Lietuvos 

visuomenei, negali bûti uþmirðtas. 

* Šio straipsnio šaltiniai. Dr. E.Makariûnienës 

sudarytas rinkinys ir literatûrinë rodyklë – 

J.A.Martišius. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis 

universitetas. – 2007. Straipsnio autoriaus 

asmeniniai prisiminimai. 


Atmintina 

þuvininkystës 

paroda Berlyne 

Pirmosios þuvininkystës parodos 

Ðakinës parodos pasaulyje yra svarbus 

kultûros ávykis, þymintis naujausius 

tam tikrus mokslo, technikos ar ûkio srities 

pasiekimus. Jau praëjo 163 metai, kai 

Paryþiuje 1844 m. ávyko pirmoji technikos 

pramonës paroda. Antroji pasaulinë 

mokslo, technikos ir þemës ûkio pasiekimø 

paroda (World Fair in London Crystal 

Palace), parodanti naujausius Didþiosios 

Britanijos laimëjimus, ávyko 1851 m. Londono 

„Krištoliniame paviljone“ ir Didþiosios 

Britanijos kultûros istorijoje minima 

kaip vienas ásimintiniausiø renginiø. Europoje 

surengta ir pirmoji specializuota 

þuvininkystës paroda, kuri ávyko 1861 m. 

Amsterdame. Garbë surengti antràjà teko 

senas þvejybos tradicijas turinèiam 

Norvegijos uostamiesèiui Bergenui. Ji ávyko 

1862 m. vasarà. Iki treèiosios þuvininkystës 

parodos teko palûkëti aštuoniolika 

metø. Tai lëmë svarbûs ávykiai Europos 

politiniame ir kultûriniame gyvenime. 

Treèioji tarptautinë paroda vyko Berlyne 

ir buvo labai reikšminga visos Europos 

þuvityros mokslui ir þuvininkystës pramonës 

raidai. Mums ji svarbi dar ir tuo, kad 

joje pirmà kartà Vakarø Europos mokslo 

bendruomenei buvo pristatyti mûsø pamario 

þvejybos ypatumai, ir šios þinios 

dabar mums padeda geriau paþinti krašto 

gamtotyros ir gamtonaudos istorijà. 

Idëja panašià parodà rengti 1873 m. 

Berlyne kilo Vokietijos þvejø draugijos 

nariø galvose. Draugija buvo ákurta 1872 

metais. Bet po Vokietijos ir Prancûzijos 

karo bei vëliau vienijantis šaliai kilo daug 

politiniø ir ekonominiø nesklandumø, tad 

sumanymà surengti parodà teko atidëti 

vëlesniam laikui. Bet jau 1878 m. rugsëjo 

16 d. Vokietijos þvejø draugijoje buvo 

nutarta, kad 1880 m. Berlyne bus rengiama 

Tarptautinë jûrinës ir gëlavandenës 

þvejybos, akvakultûros ir þuvø apdorojimo 

árenginiø bei produkcijos paroda. 

Buvo sudarytas þuvininkø sàjungos 

21 nario organizacinis komitetas, parodos 

garbës prezidentu išrinktas šalies 

ministras pirmininkas dr. Lucius, bûsimà 

parodà pagal tradicijà ëmësi globoti pats 

Vokietijos kronprincas Friedrichas Wilhelmas 

von Preusenas. Išskirtiniam ren- 


Egidijus BACEVIÈIUS 

giniui daug dëmesio ir pastangø skyrë 

Vokietijos þuvininkai ir kiti zoologai. Prûsijos 

vyriausybë renginio organizacijai 

skyrë 30 tûkst. markiø ir dar 50 tûkst. pagal 

poreiká, Berlyno miesto valdþia parëmë 

10 tûkst. markiø. 

Treèioji þuvininkystës paroda 

1879-1880 metø þiema buvus labai 

ðalta. Bet nepaisant gamtos atšiaurumo 

jau vasará prie naujojo Þemës ûkio muziejaus 

pastato (dabar Berlyno universiteto 

Ekonomikos fakulteto þemës ûkio 

filialas) buvo pristatyti erdvûs mediniai 

paviljonai, nutiesti elektros kabeliai, vandentiekis 

akvariumams, pasirûpinta eksponatø 

apsauga ir vandens nuotakø valymu. 

Sostinës savivaldybës tarnautojai 

ta proga pasirûpino patogiu susisiekimu 

miesto transportu. Specialiu uþsakymu 

Štutgarto Ðveceriø graveriø bendrovë 

padarë medalionà su parodos emblema. 

Jame greta uþrašo buvo išgraviruotas 

parodos globëjo kronprinco galvos profilis 

– nukaldinta 100 auksiniø, 175 sidabriniai 

ir 258 bronziniai medaliai. 

Parodos stendus rengë 1600 dalyviø 

ið Vakarø Europos ðaliø, taip pat ið Rusijos, 

JAV, Kinijos, Japonijos ir tolimosios 

Indonezijos. Paroda iškilmingai buvo atidaryta 

balandþio 20 d. ir truko iki birþelio 

pradþios. Savo atvykimu jà pagerbë pats 

Vokietijos kaizeris Vilhelmas I su šeima. Á 

parodà atvyko per 50 ambasadoriø ir 

kviestiniø sveèiø. Rytprûsiams ir Klaipëdos 

kraðtui atstovavo Karaliauèiaus universiteto 

profesorius B. Benecke, karaliðkieji 

vyriausieji þvejybos meistrai Hofmannas 

(Karaliauèius) ir Füttereris (Swinemunde), 

vyriausiasis þûkmistras Mareèas 

(Memel) ir þûkmistras Schulze (Berlynas). 

Per visà parodos laikotarpá apsilankë 

per 483 085 lankytojai. Vertinimo 

komisijos taryba 367 parodos dalyvius 

apdovanojo garbingais 

prisiminimø suvenyrais. 

13-ai 

Vokietijos ir 

1880 m. 

pavasará 

Berlyne 

vykusios 

tarptautinës 

þuvininkystës 

parodos 

emblema 

uþsienio mokslininkø bei kviestiniø sveèiø 

uþ jø indëlá á þuvivaisos ir þuvityros mokslo 

plëtrà buvo áteikti Prûsijos kronprinco bei 

atskirø ðakiniø organizacijø prizai. 

Unikalus parodos katalogas 

Vokietijos þuvininkystës parodos organizatoriai 

pasistengë, kad bûtø didesnë 

parodos iðliekamoji vertë: paremiant 

Vyriausybei 1881 m. buvo parengtas ir 

išleistas parodos katalogas – Vyriausybës 

praneðimas apie 1880 m. Tarptautinæ þvejybos 

parodà Berlyne. Joje pateikta išsami 

parodos finansø ataskaita, trumpai supaþindinta 

su parodos organizavimo istorija, 

apibendrinta informacija apie rodytus 

eksponatus, dalyvavusius garbingus 

asmenis ir lankytojø skaièiø. 

Atskirus parodos skyrius kataloge apraðë 

þuvininkystës srièiø þinovai. Mokslo 

istorikai iš šio išsamaus leidinio gali pasisemti 

daug vertingos informacijos apie 

XIX a. pabaigos þuvininkystës laimëjimus 

Vokietijoje ir pasaulyje. Leidinys yra patikimas 

dokumentinis ðaltinis apie negausià 

mûsø kraðto praeitá bei þuvityros ir þuvininkystës 

istorijà. Jis ádomus dar ir tuo, 

kaip parodoje pirmà kartà pasauliui buvo 

pristatyta þvejyba mûsø pajûryje. 

Parodos ekspozicija 

Treèiojoje pasaulinëje þuvininkystës 

pasiekimø parodoje Berlyne buvo devyni 

skyriai. Kiekvienas ekspozicijos sten-

das buvo skirtas atskiram anuometinës 

þuvivaisos, þvejybos ir þuvityros mokslo, 

prekybos bei þuvø paruoðos laimëjimams 

parodyti. Ichtiologijos skyriuje buvo rodomi 

spirite uþfiksuoti vandens gyvûnai. Pagal 

to meto sampratà jø vystymosi schemos 

aiškintos plakatuose, vietinës ir atveþtinës 

þuvys laikytos akvariumuose. Kitose 

salëse buvo vitrinos su tradiciniais ir 

moderniais þvejybos árenginiais ið ávairiø 

pasaulio vietø. Daug buvo þvejybiniø garlaiviø 

ir naujausi tralø modeliai. Þuvø produkcijos 

paruoðos árenginiø salëje buvo 

galima susipaþinti su naujomis þuvø paruoðos 

technologijomis ir paragauti iš 

vandens gyvûnø pagamintø valgiø. Gretimame 

skyriuje buvo modernus þuvivaisos 

padalinys. Parodoje rodyta naujausiø 

knygø ir kitos paþintinës literatûros 

apie þuvis ir þvejybà, taip pat skleista informacija 

apie þuvivaisos mokyklas, pasaulio 

þvejø draugijas ir jø veiklà. Atskirame 

skyriuje buvo naujausia jûrø tyrimø 

áranga, pristatomi mokslinio tyrimo laivai 

bei mokslininkø darbai. 

Stende – mûsø pamario þûklë 

Parodos kataloge labai išsamiai aprašytos 

þvejybos Europos jûrose ir gëluosiuose 

vandenyse stendai. Jà apraðë von 

M.Lindemanas ir von A.Metzegeris. Mûsø 

kraðto istorikams svarbu tai, kad joje 

daug dëmesio skirta to meto Rytprûsiø 

tradiciniams þvejybos árenginiams ir gaudomoms 

þuvims. Ypatingai pristatytos 

lašišaþuvës, nes jos Vokietijoje buvusios 

populiariausios þuvø rûðys, kuriø þvejyba 

nuo seniausiø laikø buvo valstybës 

monopolija, ir teisë jas gaudyti buvo kasmet 

iðnuomojama, o visi þvejybiniai árenginiai 

suskaièiuojami ir apmokestinami. 

Detaliai apraðyta Karklës, Nemirsetos dideli 

specializuoti tinklai zeisai, ûdos 

lašišoms þvejoti (Lachskopl). Parodoje 

buvo priekrantës þvejybiniø valèiø (Zeisenbooten) 

ir Aistmariø bei Kurðmariø 

plokðèiadugniø valèiø modeliø, padabintø 

ornamentuotomis vëtrungëmis. Jas, 

kaip ir pirmàsias tris kaimelio pavadini- 

Berlyno 

Humbolto 

universiteto 

Þemës ûkio 

fakulteto 

dengtas 

kiemelis 

Autoriaus 

nuotrauka 

mo raides ir numerius, pagal 1845 ir 1872 

m. þvejybos taisykles privalëjo turëti kiekvienas 

þvejybinis burlaivis. 

Katalogo iliustracijoje matyti, kad jos 

dar be kiaurapjoviø, labai iðpopuliarëjusiø 

XX a. pradþioje, Kurðiø nerijoje suklestëjus 

turizmui ir jos gyvenvietëms Rasytei, 

Krantui, Nidai ir Juodkrantei tampant 

þymiais Rytprûsiø kurortais. Greta árenginiø 

apraðø išskirtas šiuo metu nesantis 

Nemuno þemupio kultûros paminklas – 

lašišinë uþtûra. 

Kataloge rašoma, kad parodoje rodytas 

Worruss/Rusnës kaimo þvejo Jakuèio 

(F.E.Jakuttis) jaunesniojo padirbtos laðiðø 

gaudyklës – uþtûros/takyšos modelis. 

Plakatuose buvo pateikta 1860–1879 

m. laðiðø þvejybos Rytprûsiuose suvestinë 

(Berichte des Fischerei – Vereins der 

Provinzen Ost- und Westpreussen 1879/ 

80 Nr.3). Nemaþai dëmesio skirta þvejybos 

árenginiø apskaitai Aistmarëse ir Kurðiø 

mariose. Ið pateiktø lenteliø suþinome, 

kad Kurðiø mariose 1879/80 m. þvejojo 

1831 þvejys, jie turëjo 541 didelá ir 

1581 maþà laivelá bei naudojo per 20 þvejybos 

árenginiø rûðiø. Aistmarëse þvejojo 

1469 þvejai, jie turëjo 300 dideliø laivø ir 

1400 maþø þvejybiniø laiveliø. 

Vëliau Klaipëdos kraðto atstovø muziejiniai 

eksponatai rodyti nuolatinëje parodoje 

Karaliauèiaus universiteto atskiroje 

zoologijos muziejaus salëje. Dalis eksponatø 

demonstruoti Rasytës kraðtotyros 

muziejaus vitrinoje Medþiotojø sveèiø namuose. 

Eksponatai neiðliko, dalis jø pateko 

á Tilþës, Ðilutës ir Klaipëdos m. kraðtotyros 

rinkinius. Dalis eksponatø demonstruota 

Nepriklausomos Lietuvos 

muziejuose ir teminëse kraðto parodose, 

pvz., 1935 m. rugsëjo 22–30 d. Maþosios 

Lietuvos parodoje Vytauto Didþiojo muziejuje 

Kaune rodyti þvejybos árenginiai ir 

nuotraukos ið þvejø gyvenimo. 

Reikðmë ichtiologijos mokslui 

Paroda Berlyne buvo labai pasisekusi. 

Ji ávyko pirmuoju þvejybos pramonës 

plëtros laikotarpiu, kai pasaulyje pradëti 

naudoti atvirø jûrø iðtekliai, dþiaugtasi dël 

neiðsenkanèiø iðtekliø gausos. Parodos 

sveèiams ji davë daug naujø idëjø, buvo 

paskata naujiems siekiams. Daugelis 

atmintinø þuvininkystës darbø ir jûros 

moksliniø tyrimø vyko organizuojant parodà, 

taèiau dalis jø neabejotinai buvo 

paveikti šio svarbaus mokslo ir kultûrinio 

gyvenimo ávykio Berlyne. Parodai parengta 

vaizdinë iliustracinë medþiaga vëliau 

tapo nepamainomomis Vokietijos, 

Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos universitetø 

zoologijos ir þuvivaisos paskaitø priemonëmis 

bei vadovëliais. 

1881 m. Karaliauèiaus gydytojas ir 

Rytprûsiø þvejybos sàjungos sekretorius 

B.Benecke iðleido gausiai iliustruotà knygà 

„Rytø ir Vakarø Prûsijos þuvys ir þvejyba“. 

Ji buvo rengta parodai, bet išleista 

kitais metais kartu su parodos katalogu. 

Rengimasis parodai ir pats renginys 

buvo pagrindinë prieþastis susisteminti 

medþiagà apie þvejybos árenginius ir þvejybos 

bûklæ bei þuvivaisà Vakarø ir Rytø 

Prûsijoje. Buvo ir kitø svarbiø ávykiø þuvininkystës 

bei jûrø tyrimø moksle. 1871– 

1873 m. ávyko pirmosios Vokietijos 

mokslinës ekspedicijos mokslinio tyrimo 

laivu „Pomerania“ Baltijos ir Ðiaurës jûrø 

gyvajai ir negyvajai gamtai tirti. Ekspedicijos 

medþiaga pristatyta parodoje 

ir vëliau tematiniuose straipsniø rinkiniuose. 

Pvz., 1883 m. Fr.Heincke ir 

K.Möbius Hamburge parengë ir išleido 

vertës nepraradusá moksliná darbà „Ðiaurës 

ir Baltijos jûrø þuvys“, 1893–1895 m. 

išleista gausiai iliustruota monografija 

„Skandinavijos þuvys“ (F.Smitt. A History 

of Scandinavian fishes. Stockholm, I- 

II dalys, 1240 p.), 1898–1899 m. surengta 

Vokietijos giliavandenë ekspedicija laivu 

„Valdivia“ tirti ðiaurës Atlanto vandenyno 

dugno gyvûnijai. Metodiškai pradëti 

vertinti pasaulio jûrø iðtekliai, vedama 

laimikiø, þvejybos árenginiø apskaita, 

renkami duomenys apie þvejybos ûká, 

pradëti þuvø veisimo darbai. Vëliau ði informacija 

buvo átraukta á pagrindinius 

Ðiaurës Europos þvejybos þinynus. 1902 

m. Kopenhagoje ásteigta Tarptautinë jûrø 

tyrimø taryba. 

Vëlesnës þuvininkystës parodos 

1883 m. þvejybos pasiekimø paroda 

vyko Anglijoje, Norvièiuje, po deðimties 

metø ji persikëlë á JAV ir 1893 m. vyko 

Èikagoje. Þuvininkystës parodø organizavimo 

vieta ir laikas bûdavo sutapatinami 

su didesniu ichtiologijos mokslo ávykiu. 

Tokia buvo tradicija. 

Atskirai aptartinas Berlyne vykusios 

parodos poveikis Rusijos mokslui, þuvininkystës 

ûkiui. Atgarsis apie sëkmingà 

parodà šioje šalyje buvo nemaþas, nes, 


kaip minëta, Berlyno parodoje tarp 

kviestiniø sveèiø iš Rusijos buvo Beras, 

Danilevskis, A.J.Šulcas. Apie ðá 

atmintinà ávyká jie raðë savo prisiminimuose, 

o gráþæ á savo ðalá ëmësi neatidëliotinø 

veiksmø. 1881 m. Peterburge 

buvo ákurta Rusijos þuvivaisos 

ir þvejybos draugija, M.Girdvainis pradeda 

þuvivaisos ir þuvø introdukcijos 

darbus Rytø Lietuvoje. Tø paèiø metø 

geguþës 22 d. iðleistas Rusijos 

Þvejybos ástatymas (1892 m. kovo 16 

d. atnaujintas), o 1889 m. surengta 

pirmoji Rusijos þuvininkystës paroda 

Peterburge. 1894 m. Sankt Peterburge 

iðleista V.Veðniakovo knyga „Þvejyba 

ir ástatymdavystë“. Po ketveriø 

metø, t.y. 1902 m., Peterburge ávyko 

Ichtiologijos kongresas, greta jo vyko 

Tarptautinë þvejybos paroda. Visi 

ðie ávykiai Rusijoje paveikë þuvininkystës 

raidà dabartinës Lietuvos ir 

Lenkijos teritorijoje. 1901 m. Vilniuje 

ákurtas Rusijos Imperatoriškosios 

þuvininkø ir þvejø draugijos Vilniaus 

padalinys. 1902 m. šios draugijos pirmininkas 

C.Stanevièius Krokuvoje 

parengë ir iðleido Peterburge vykusios 

þuvininkystës parodos katalogà 

lenkø kalba, o tos paèios draugijos 

sekretorius P.Matulionis parengë ir 

keturiø tûkstanèiø tiraþu išleido sieniná 

þuvø nerðto ir þvejybos laiko kalendoriø. 

Jame taip pat nurodyti 

maþiausi leistini sugauti þuvis ilgiai. 

Kalendoriaus autorius Vilniaus þemës 

ûkio parodoje buvo ávertintas bronzos 

medaliu. 

Iðskirtinë buvus ir pirmøjø parodø 

vyksmo vieta. Sukurtoji parodø 

erdvë ilgainiui tapo tradicine. Parodos 

rengtos reprezentaciniame miesto 

centro rajone á rytus nuo po 1850 

m. ákurto Invalidø parko, Zoologijos 

ir gamtos istorijos muziejaus bei 

Þemës ûkio fakulteto kvartale. Skvere 

po atviru dangumi rengtos þemës 

ûkio produkcijos, naujausiø sodininkystës, 

þemës ûkio ir tvenkininës þuvininkystës 

laimëjimø bei techninës 

árangos parodos. Šiandien tai 

puošnus Berlyno centro Invalidø gatvëje 

esantis Aleksandro ir Vilhelmo 

Humboltø universiteto Þemës ûkio 

mokslø fakulteto vidinis kiemelis. Pokariu, 

atstatant apgriautà miestà, parodos 

perkeltos á erdvesnius þaliuosius 

Berlyno centro rajonus. Vidinis 

kiemelis buvo apdengtas stikliniu stogu 

ir tapo fakulteto didþiøjø iðkilmiø 

vieta. 


Lietuvos mokslø 

akademijos bibliotekos 

metraðtis 

bûtø spausdinami moksliniai straipsniai, 

bet ir skelbiamos darbo aktualijos, paþymimos 

jubiliejinës bibliotekos darbuotojø 

sukaktys, prisimenami buvusieji ðios 

ástaigos bendradarbiai, apþvelgiamos 

naujos knygos ir kt. – t.y. atspindima 

mokslinë bei organizacinë bibliotekos 

veikla. Tad 2004 m. pradëtas leisti tæstinis 

darbø rinkinys Lietuvos mokslø akademijos 

biblioteka. Jis numatytas leisti 

kas dveji metai. Leidinio tikslas – iðsamiau 

informuoti visuomenæ apie vienos 

turtingiausiø ðalies bibliotekø, Lietuvos 

mokslø akademijos bibliotekos, darbà. 

Lietuvos mokslø akademijos biblioteka 

1961–1966 m. leido tæstiná darbø rinkiná 

Bibliotekininkystë ir bibliografija (ats. 

redaktorius A.Ivaðkevièius). Pirmojo tomo 

pratarmëje buvo akcentuota, jog 

ðiuose bibliotekos darbuose „bus dedami 

straipsniai bibliotekininkystës, bibliografijos 

bei knygþinystës klausimais ir 

spausdinama bibliotekos fondø aktuali 

rankraðtinë ir kita dokumentinë medþiaga, 

kuri dar nebuvo paskelbta“. Be to, 

dar buvo numatyta skelbti straipsnius, 

susijusius „su moksliniø bibliotekø darbu, 

taip pat medþiaga Lietuvos istorijos, 

kultûros ir mokslo klausimais“. Šis graþus 

sumanymas realizuotas tik trijuose tomuose. 

Juose buvo paskelbta išties 

reikðmingø to meto bibliografijos teoriniø 

bei praktiniø darbø (pavyzdþiui, J.Basiulio, 

A.Ulpio, V.Þuko straipsniai), supaþindinta 

su kai kuriais bibliotekos fonduose 

saugomais dokumentais, aptarti 

komplektavimo klausimai ir kt. Pirmasis 

tomas buvo skirtas Lietuvos mokslø akademijos 

bibliotekos ákûrimo dvideðimtmeèiui. 

Antrame tome, iðëjusiame 1963 

m., ðalia straipsniø spausdintos ir teminës 

bibliografijos, parengtos O.Adomonienës 

ir D.Petkevièiûtës. 1966 m. iðëjæs 

treèiasis, paskutinysis, leidinio tomas buvo 

skirtas rusø spausdintos knygos 400 

metø sukakèiai paþymëti. Taèiau dël to 

meto valdþios leidybos politikos leidinys 

nustojo ëjæs. 

Praëjus keturiems deðimtmeèiams 

po tæstinio leidinio pasirodymo vël imta 

svarstyti galimybë leisti periodiná bibliotekos 

leidiná – metraðtá, kuriame ne tik 

Pirmajame naujojo leidinio tome numatyta 

ir struktûra: „Ið bibliotekos praeities“, 

„Tyrinëjimai“, „Bibliotekos rinkiniai 

ir kolekcijos“, „Publikacijos“, „Darbo 

aktualijos“, „Apie knygas“, „Datos ir 

minëjimai“, „Jie dirbo Lietuvos mokslø 

akademijos bibliotekoje“, „In memoriam“. 

Skyrelyje „Iš bibliotekos praeities“ 

paskelbta ávairiø autoriø – ne tik bibliotekos 

darbuotojø, bet ir kitose institucijose 

dirbanèiø tyrinëtojø – medþiaga apie 

Tadà Vrublevská ir jo bibliotekà. (Kaip þinia, 

šio Vilniaus advokato ir jo tëvø biblioteka 

atiteko 1941 m. ásteigtai Lietuvos 

mokslø akademijos bibliotekai.) „Tyrinëjimø“ 

skiltyje raðyta apie lotyniðkø knygø 

rinkinius LDK bibliotekose XVI–XVII a. (dr. 

D.Narbutienë), pateikta Lietuvos technikos 

mokslø bibliometrinë analizë (dr. 

G.Sasnauskaitë). Bibliotekos rinkinius ir 

kolekcijas apþvelgë: O.Bliûdþiûtë (Karaliauèiaus 

proveniencijos XVI a. spaudiniai 

vokieèiø kalba), V.Radvilienë (Antikos 

autoriø XVI–XVIII a. leidiniai), L.Leonova 

(baltarusiðkos knygos), D.Sklëriûtë 

(„Knygø leidyba Lietuvoje 1990–2002 

metais ir Lietuvos mokslø akademijos 

bibliotekos fondai“). Bibliotekos direktorius 

doc. dr. J.Marcinkevièius parengë 

bibliotekos istorijos dokumentø pluoðtelá 

– ávairiø bibliotekø (Valstybinës Vrublevskiø, 

Lietuvos kariuomenës, Vilniaus 

evangelikø reformatø sinodo) perëmimo 

aktus. „Darbo aktualijø“ skiltyje iðspausdinta 

bibliotekos 2001–2002 m. darbo 

ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius), 

aptarti tarptautinio tarpbibliotekinio abonemento 

reikalai (E.Satkauskienë), gilintasi 

á fondø saugojimo problemas

(B.Giedraitienë), 25 kûrybinio darbo metø 

proga pasidþiaugta tuomeèio Higienos 

ir restauravimo skyriaus veikla (D.Daukðienë), 

pasidalyta Baltarusijos nacionalinës 

MA J.Kolaso bibliotekos patirtimi knygø 

mainø su Lietuvos MA biblioteka klausimais 

(G.Bekareviè). Skyrelyje „Apie 

knygas“ aptartos keturios naujos knygos: 

Ignacy Domeyko: obywatel úwiata 

(Kraków, 2002; dr. B.Railienë); Lietuvos 

istorijos bibliografija, 1997 (Vilnius, 2002; 

J.Kulikauskienë); V. Miliaus Lietuviø etnologijos 

bibliografija (Vilnius, 2001; 

A.Grybienë); literatûros rodyklë Tomas 

Sakalauskas (Vilnius, 2002; B.Butkevièienë). 

Datø ir minëjimø skyriuje greta 

bibliotekos sukaktuvininkø buvo prisimintos 

ilgameèio bibliotekos darbuotojo, 

mokslinio sekretoriaus Juozo Galvydþio 

ðimtosios gimimo metinës. Na, 

o skyrelyje „Jie dirbo Lietuvos mokslø 

akademijos bibliotekoje“ paskelbta penkiolika 

biogramø. 

Pirmasis bibliotekos metraðèio tomas 

neliko nepastebëtas: apie já buvo 

raðyta periodinëje spaudoje; pastabas 

su pasiûlymais redkolegijai atsiuntë 

ðviesios atminties profesorius Vaclovas 

Milius. 

Ðiø metø pavasará iðëjo antrasis bibliotekos 

metraðèio Lietuvos mokslø akademijos 

biblioteka, 2003–2004 tomas. 

Leidinys pradedamas ištrauka iš 1942 

m. Juozo Maceikos paraðyto darbo apie 

Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos 

ásteigimà. Pora straipsniø (E.Stasiukaitienës 

ir V.Debesienës) skirta lietuviðkos 

spaudos atgavimo ðimtosioms metinëms 

paminëti. Taip pat publikuojamas 

dr. B.Railienës tyrinëjimas apie Lietuvos 

mokslininkus monografijose, skelbiami 

J. Fedorovskytës atlikto tyrimo „Ar reikia 

atestacijos Lietuvos bibliotekininkams“ 

rezultatai. Á bibliotekoje saugomos Jono 

Radvano „Radviliados“ kultûriná kontekstà 

gilinamasi Lietuviø literatûros ir tautosakos 

darbuotojo doc. dr. S.Narbuto 

straipsnyje. Apie Nesvyþiaus spaustuvës 

leidinius LMA bibliotekos Retø spaudiniø 

skyriaus Lituanikos fonde kalbama 

V.Radvilienës apþvalgoje. 

Darbo aktualijø skyrelyje spausdinama 

bibliotekos 2003–2004 m. darbo ataskaita 

(L.Kairelienë, J.Marcinkevièius). 

Su Rankraðèiø skyriuje vykdytais skaitmeninimo 

projektais supaþindina R.Cicënienë, 

Lietuvos mokslo institutø publikacijø 

duomenø bazës kûrimo patirtimi 

dalijasi dr. G.Sasnauskaitë, apie vandeniui 

neatspariø áraðø bei antspaudø 

iðsaugojimo problemas kalba B.Gied- 

raitienë, o apie seno lietuviðko leidinio 

áriðimo rekonstrukcijà pasakoja T.Belokurskaja. 

Antrajame bibliotekos metraðèio tome 

anonsuojami nauji Lietuvoje ir uþsienyje 

iðëjæ leidiniai: Lietuvos knygos 

veikëjai (L.Kanopkienë), Königsberger 

Buch- und Bibliotheksgeschichte (D.Bikauskienë), 

B.Kaluðkevièiaus ir K.Misiaus 

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 

1864–1904 (I.Ledas), Baltic R&D systems 

in transition (dr. B.Railienë). 

Skyriuje, skirtame jubiliejinëms datoms, 

publikuojamas Adolfo Ivaðkevièiaus 

100-osioms metinëms skirto renginio 

apraðymas (dr. D.Narbutienë), graþiu 

þodþiu minimos ávairius jubiliejus 

ðventusios bibliotekos darbuotojos: 

L.Kanopkienë, G.B.Genienë, D.Sklëriûtë. 

Atidos nusipelno ilgametës darbuotojos 

D. Labanauskienës gyvenimo pasakojimas, 

kurá uþraðë R.Cicënienë. 

Skelbiamos trys buvusiø bibliotekos 

darbuotojø – V.Martinkëno, S.Suþiedëlio, 

E.Treinienës – biogramos. Atsisveikinimo 

þodþiai tariami Anapilin iðëjusioms 

O.U.Eidukaitytei, A.Jonienei, 

M.Michailovai, S.Paulauskienei. 

Leidinio pabaigoje pateikiama bibliografija 

apie Lietuvos MA bibliotekos 

paminëjimus spaudoje. 

Abu tæstinio darbø rinkinio tomus parengë 

redaktoriø kolegija, kurià sudaro: 

Lina Kanopkienë, Danutë Labanauskienë, 

doc. dr. Juozas Marcinkevièius (pirmininkas), 

dr. Daiva Narbutienë (atsakomoji 

redaktorë), Povilas Saudargas, 

Elena Stasiukaitienë. Kalbos redaktorë 

– Virginija Aputienë. Pirmojo tomo 

spausdinimu pasirûpino leidykla „Margi 

raðtai“ (spausdino Standartø spaustuvë), 

antràjá tomà iðspausdino UAB 

„Utenos Indra“. 

Dr. Daiva NARBUTIENË 

Atsakomoji redaktorë, Lietuvos 

mokslø akademijos bibliotekos 

Retø spaudiniø skyriaus vedëja 

Norvegijos 

sostinës metro 

rieda ekologiðki 

traukiniai 

Oslo metro – „Siemens“ 

ekologinis projektas 

2007 m. geguþës 28 d. Oslo metro 

linijomis pradëjo riedëti ekonomiðki ir aplinkà 

tausojantys traukiniai. Tarptautinës 

technologijø ir inovacijø kompanijos „Siemens“ 

sukurti traukiniai vartoja 30 proc. 

maþiau energijos uþ tuos, kurie dabar vaþinëja 

Norvegijos sostinës metro linijomis, 

o beveik 95 proc. ðiø traukiniø gamybai 

naudojamø medþiagø pasibaigus traukinio 

eksploatacijai bus galima perdirbti. 

Naujieji metro traukiniai padeda sutaupyti 

tiek energijos, nes stabdant juos elektrinë 

pavarø sistema perjungiama á generatoriaus 

reþimà, o nesunaudota elektra 

gràþinama á elektros tinklà. Jø kûrëjai itin 

daug dëmesio skyrë ekologiðkumui, todël 

projektuojant juos buvo stengtasi iðvengti 

aplinkà terðianèiø medþiagø ir naudoti 

jas kuo lengvesnes: vagonø karkasai 

pagaminti ið lengvasvorio aliuminio – kuo 

traukinys lengvesnis, tuo maþiau energijos 

jis suvartoja ásibëgëdamas. 

Pagal sukurtà naujojo metro traukinio 

koncepcijà 85 proc. traukinio daliø, pasibaigus 

traukinio eksploatacijai, bus galima 

pritaikyti kitose srityse, o likusius 10 

proc. – perdirbti. „Siemens“ transporto 

sistemø inþinieriai naujuosius traukinius 

pritaikë ir ypaè ðaltoms norvegiðkoms þiemoms. 

Modulinis traukinio dizainas leis 

itin lengvai pakeisti ar taisyti traukinio detales 

ir taip taupyti kaðtus. Traukiniø dizainà 

kûrë „Porsche Design“ studija. 

Ið viso Oslo metro vaþinës 63 ekonomiðki 

ir aplinkà tausojantys traukiniai su 

189 vagonais. Traukiniø ilgis 54,34 m, svoris 

– 94 t, maksimalus greitis – 70 km per 

valandà. Per mënesá miestà pasiekia vidutiniðkai 

du nauji traukiniai. Visi „Siemens“ 

gamykloje Vienoje (Austrija) árengiami 

traukiniai Norvegijos sostinæ turëtø 

pasiekti iki 2009 m. vasaros. 

Oslo metro projektas yra vienas ið 

daugelio „Siemens“ ekologiniø projektø, 

skirtø maþinti energijos suvartojimà transporto 

sektoriuje bei anglies dioksido patekimà 

á aplinkà. Uþ ðiuos ekonomiðkus 

ir aplinkà tausojanèius traukinius inþinieriams 

atiteko kompanijos ásteigtas Aplinkosaugos 

apdovanojimas. 

Giedrë KOJELYTË 


Ið Lietuvos zoologijos sodo 

terariumo istorijos 

Varanai 

Jolanta ÐABÛNAITË 

Varanai – drieþai, priklausantys 

Ropliø klasës Varanidae 

ðeimai. Ðiuo metu þinomos 

53 varanø rûðys. Seniausios 

varano (Telmasaurus) fosilijos 

rastos Mongolijoje, kreidos 

periodo nuogulose. Europoje 

seniausiai gyvenæs varanas 

– V. hofmanni (Hoffstetter 

1968), þinomas taip pat iš mioceno 

laikø. Varanai paplitæ Afrikoje, 

Azijoje, Australijoje. Gyvena 

dykumose, savanose, 

tropiniuose miðkuose. Ðiø gyvûnø 

dydis kinta nuo 23 cm 

(V. brevicauda) iki 310 cm (V. 

komodensis). Veisiasi kiauðiniais. 

Minta gana ávairiu maistu: 

vabzdþiais, paukðèiais ir jø 

kiauðiniais, þinduoliais, moliuskais, 

ropliais, varliagyviais, 

þuvimi, taèiau V. olivaceus sezoniškai 

maitinasi vaisiais. Varanai 

– godûs, vikrûs, dràsûs 

plëðrûnai, drástantys iðvogti 

net krokodilø dëtis ðeimininkø 

panosëje. 

Jie visad vilioja, prikausto 

lankytojus. Nors Lietuvos zoologijos 

sodo (seniau – Kauno 

zoologijos sodas) terariumas 

nëra didelis, taèiau jame 

vis atsirasdavo vietos ðiems 

drieþams. Remiantis zoologijos 

sodo ataskaitomis, kitais 

rašytiniais dokumentais, per 

terariumo egzistavimo laikà jame 

buvo laikomos 3 varanø 

rûðys: pilkasis varanas (Varanus 

griseus), bengališkasis 

varanas (V. bengalensis) ir stepinis 

varanas (V. exanthematicus). 

Trumpas jø apibûdinimas 

– V. griseus (Daudin, 

1803) paplitæs Šiaurës Afrikoje, 

Pietvakariø ir Vidurinëje Azijoje, 

uþauga iki 150 cm, sveria 

iki 3 kg. Dëtyje iki 23 kiauðiniø. 

1930-aisiais jo oda buvo 

naudojama galanterijos 

pramonëje. V. bengalensis 


(Daudin, 1802) paplitæs Ðri 

Lankoje, Indijoje, Nepale, Pakistane, 

Birmoje, iki Filipinø. 

Uþauga iki 200 cm, padeda iki 

20–30 kiauðiniø. V. exanthema- 

ticus (Bosc, 1792) paplitæs Afrikoje, 

þemiau Sacharos. Uþauga 

iki 100–130 cm, deda iki 20 

kiauðiniø. Visos ðios trys varanø 

rûðys priklauso II CITES 

(Nykstanèiø laukinës faunos ir 

floros rûðiø tarptautinës prekybos 

konvencija) kategorijai. 

Tarybiniais laikais pavasariais 

zoologijos sodo darbuotojai 

vykdavo á ekspedicijas á 

Vidurinæ Azijà, ið kur, be kitos 

faunos („Mokslas ir gyvenimas“ 

Nr. 9, 2005 m.), parsiveþdavo 

pilkøjø varanø terariumo 

ekspozicijai. Apie ðiø varanø 

veisimàsi nëra jokiø duomenø. 

Man pradëjus dirbti terariume 

(1990 m.), jame gyveno 

du pilkieji varanai, atveþti 

ið Turkmënijos. Abu buvo 

maþdaug 100–120 cm ilgio, 

galima manyti, solidaus amþiaus. 

Gyveno terariumo ekspozicijoje, 

taèiau tai jiems nepatiko, 

slëpdavosi, neësdavo, 

seni darbuotojai ðërë juos 

dirbtinai. Perkëlëme á laboratorijà, 

èia varanai godþiai pradëjo 

ryti jiems pasiûlytà maistà 

(grauþikus, viðtø kiauðinius, 

vienadienius viðèiukus), demonstruodavo 

melsvus lieþu- 

vius apþiûrinëdami aplinkà, 

gàsdindavo mus iðpûsdami 

ðonus, muðdamiesi uodegomis. 

Atëjus þiemai vienas jø 

bandydavo miegoti, nors laboratorijoje 

visad bûdavo ðilta, 

terariumai nedideli, daug 

lempø, o dar centrinis ðildymas, 

juk dauguma èia laikomø 

gyvûnø tropikø rûðys. 

Esant aukðtai temperatûrai rudená 

sukauptos varano maisto 

atsargos greitai nykdavo, 

jau po mënesio gulëdavo iðsekæs, 

tad tekdavo dirbtinai 

maitinti þaliais kiaušiniais, jautienos 

ar arklienos farðu, grauþikø 

jaunikliais. Vasarà lankytojams 

yra tekæ juos matyti 

lauke ðalia terariumo, mat neðdavome 

á laukà saulës vonioms. 

Varanai vikrûs, greiti 

drieþai, pagauti juos sunku, taèiau 

mûsiðkiai paleisti lauke 

niekur nesprukdavo, smalsiai 

apþiûrinëdavo èia pat esantá 

suoliukà, pievelæ, eglæ. Kvarcuoti 

lempomis, kad gautø pakankamai 

bûtino vitamino D³, 

ne taip paprasta – terariume 

buvo tik viena sena kvarco 

lempa, perkaistanti, sunki, gyvûnø 

daug, nei techniðkai, nei 

fiziðkai nepajëgdavome to padaryti. 

Natûralios saulës spinduliø 

vonios buvo geriausia 

galimybë gyvûnus iðlaikyti 

sveikus. Pragyveno pilkieji varanai 

terariume vienas – 7 metus, 

kitas šiek tiek trumpiau. 

1996 m. ið Këdainiø privaèios 

kolekcijos (savininkas 

R.Barkauskas) gavome porelæ 

dideliø Bengalijos varanø. 

Taðkuota geltonomis dëmëmis 

oda, kylá turinèia uodega, 

aktyvûs dienos metu drieþai 

atrodë áspûdingai. Tai puikûs 

plaukikai, gerai laipiojantys 

medþiais gyvûnai. Jie mëgdavo 

maudytis, na, tegu bus 

mums atleista, maþokame baseine, 

lipdavo visur, kur tik pajëgdavo 

uþlipti, teko nuimti vienà 

þibintà, kad nesusiþeistø. 

Pasiûlyti vienadieniai viðèiukai, 

grauþikai akimirksniu iðnykdavo 

jø gerklëse. Buvo gana ramaus, 

taikaus bûdo, nors teko 

pajusti jø skaudþius uodegos 

smûgius. Tikëjomës sulaukti 

palikuoniø, taèiau veltui. 

1999 m. varanai iškeliavo 

atgal pas šeimininkà. O štai 

2006 m. Èesterio ir Londono 

zoologijos soduose (Anglija) 

pasaulá pirmà kartà herpetologijos 

istorijoje iðvydo partenogenetiniai 

Komodo varanai 

(V. komodensis). Tai patvirtino 

genetiniai tyrimai. Partenogenezë 

dabar jau þinoma apie 30 

drieþø rûðiø (Chris Mattison, 

2005). Ðtai tau ir jaunikliai ! 

Stepiniai varanai – gausiausia 

laikytø varanø rûðis. 

Laikyta jø net 5, ávairaus dydþio 

ir amþiaus. Dël literatûros 

bei laiko stokos nepavyko nustatyti, 

kokiø porûðiø stepinius 

varanus (þinomi 4 porûðiai) turëjome. 

Pirmiausia ásigijome 

porelæ varaniukø ið roplininko 

megëjo, atveþtø ið Tulos egzotariumo, 

ten ir iðsiritusiø. 

Mainais atidavëme gekonø 

(Gekko gecko) jaunikliø, mat 

jie pas mus puikiai veisdavosi, 

augdavo. Taèiau uþauginti 

varaniukø nepavyko, abu krito. 

2003 m. ið Vilniaus þmonës 

atidavë apie metro ilgio varanà, 

vardu Vudu, augino jie já 

apie trejus metus. Tik áleistas á 

naujà terariumà nërë á baseinà, 

jo dþiaugsmui nebuvo ribø, 

nors kai kurie autoriai teigia, 

kad jie nemëgsta vandens. 

Na, o iðlipæs iðsitiesë po

lempa. Buvo ramus ir geras 

draugas, tik nemëgdavo laukti 

maisto, jei atëjai su maistu, atiduok 

kuo greièiau, kitaip atims 

pats. 2004 m. gruodá ið Rygos 

zoologijos sodo ásigijome panaðaus 

dydþio dar vienà stepiná 

varanà – Agasá. Varanas 

buvo rastas Rygoje, maðinø 

stovëjimo aikðtelëje, atsiradæs 

èia tik jam vienam þinomu bûdu. 

Mûsø terariume buvo atidarytas 

naujas gana erdvus 

voljeras, tad já ir priëmëm, tikëdamiesi 

sulaukti palikuoniø. 

Palikuoniai ne tik prestiþas, bet 

ir galimybë ásigyti naujø gyvûnø. 

Didþiajame voljere su varanais 

gyveno ir sausumos 

vëþliai (Testudo horsfieldii, T. 

hermanni, T. graeca), atitverti 

akmenine maþdaug 40 cm 

aukšèio tvorele. Varanams ji 

nebuvo kliûtis, daþnai matydavome 

Vudu ásitaisiusá ant vëþliø 

nugarø po jiems átaisyta lempa. 

Vienà rytà jis ëmë ir iðnyko 

mums ið akiø. Galiausiai radau 

ásiraususá po þeme, áëjimas á urvà 

buvo vos matyti. Tais paèiais 

metais kaip ir Agasá, gyvûnø 

mëgëja padovanojo jauniklá 

stepiná varanà. Drieþiukas buvo 

maþutëlis, liesutis, nulauþta 

uodega. Apgyvendinom varaniukà 

laboratorijoje. Pasiûlius 

vabzdþiø, jø neatsisakë, pradëjo 

ësti, aktyviai tyrinëjo aplinkà, 

nesikandþiojo imamas á rankas. 

Deja, per anksti apsidþiaugëme. 

Radome leisgyvá su iðkritusia 

kloaka, veterinarai nebegalëjo 

niekuo padëti. Kauno 

zoologijos sode 2005 m. liko 

viešpatauti tik Agasis. 

Kiek iðgyvena varanai nelaisvëje, 

daþnas gali paklausti. 

Iðgyvenimo nelaisvëje trukmë 

priklauso nuo daugelio 

prieþasèiø. Literatûroje nurodomi 

ávairûs skaièiai: pvz., V. 

griseus – 17 m., V. exanthematicus 

– 6–10 m., V. bengalensis 

– 10 m., V. nilioticus – 

14,7 metus. Mokslas þengia á 

prieká, tobulinamos laikymo 

sàlygos, geriau paþástami gyvûnai. 

Tik gamta visada randa 

bûdà, kaip mus nuliûdinti 

ir kaip nustebinti. 

Atkelta ið 19 p. 

Elektros energetikos 

sistemø valdymo 

tyrimai Lietuvos energetikos 

institute 

Lietuvos energetikos institute atliekamø 

ðios krypties tyrimø tikslas buvo iðtirti neraiðkiø 

statiniø sistemø modeliavimo ir intelektualaus 

optimalaus planavimo bei valdymo metodus 

ir algoritmus, ávertinant energetikos valdymo 

objektø ir sistemø bei asmenø, priimanèiø 

sprendimà (projektuotojo, planuotojo, dispeèerio 

ir kt.), dalyvavimà. LEI doktorantas 

E.Nakutis 1992–1997 m. iðtyrë neraiðkø daugiakriterá 

ðiluminio energetinio bloko ir elektros 

sistemos optimalø valdymà, kai labai 

sumaþinami aktyviosios galios nuostoliai ir iðmetamø 

á atmosferà NO X dujø kiekis. Taip pat 

ádomûs EES reþimo optimizavimo uþdaviniai, 

kai mazginiø átampø ribojimai nustatomi 

„minkðtais“ rëþiais, kai tie ribojimai gali bûti 

tam tikru laipsniu paþeidþiami, t.y. juos apibrëþiant 

neraiðkiomis aibëmis. Remdamasis 

neraiðkiø aibiø teorija E.Nakutis sukûrë elektros 

energetikos sistemø darbo optimizavimo 

modelius, kurie duoda daugiau galimybiø 

ávertinti ir panaudoti planuotojo arba dispeèerio 

nuomonæ apie valdomà elektros 

energetikos sistemà. 

Svarbi EES intelektualiø valdymo sistemø 

klasë yra ekspertinës sistemos. Jos elektros 

energetikoje naudojamos kaip eksperto projektuotojo 

arba eksperto dispeèerio paramos 

priemonë. Rengiant ávairius projektus ekspertinë 

paramos priemonë padeda ekspertams 

ávertinti rengiamo projekto variantus pagal 

daugelá kiekybiniø ir kokybiniø kriterijø, pvz., 

pagal projekto kainà, ágyvendinimo kainà, 

eksploatacijos kainà, patikimumà, saugumà 

ir kita. Tokiø ekspertiniø paramos sistemø tyrimus 

bei taikymus analizuojant EES dispeèerinio 

valdymo ir vëjo elektriniø parkø informaciniø 

sistemø variantus atliko LEI darbuotojai 

A.Nemura, A.Klementavièius ir D.Balakauskas. 

Savo darbe jie panaudojo MII darbuotojø 

V.Ðaltenio ir G.Dzemydos sukurtà 

programinæ ekspertinës paramos priemonæ. 

Ekspertinë dispeèerio paramos sistema 

gali operatyviai pateikti EES dispeèeriui kvalifikuotus 

patarimus, kaip reikia veikti vienu 

ar kitu atveju, ypaè kà daryti ekstremaliomis 

prieðavarinëmis, avarinëmis ar poavarinëmis 

situacijomis. Ekspertinë sistema gali kaupti 

dispeèerio patyrimà, kuris gali bûti labai naudingas 

keièiantis dispeèerinës tarnybos personalui. 

Ekspertinës sistemos naudojamos 

tuose dispeèeriniuose centruose, á kuriuos 

ateina daug informacijos, kai yra ne maþiau 

kaip 1000 informacijos ðaltiniø. 

Atlikus Lietuvos EES dispeèerinio valdy- 

mo analizæ, nustatyta, kad dispeèerinës ekspertinës 

sistemos labiausiai gali bûti naudingos 

intelektualizuota forma pateikiant informacijà 

apie EES darbo situacijà, poavarinës 

bûklës diagnostikai ir normaliam reþimui atkurti, 

ávykus avarijai (A.Nemura, M.Paulauskas). 

Lietuvos energetikos institute sukaupta 

nemaþa ekspertiniø sistemø modeliø kûrimo 

ir tyrimo patirtis (M.Paulauskas, M.Bloznelis, 

A.Raðkinis). Ði patirtis gali bûti panaudota 

kuriant ir diegiant EES dispeèerio intelektualius 

patarëjus. 

EES valdymo problemø tyrimo ateitis 

Daugelis specialistø mano, kad tolesnë 

EES plëtra yra ámanoma diegiant kartu naujus 

energijos generavimo ðaltinius, valdomus 

elektros tinklo elementus ir informacines 

technologijas. Taèiau ne taip seniai ávykusios 

didelës, kitaip dar vadinamos totalinëmis, 

EES avarijos JAV, Kanadoje, Danijoje, Ðvedijoje, 

Londone bei Italijoje parodë dabartinës 

EES struktûros ir jos automatinio valdymo 

trûkumus. Svarbiausia – EES yra labai 

sudëtinga, daug sistemos elementø valdomi 

centralizuotai, per maþai remiamasi vietinëmis 

arba lokaliomis EES, didelë procesø 

ávairovë. Taip pat avarijø tikimybæ didina ir 

terorizmo grësmë. EES elementø (elektros 

generavimo ðaltiniø, transformatoriø, elektros 

perdavimo linijø ir kitø) patikimumo didinimas 

reikalauja dideliø investicijø, taèiau didinant 

atskirø EES elementø patikimumà 

ðios problemos negalima iðspræsti, nes didelës 

EES patikimumas priklauso ne tik nuo 

atskirø elementø patikimumo, bet ir nuo visos 

EES struktûros ir jos valdymo sistemos. 

Todël, norint smarkiai padidinti ðiuolaikinës 

EES patikimumà, bûtina ieðkoti kitø bûdø. 

Dalis elektros energetikos specialistø yra 

ásitikinæ, kad ðiuolaikiniø EES didelës avarijos, 

kai automatinë saugos sistema faktiðkai sugriauna 

paèià EES, yra neiðvengiamos ir tolesnis 

EES infrastruktûros tobulinimas apèiuopiamø 

rezultatø neduos. Jø nuomone, dëmesá 

reikia sutelkti á svarbiausiø visuomenës struktûrø 

funkcionalumo iðsaugojimà tokiø avarijø 

metu ir tuoj po jø. Kiti EES specialistai mano, 

kad bûtina keisti ateities EES struktûrà ir tobulinti 

jos valdymà, sukuriant intelektualias elektros 

energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo 

vartotojams sistemas. Labai svarbu pagerinti 

elektros energijos generavimo, perdavimo, 

paskirstymo ir vartojimo valdomumà, 

diegti skaitmenines technologijas. Taip per tam 

tikrà laikà bûtø sukurta daug patikimesnë ir saugesnë 

intelektuali EES. 


XX a. visuomenë beveik uþmirðo ankstesniø kartø tautosakà. 

Retai kas minë másles savo maþyliams, vartojo patarles kalboje, 

dainavo lopðines, sekë pasakas, kurios neretai prasidëdavo „Uþ 

devyniø myliø, devyniø giriø...“ Tik leidiniai retkarèiais skelbë 

ðiuos groþio ir iðminties perliukus. 

Mûsø tautosakos perlai 

Gediminas ISOKAS 

Máslës. Su liemeniu, bet be krûtinës, 

su ðirdimi, bet be plauèiø, su ðimtais 

kojø – ið vietos nepajuda, su plaukais – 

niekas jø neðukuoja (medis). Moèia vidury, 

vaikai aplinkui (medis). Su medþiu 

lygus – niekad saulës nemato (medþio 

ðerdis). Svyru, svyru, svyruonëli, mirgu, 

mirgu, mirguolëli (berþas). Nuëjau á miðkà 

be kirvio, parsineðiau namo dvi geldas, 

dvi laðiniø paltis, ylai kotà ir katilui 

dugnà (àþuolo gilë). Á miðkà ëjæs, kà pirma 

kerti?(þievæ). Vëjas puèia, pati juda, 

vaikai linguoja (obelis). Þalia kaip þolë, 

maþa kaip pelë, aukðta kaip baþnyèia 

(kriauðë). Miðke auga àþuolas dviðakis. 

Tos dvi ðakos vël dviðakës, o tos dar 

kartà dviðakës. Ant kiekvienos ðakos po 

obuolá. Kiek ið viso obuoliø? (në vieno – 

ant àþuolo obuoliai neauga). Virðuj medþio 

ugnis dega (ðermukðnis). Koks medis 

be lapø þaliuoja? (eglë). Miðke gimæs, 

miðke augæs, miðko medþio nematæs 

(medþio ðerdis). Kokiø medþiø 

girioj daugiausia? (staèiø). Kai augau, 

balau, þalià kepuræ neðiojau. Kai uþaugau, 

á ðimtà daliø suskilau, o kai suðilau, 

auksu pavirtau ir ið aukso miltais pasidariau 

(berþas, ið jo suskaldytos ir sukûrentos 

malkos). Kypðtakojis pagiry, atbulainis 

vandeny (kiðkis ir vëþys). Laibakojis, 

raudonkojis po pelkes klampoja 

(guþutis). Ið kelmo ðipavo ir kojà uþgavo 

(gyvatë). Juodas kaip anglis, bet 

ne anglis, knisa kaip kiaulë, bet ne kiaulë, 

lekia kaip paukðtis, bet ne paukðtis 

(juodvabalis). 

Patarlës ir prieþodþiai. Mûsø senoliai 

mëgo patarles ir prieþodþius. XX a. 

jie dar kai kur buvo girdimi. Tautosakos 

rinkëjai jø uþraðë daug tûkstanèiø. 

Ði tautos iðmintis gali paávairinti popietes, 

vakarones, susiëjimus, ðventes. 

Labai daþnai ðituose humoro kûrinëliuose 

veikia miðkø þvërys, paukðèiai, 

kita gyvûnija, augalija. Abudu kaip vieno 

kelmo: èia tau matuoja, èia tau meluoja. 

Ak, kad tave vanagas nuneðtø. 

Aèiû uþ lapienæ, bet savo ropës gardesnës. 

Akyse ðilkas, uþ akiø – vilkas. 

Alkanas vilkas dþiaugiasi ir pelæ pagavæs. 

Ant alksnio obuolá rodo. Ant gero 

þiedo ir bitë sëda. Ant ðakos raitas iðjojo. 

Bailus ir kiðkio iðsigàsta. Be skied- 


ros medþio nenukirsi. Bitës saldus medus, 

bet sunkus darbas. Blogas paukðtis, 

kuris savo lizdo nesaugoja. Cypia 

kaip varlë, rato prispausta. Èiaudi, kaip 

katë nuo lapienës. Dairosi, kaip varna 

á dausas lëkti. Dar kiðkis kopûstuose, 

o jau puodà kaièia. 

Dainos. Tarpukariu labai daug gyventojø 

buvo kaimuose. Linksmintasi 

vakarëliuose, geguþinëse, vestuvëse, 

kitomis progomis ir dainuota. Ðienaujant, 

kertant rugius, talkose taip pat 

skambëjo dainos. Dainos dþiugino, 

kartais, primindamos sunkius laikus, 

ir aðaras iðspausdavo. Jos iðreikðdavo 

ne tik dþiaugsmà, bet malðino liûdesá, 

nusiminimà, vargus, primindavo 

sunkius darbus, naðlaièius, karius. Yra 

tûkstanèiai dainø, kur þmogaus gyvenimas 

lyginamas su gamta. Lakðtutë 

negieda, nes jos lizdelá iðdraskë piemenys. 

Kita daina klausia karvelëlá, kur 

jis nakvojo ðià naktelæ. Giria, girelë, giruþë 

ûþia, gaudþia, þaliuoja, skamba, 

liepsnoja, braðka. Rinkinëlyje „Þalios 

girios giesmës“ surinktos vien kryklinieèiø 

dainos „Þalioj girioj medeliai 

braðkëjo, kad berneliui galvelæ skaudëjo, 

kad panelë uþ kito iðëjo“, „Vaikðèiojo, 

vaikðèiojo, strielèius po girelæ 

vaikðèiojo. Neðiojo, neðiojo, ant peèiø 

strielbelæ neðiojo“, „Að jojau ðimtà myliø, 

prijojau þalià girià“, „Girioj kiðkis bëginëjo, 

visus grybus praðinëjo: eikim, 

grybai, vainon, grybuþëliai, vainon“, 

„Uþ þaliø gireliø ten nauji dvareliai, neþinojau, 

negirdëjau, kad ten yr mergelë“, 

„Oi þalia, þalia, þalia giruþëlë, toje 

giruþëlëje tamsus turmuþis. Toje giruþëj 

tamsus turmuþis, tame turmuþy jaunas 

bernuþis“, „Gale girios laukiau, dûmelæ 

dûmojau, kà nuneðiu merguþëlei 

graþiø dovanëliø“, „Oi augo, augo 

jaunas bernelis, kaip girioj àþuolëlis”, 

“Oi girele, oi girele, tu þalioji mano, reikës 

praðyti, reikës samdyti jaunuosius 

bernelius. Reikës nukirsti, reikës induoti 

klevinius kirvelius, reikës nukirsti nugenëti 

aukðtuosius medelius“, „Þalioj 

girelëj upelë teka, o pakrantëliuos – 

nendrelës auga”, „Skyniau, skyniau 

skynimëlá, dariau, dariau vieðkelëlá per 

þaliàjà girelæ, á jaunàjà mergelæ“. Skambëjo 

ðitos dainos, ið vargo nupintos, 

ne tik èia, bet plito ir kitur. 

Pasaulio 

Prof. Aleksandras VITKUS 

XV a. pradþioje vienas prancûzø bajoras 

laiðke raðë: „Turint galvoje dabartiná 

susiskaldymà Ðventojoje Baþnyèioje popieþiø 

klausimu (nes yra trys pretendentai 

á popieþiaus sostà): vienas gyvena Romoje 

ir vadina save Martynu V, jam paklûsta 

visi karaliai krikðèionys; kitas – (...) 

Valanso karalystëje, ðis vadina save popieþiumi 

Klemensu VII; kur gyvena treèiasis, 

maþai kas þino, gal tik Sent Etjeno kardinolas; 

jis vadina save popieþiumi Benediktu 

XIV... Maldaukite mûsø Vieðpatá Jëzø 

Kristø, kad ið savo begalinio gailiaðirdiðkumo 

malonëtø mums apreikðti, kuris 

ið trijø paminëtøjø yra tikrasis popieþius ir 

kuriam mes nuo ðiol Jo valia turëtume paklusti 

(...) ir kuriuo tikëti“. 

Kas gi ávyko Baþnyèioje? 

Po Grigaliaus reformos XI a. Baþnyèia 

siekë visuotinio vieðpatavimo. Kardinolas 

Gaetanis, pasivadinæs Bonifacu VIII, paskelbë 

popieþiaus valdþios visuotinumà, 

simbolizuojantá tiesioginá Baþnyèios su Dievu 

ryðá. 1302 m. bulëje pagrindë popieþiaus 

virðenybæ prieð visus valdovus, taigi 

ir valdovai turi mokëti duoklæ Ðventajam 

Sostui ir tik popieþius gali paskelbti valdovà 

imperatoriumi. Stengësi sustiprinti popieþiaus 

átakà Neapolio karalystëje, Sicilijoje, 

Toskanoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. 

1308 m. rugsëjá Ananjo mieste popieþius 

susikerta su Prancûzijos karaliumi Pilypu 

Graþiuoju (1285–1314) dël popieþiaus pasaulinës 

valdþios apribojimo. Popieþiaus 

ápëdinis Klemensas V, anksèiau buvæs Bordo 

arkivyskupu, bijodamas sukilimo, ásikuria 

ne Romoje, bet Avinjone, nors Avinjonas 

tada priklausë Neapolio karalystei. 

Ðtai nuo tada ir Romos popieþiø rezidavimo 

Avinjone laikotarpis (1307–1377) vadinamas 

„Avinjono nelaisve“, o Romoje šis 

popieþystës laikotarpis Avinjone vadinamas 

„Babilono vergove“. 

Tiesioginë prieþastis, lëmusi „Avinjono 

nelaisvæ“, buvo konfliktas tarp popieþiaus 

Bonifaco VIII (1294–1303) ir 

Prancûzijos karaliaus Pilypo IV (1281– 

1314) dël baþnytiniø turtø Prancûzijoje 

apmokestinimo (tuo buvo pademonstruotas 

pasaulinës valdþios nepriklausomumas 

nuo dvasinës). 

„Avinjono nelaisvës“ metu Baþnyèiai 

vadovavæ popieþiai (Klemensas V, Jonas 

XII, Benediktas XII, Klemensas VI, Inocentas 

VI, Urbonas V, Grigalijus XI – iš 8 Avin-

paveldo paminklas 

Avinjonas ir Lietuva 

jone gyvenusiø popieþiø 7 buvo prancûzai) 

buvo visiðkai priklausomi nuo Prancûzijos 

karaliaus. Pvz., 1311–1312 m. Pilypo 

IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuotiniame 

baþnyèios susirinkime, pritariant 

popieþiui Klemensui V, panaikinamas galingas 

ir turtingas Tamplieriø ordinas (apkaltintas 

erezija ir juodosios magijos praktikavimu), 

jo turtai perduoti karaliaus iþdui. 

1377 m. ði „nelaisvë“ baigiasi. Vienuolës 

mistikës Kotrynos Sienietës primygtinai 

praðomas, popieþius Grigalius XI gráþta 

á Amþinàjá miestà. Jam mirus, Romos 

gyventojai reikalauja, kad popieþius bûtø 

italas. Jø spaudþiami, kardinolai popieþiumi 

iðrenka Bario vyskupà, italà, ilgai gyvenusá 

Avinjone. Iðrinktas Urbono VI vardu, 

jis iðreiðkia savo prisiriðimà prie Romos 

miesto. Taèiau jo autokratiðkas elgesys papiktina 

kardinolus, ir jis nuðalinamas nuo 

sosto. Jis atsisako paklusti, tada kardinolai 

iðrenka naujà popieþiø (antipopieþiø) 

prancûzà, Klemensà VII, ir ðis vël persikelia 

á Avinjonà. Prasideda didysis Vakarø 

baþnyèios skilimas, kuris keturiasdeðimt 

metø (1378–1417) dalys krikðèioniðkàjà 

Europà. Abu popieþiai Romoje ir Avinjone 

kiekvienas paskiria savo kardinolø kolegijà, 

ágaliotà iðrinkti jø ápëdiná, taip dar labiau 

pabrëþdami pasidalijimà. Ispanija, Portugalija, 

Prancûzija, Neapolio karalystë ir 

Ðkotija remia Avinjono popieþiø; kitos ðalys 

palaiko Romos popieþiø. Dël to pakertamas 

popieþiaus ir Baþnyèios autoritetas. 

1409 m. Pizos ekumeniniame susirinkime 

abu popieþiai nušalinami nuo sosto 

kaip eretikai, ir konklava išrenka naujà popieþiø. 

Bet Roma ir Avinjonas nepaklûsta. 

Tarpusavyje ima kovoti trys popieþiai (antipopieþiai) 

– Jonas XXIII, Benediktas XIII 

ir Grigalijus XII. Vakarø krikðèioniðkasis pasaulis 

dabar turi tris popieþius. 

Ir vis dëlto Vokietijos imperatoriaus 

Zigmanto globojamas, sušaukiamas Konstanco 

susirinkimas (1414–1418, Vokietijos 

imperijos mieste, pietvakariuose, prie 

Šveicarijos sienos), kuriame priimamas 

popieþiaus pavaldumo Visuotiniams Susirinkimø 

nutarimams principas. Susirinkimas 

paskelbia principà, kad viršenybë 

priklauso jam, o ne popieþiui. Susirinkimo 

valiai paklusdami, Romos ir Pizos popieþiai 

savo noru atsisako sosto; Avinjono popieþius 

nuo sosto nušalinamas. 1417 m. 

naujai išrinktas popieþius Martynas V pripaþástamas 

visø. Ne veltui prancûzø bajoras 

savo laiške pats sau aiškinasi: „Pirmasis, 

kuris vadina save popieþiumi Martynu, 

buvo iðrinktas Konstance visø krikðèioniðkøjø 

tautø sutarimu; tas, kuris vadina save 

Klemensu, buvo iðrinktas trijø savo kardinolø; 

treèiasis, kuris vadinasi popieþiumi 

Benediktu XIV (...), buvo išrinktas slaptai 

(...) Sent Etjeno kardinolo“. 

Martyno V ápëdiniai stengiasi, kad ateityje 

virðenybæ turëtø ne Baþnyèios susirinkimas, 

o popieþius, ir Bazelio-Florencijos 

susirinkimas (1431–1449) kuriam laikui 

teisiškai pripaþins popieþiø virðenybæ. 

Šis Konstancos susirinkimas tapo 

naudingas ir Lietuvai. 1414 m. LDK ir Len- 

kija nutraukë su Vokieèiø ordinu ginkluotà 

konfliktà dël Þemaitijos priklausomybës 

ir pavedë ginèijamus klausimus 

spræsti Susirinkimui. 1415 m. lapkrièio 28 

d. á Konstancos susirinkimà atvyko 60 apsikrikðtijusiø 

Þemaitijos bajorø delegaci- 

ja. Vis dëlto Susirinkimas Þemaitijà paliko 

politiðkai pavaldþià Vokieèiø ordinui, 

bet teisæ jà apkrikðtyti suteikë ne Ordinui, 

o Vytautui ir Jogailai. Baþnytiniams reikalams 

tvarkyti 1417 m. spalio 24 d. Vytautas 

specialiu aktu ásteigë Medininkø 

(Þemaitijos) vyskupijà ir jos vyskupu paskyrë 

magistrà Motiejø Trakiðká. 

Ðiandien Avinjonas – pasaulio paveldo 

paminklas. Jame yra popieþiaus rûmø 

ansamblis. Benediktas XII nusprendë 

pastatydinti rûmus ant Domo uolos. 

Tai rûsti tvirtovë, prie kurios Klemensas 

VI prišliejo prabangius rûmus. 1362 m. 

rûmø statyba buvo baigta ir jie tapo rafinuotu 

dvaru ir visø persekiojamøjø prieglobsèiu. 

1348 m. Avinjonas, nupirktas iš 

Joanos, Neapolio karalienës ir Provanso 

grafienës, iðliko popieþiø nuosavybe iki 

1791 m., kai Avinjono miestas ir Venasko 

grafystë buvo prijungti prie Prancûzijos. 

Dabar kuklius senuosius (1342) ir gausiai 

dekoruotus naujuosius (1352) rûmus 

supa aukðta siena su 8 bokðtais, koplytëlës 

dekoruotos XIV a. italø freskomis. Iðlikusi 

dalis (4 arkos) Ðv. Benedikto akmenø 

tilto (1185) su savita romaninio stiliaus 

Ðv. Mikalojaus koplytële, romaninë Dievo 

Motinos katedra (XII a.) su popieþiaus Benedikto 

XII ir raiþytu Jono XXII antkapiais 

(XIV a.); gotikinës baþnyèios: Ðv. Petro 

(XIV–XVI a.) su puošniu fasadu ir gausiai 

raiþytomis durimis, Šv. Deziderijaus ir Šv. 

Agrikolos (abi pastatytos XIV–XVIII a.). 

Avinjonas, Prancûzija 



Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis – 

nauji Lietuvos MA uþsienio nariai 

Prof. habil. dr. Latvijos MA prezidentas JURIS EKMANIS (deðinëje) ir Lietuvos 

MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas 

Latvijos ðvietimo ir mokslo ministrë prof. habil. dr. Latvijos MA akad. RAIBA RIVÞA 

(kairëje) su kolege Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministre Roma Þakaitiene 

Lietuvos MA Maþojoje 

salëje 2007 m. birþelio 

7 d. buvo pristatyta 

kolektyvinë monografija 

„Tautiðkumas ir 

pilietiðkumas. Atskirtis 

ar dermë?“ 

Kalba MA 

narys korespondentas 

prof. Domas 

Kaunas 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 

Graþus 

Istorikë Aldona Gaigalaitë 

gimë 1927 m. birþelio 15 d. 

Gaiþiûnuose (netoli Linkuvos). 

Skulptorës N. Gaigalaitës ir 

geologo A.Gaigalo sesuo. 

1950 m. baigë Vilniaus pedagoginá 

institutà. 1951–1954 

m. – MA Istorijos instituto aspirantë. 

1955 m. apgynë istorijos 

mokslø kandidato disertacijà. 

Dirbo Istorijos institute, 

Vilniaus pedagoginiame institute. 

Profesorë nuo 1984 metø. 

1988–1990 m. – naujai ákurtos 

Lietuvos istorijos katedros 

vedëja. Lietuvos mokslo tarybos 

nostrifikuota kaip humanitariniø 

mokslø daktarë ir profesorë 

1994 metais. 

Tyrë Lietuvos Respublikos 

susikûrimo, jos vidaus ir uþsienio 

politikos istorijà. Sovietmeèiu 

ir po Atgimimo rengë ðaltiniø 

publikacijas, chrestomatijas, 

raðë vadovëlius ir kitas 

mokymo priemones vidurinëms 

ir aukðtosioms mokykloms. 

Atkûrus nepriklausomybæ, 

paraðë knygø ir straipsniø 

apie XX a. Lietuvos politikos ir 

kultûros veikëjus, valstybës 

uþsienio politikà, Paryþiaus 

Taikos konferencijà 1919 metais. 

Paraðë 3 atsiminimø knygas 

apie Linkuvos gimnazijos 

mokytojus, apie savo tëvo visuomeninæ 

ir ûkinæ veiklà, 

klampø istorikës kelià sovietmeèiu. 

Jos sovietmeèio darbuose 

þymûs oficialiosios ideologijos 

pëdsakai, taèiau ðie 

darbai visada pasiþymëjo gausia 

nauja faktografija. 1970 m. 

gynë istorijos mokslø daktaro 

disertacijà „Klerikalizmas Lietuvoje 

1917–1940“. Taèiau

jubiliejus 

laipsnio negavo dël ideologinio 

nenuoseklumo. Uþ panaðius 

dalykus paskaitose ir kituose 

darbuose ne kartà áspëta, 

kad gali bûti atleista ið dar- 

bo. Svarbiausi veikalai: „Anglijos 

kapitalas ir Lietuva. 1919– 

1940“ (1986). „Klerikalizmas 

Lietuvoje 1917–1940 m.“ 

(1970), „Lietuva Paryþiuje 

1919 metais“ (1999), „Lietuvos 

uþsienio reikalø ministrai“ 

(kartu su kitais) (1999), „Juozas 

Purickis-Vygandas“ (su 

J.Þeimantiene) (2003). 

Jubiliatæ iðkilios ðventës 

proga sveikino buvæ mokslo 

draugai, aspirantai, gausus 

bendradarbiø bûrys. Buvo iðsakyta 

ðiltø þodþiø, linkëjimø, 

áteikta daug gëliø. 

Akad. Vytautas MERKYS 

Ið kairës: akad. Leonardas Sauka, 

akad. Algirdas Gaiþutis ir knygos 

sudarytojas ir redaktorius 

MA narys korespondentas 

prof. Romualdas Grigas 

Aplinkos ministras 

Arûnas Kundrotas, 

aptaræs globalines 

aplinkos 

apsaugos problemas, 

pristatæs 

naujàjà Lietuvos 

Raudonàjà knygà, 

ðiltu þodþiu ir 

padëkomis pagerbë 

geriausius Aplinkos 

ministerijos sistemos 

darbuotojus, 

pilietiniø aplinkosauginiø 

akcijø iniciatorius. 

Áteikta Viktoro 

Bergo premija, 

apdovanoti konkursø 

nugalëtojai 

Virginijos 

VALUCKIENËS 

nuotr. 

Pakiliai paminëta Pasaulinë 

aplinkos apsaugos diena 

Virginijos 

VALUCKIENËS 

nuotr. 


Jûratë ÐRIUBËNIENË 

Vilniaus universiteto Botanikos sodas 

Viendienës (Hemerocallis L.) – vienaskilèiø 

klasës viendieniø ðeimos daugiameèiai 

þoliniai dekoratyviniai augalai, 

kurie labai tinka sodybø, gatviø ir parkø 

puoðybai. 

Ðià gentá Hemerocallis vardu 1735 m. 

pavadino K.Linëjus. Pavadinimas kilæs 

ið graikø kalbos þodþiø: „hemera“ – diena 

ir „kalos“ – groþis, kadangi jø þiedas 

þydi vienà dienà. J.Pabrëþa lietuviðkai 

ðá augalà pavadino viendienës vardu. 

Liaudyje jos vadinamos aplelijos, sinardës 

vardais. 

Tëvynë – Pietryèiø Azija, Kinija, Japonija. 

Kai kurios rûðys aptinkamos Korëjos 

pusiasalyje, Mandþûrijoje ir net 

Mongolijoje. Pietinëje arealo dalyje ðie 

augalai auga kalnø ar net aukðtikalniø 

zonose, ðiaurinëje dalyje jie iðplitæ 

plokðèiose nuokalnëse, upiø pakrantëse 

ir slëniuose. 

Jos ypaè vertinamos dël puikiø þiedø 

ir graþios lapijos, dël ilgaamþiðkumo. 

Tai nereiklûs augalai. Vienoje vietoje gali 

augti daugiau nei 10–15 metø ir neprarasti 

dekoratyvumo. Mëgsta saulëtà 

vietà, nors pakenèia ir lengvà pavësá, taèiau 

tada maþiau þydi. Optimalus dirvos 

pH 6,0–6,5, gali siekti 7,0–7,5, o rûgðtesni 

dirvoþemiai (pH þemiau 5,0) joms 

netinka. Sunkø dirvoþemá reikia palengvinti 

smëliu, perpuvusiu mëðlu, smëlingà 

papildyti kompostu, durpëmis. Veðliausiai 

auga giliai ádirbtoje dirvoje, kur 

humusingas sluoksnis apie 30–40 cm, 

nuolat pakanka drëgmës ir ðilumos. 

Nemëgsta drëgnø, uþmirkusiø dirvø, 

taèiau ðaknø lygyje turëtø bûti lengvai 

drëgna. Reikiamai drëgmei palaikyti rekomenduotina 

augalus, patræðus kompleksinëmis 

mineralinëmis tràðomis, uþmulèiuoti. 

Viendienes geriausia sodinti pirmojoje 

vegetacijos pusëje – net iki liepos më- 

38 Mokslas Mokslas ir gyvenimas gyvenimas 2007 2007 Nr. 7 

‘Winnie the pooh‘ 

Viendienës 

nesio. Pavasará pasodinti augalai kitàmet 

jau visiðkai suauga ir gausiai þydi. Viendienes 

galima sodinti ir rudená, taèiau geriausia 

iki rugsëjo vidurio. Prieð sodinant 

bûtina paðalinti visas apmirusias ir supuvusias 

ðaknis, iki 15–20 cm patrumpinti 

lapus. Iškasus 30–40 cm gylio ir tokio pat 

skersmens duobutæ, á jos dugnà pilamas 

kompostas, juodþemis, išmaišoma sauja 

kalio (labai tinka pelenai) ir fosforo tràðø 

miðinio. Neturint mineraliniø tràðø, 

galima pilti tiktai pelenø ir pjuvenø, nes 

viendienës augs ne vienerius metus, 

ir todël ðaknø zonoje neturi stigti 

maisto medþiagø. 

Sodinimui 

duobutes geriau 

paruoðti ið 

anksto – maþdaug 

mënesá 

prieð sodinimà. 

Sodinamo augalo 

ðaknys 

paskleidþiamos 

ant 

duobutës 

dugne supilto þemës 

kauburëlio, ðiek tiek uþþeriamos 

þeme ir palaistomos. Po to šaknys 

uþberiamos humusingu dirvoþemiu, gerai 

apspaudþiamos ir dar kartà palaistomos. 

Šaknies kaklelis turi bûti ne giliau 

kaip 2,5 cm, nes giliau pasodintos viendienës 

negausiai þydës, skurs, gali pradëti 

dþiûti lapø virðûnëlës. Reikia stebëti, 

kad drëgmës pakaktø 2–3 savaites. 

Viendienës – mëgstantys drëgmæ augalai, 

nors trumpalaikës sausros joms 

nëra baisios dël labai stipraus, galingo 

ðaknyno, kuriame gausu vandens ir 

maisto atsargø. Laistomos priklausomai 

nuo dirvos drëgnumo. Ji turi bûti ámirkusi 

5–7 cm gylyje. Pavasará laistomos kartà 

per savaitæ, vasarà þydëjimo metu. 

Reikëtø gausiai laistyti nuo þiedpumpuriø 

pasirodymo iki þydëjimo. Kad geriau 

laikytøsi drëgmë ir dirva per daug neákaistø, 

augalà reikia mulèiuoti durpëmis, 

kompostu, nuðienauta þole. Be to, mulèas 

sustabdo piktþoliø augimà. 

Þeldynuose smulkiaþiedës viendienës 

sodinamos 40–60 cm atstumu, 

stambiaþiedës reèiau – kas 80–100 cm. 

Daugelá metø auganèiø viendieniø 

kerai iðkyla á pavirðiø, todël patartina kasmet 

rudená juos mulèiuoti. Labai tinka 

ávairios pjuvenos, galima naudoti ir kitas 

mulèo rûðis. Mulèas palengvina þiemojimo 

sàlygas, saugo dirvà nuo iðdþiûvimo 

ir perkaitimo. Prieð mulèiuojant reikia 

ðiek tiek patræðti kalio ir fosforo tràðomis. 

Augalà bûtina gerai aprûpinti ir maisto 

medþiagomis. Kiekvienà pavasará saikingai 

træðti azoto tràðomis (balandþio 

pabaigoje – geguþës pradþioje), geriausia 

laistant (25–30 g tràðø 10 l 

vandens) arba tiek 

jø paberiant aplink 

kerà. 

Po þy- 

‘Lady 

inara‘ 

dëjimo arba vegetacijos pabaigoje træðti 

kalio bei fosforo tràðomis 20–25 g 

(N:P:K 3:12:12), iðberiant aplink kerà ir 

árankiais áterpiant á dirvà. Nuo jø priklausys 

þydëjimo gausumas kitais metais. 

Skurdesnëse dirvose auganèios 

viendienës træðiamos 3 kartus: pavasará, 

kai augalai pradeda vegetacijà, vasarà 

prieð þydëjimà (geguþës pab. – birþelio 

mën.) ir po þydëjimo – rudená (rugpjûtis 

– rugsëjo pradþia). Ilgesná laikà augantys 

kerai træðiami gausiau nei jaunesni. 

Rûðiniø viendieniø, tokiø kaip H. fulva, 

H. middendorffii, H. citrina ir kt., træðti 

nereikia. 

Svarbiausias viendieniø prieþiûros 

darbas – paðalinti dþiûstanèius lapus ir 

nuþydëjusius þiedus.

‘American 

bicentennial‘ 

* * * 

Europoje viendienës atsirado XVI a. 

viduryje ir greitai paplito. Dauguma dabartiniø 

veisliø iðvestos JAV, kur nuo 

1946 m. veikia viendieniø augintojø draugija 

(American Hemerocallis Society), 

vienijanti per 4 tûkst. nariø. Nuo draugijos 

veiklos pradþios èia uþregistruota 

apie 80 tûkst. veisliø. 

1950–1975 m. laikotarpis buvo labai 

sëkmingas viendieniø selekcijai. Šiuo metu 

apie 450 selekcininkø iðvedë per 15 

tûkst. veisliø, uþregistruotø viendieniø 

draugijoje. Viendieniø þinovas ir selekcininkas 

R.W.Munsonas (1989) iðskiria tris 

to meto áþymiausius selekcininkus dr. Erzà 

Kraus, Davidà Hallá ir Elmerá Claarà. 

Tokio populiarumo tarp selekcininkø 

viendienës susilaukë dël þiedø formø ir 

dydþiø ávairovës, plaèios spalvinës gamos. 

Pagal formà skiriami þvaigþdiðki, ovalûs, 

apvalûs, pilnaviduriai, voro, varpelio, 

trikampio formos þiedai. Þiedlapiø 

kraðteliai lygûs arba banguoti. Pagal þiedø 

dydá skirstomos á miniatiûrines (jø 

skersmuo maþesnis nei 7,5 cm), smulkiaþiedes 

(7,5–11,5 cm), stambiaþiedes 

(daugiau nei 11,5 cm). Spalvø 

ir atspalviø gama didþiulë: 

nuo sniego baltumo iki tamsiai 

raudonø, beveik juodø. 

Taèiau viendieniø spalvø 

gausume nëra melsvos 

spalvos. Kai kurios veislës 

maloniai kvepia. 

Ne visos viendienës 

þydi vienu metu. Jau vasaros 

pradþioje (birþelio mën.) praþysta 

ankstyvosios rûðys: Dumortierio (Hemerocallis 

dumortierii), Midendorfo (H.middendorffii), 

geltonoji (H. flava). Dauguma 

viendieniø veisliø þydi liepos–rugpjûèio 

mënesiais. Vëliau praþystanèios veislës 

gali dþiuginti savo spalvomis net rugsëjo 

pradþioje. Nors vienas þiedas þydi tik vienà 

dienà, maþdaug 16 val. (ið to ir kilæs 

pavadinimas viendienë), taèiau þiedyne 

gali bûti net iki 30 pumpurø. Taigi jø þydëjimas 

gali trukti visà mënesá, o kai kuriø 

veisliø net 1,5 mënesio. 

Viendienës – puikus þeldynø, ypaè 

landðaftiniø, augalas. Jos dekoratyvios 

visà vegetacijos laikotarpá, pavasará puoðia 

aplinkà ðviesia lapø þaluma, graþia 

kero forma, o viduvasará iðsiskleidþia nepakartojamo 

groþio ávairiø spalvø ir atspalviø, 

formø ir dydþiø saulëje þërintys 

þiedai. Atsiþvelgiant á viendieniø dekoratyvumà 

ir spalvingumà, jos gali bûti plaèiai 

taikomos ávairiø gëlynø kompozicijose. 

Labai graþiai atrodo viendieniø 

gëlynai parke ar skverelyje. Pati 

tinkamiausia vieta þeldynuose – 

monokultûros gëlynai, þydëjimo 

metu dominuojantys aplinkoje. Gali 

augti pavienëmis vienspalvëmis 

ar ávairiaspalvëmis grupëmis, derinamos 

su kitais þoliniais dekoratyviniais 

augalais, taip pat ir sumedëjusiais. 

Labai graþiai atrodo pavasariniai 

gëlynai, kuriø priekinëje 

dalyje pasodinti pavasariniai krokai, 

hiacintai, tulpës, uþ jø ankstyvosios 

viendienës (Midendorfo, 

geltonoji), uþ viendieniø – laumenës 

(Doronicum), rudgrûdëlës 

(Iberis), burbuliai (Trollus). Tarp 

gausiausiø viendieniø pasodinus 

lelijas, jø svogûnai bus apsaugoti 

nuo perkaitimo. Áspûdingai atrodo 

gëlynai, kuriuose derinamos viendienës, 

flioksai, pentiniai, astilbës, 

gailiardijos, melsvës, rodþersijos, 

gaurës. 

Natûralumo áspûdá sudaro viendieniø 

rûðiø ir veisliø deriniai vienoje 

grupëje. Labai áspûdingai atrodo 

prie vandens telkiniø, ypaè 

ðviesiø, ryðkiø spalvø veislës. Efektingai 

atrodo ir viendieniø gyvatvorës. 

Þemos ir vidutinio aukðtumo 

(30–80 cm) tinka gyvatvorëms, 

aukðtos veislës (80 cm – 2 m) – 

soliterams. 

Skinti þiedai tinka puokðtëms. 

Pamerkti jie laikosi labai ilgai, daugelio 

veisliø praþysta iki paskutinio 

pumpuro, visiðkai neuþterðia vandens 

dël augale esanèiø fitoncidø. 

Taèiau transportuoti juos sunku dël 

þiedø trapumo. Miniatiûriniø viendieniø 

þiedai labai tiktø ávairioms 

puokðtëms. 

Vilniaus universiteto Botanikos 

sodo Gëlininkystës skyriuje auga 

7 rûðiø ir 110 veisliø viendieniø. Kolekcijoje 

dekoratyvumu ypaè iðsiskiria 

geltonþiedës veislës ‘Anna 

Wonderlan‘, ‘Hyperion‘, ‘Daily Bread‘, 

‘Dinkum Ausie‘, Golden Gift‘, 

‘Merry Will‘. Raudonþiedþiø grupëje 

labai dekoratyvios ‘Hey There‘, 

‘Buzz Bomb‘, ‘Bold Rubel‘, ‘Crimson 

Pirate‘, ‘Wanetta‘. Jos iðsiskiria 

tvirtais þiedynstiebiais, puoðniais 

þiedais, gausiu þydëjimu. Roþiniais 

þiedais þydinèios ‘Abstract 

Art‘, ‘American Bicentennial‘, ‘Anna 

Warner‘, ‘Bed of Rose‘, ‘Luxury 

Lace‘. Kolekcijoje auga pasaulyje labai 

paplitusi ir daug apdovanojimø pelniusi 

veislë ‘Frans Hals‘, þydinti ilgai ir gausiai 

originaliais dvispalviais þiedais. 

‘Bed of rose‘ 

‘Hey There‘ 

‘Abstract art‘ 

‘Golden gift‘ 


Ðiø metø balandþio 4–6 dienomis Lietuvos geologijos 

tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, 

bendradarbiaudami su Ventos regioninio parko 

direkcija, parengë iðvykstamàjá lauko geologiná 

seminarà „Ventos slënio geologinis paveldas“. 

Ventos regioninio parko pavadinimas 

byloja, kad svarbiausia jo gamtinë vertybë 

yra Ventos slënis, jame esanèios atodangos, 

griovos bei raguvos, eroziniai atragiai, 

upës erozijos sukurta reljefo ávairovë. 

Ventos regioniniame parke gausus kultûrinis 

ir istorinis paveldas, taèiau paèios 

svarbiausios Ventos regioninio parko vertybës 

– tai unikalios juros periodo uolienø 

Seminaro dalyviai prie Papilës atodangos 

atodangos, nuo seno þinomos Papilëje ir 

jos apylinkëse. Seminaro metu Ventos regioniniame 

parke kartu su Lietuvos geologijos 

tarnybos ir Valstybinës saugomø 

teritorijø tarnybos specialistais lankësi grupë 

specialistø ið Latvijos aplinkos, geologijos 

ir meteorologijos agentûros. 

Išvykos metu Lietuvos geologijos tarnybos 

ir Ventos regioninio parko darbuotojai 

latviø geologus supaþindino su Ventos 

regioninio parko teritorijoje ir greta jo 

esanèiais unikaliais paþintine ir moksline 

prasme geologiniais ir geomorfologiniais 

objektais, pristatë naujausius jø tyrimø duomenis. 

Pirmàjà seminaro dienà dalyviai lankësi 

Papilës atodangoje, kuri yra paèiame 

Papilës miestelio centre ir yra unikali Baltijos 

regione bei turi pasaulinæ mokslinæ reikðmæ. 

Papilës atodangoje atsidengia juros periodo 

uolienos, gausiai aptinkamos juros 

periodo gyvûnø liekanos (fosilijos) – amonitai, 

belemnitai, ávairiø moliuskø kiaukutai, 

kitø vandenyje gyvenusiø gyvûnø ir augalø 

liekanos bei þymës. 

Juros sistemos uolienø atodangø 

Ventos slënyje yra Jurakalnio griovoje, èia 

árengtas paþintinis takas – nuo erozinio atragio 

apþvalgos aikðtelës atsiveria nuostabus 

vaizdas á Ventos upës slëná bei kitoje 

jo pusëje esantá Papilës miestelá, o perþengus 

patogiais laiptais á gretimà griovà atsi- 


Jolanta ÈYÞIENË, 

Jonas SATKÛNAS 

Lietuvos geologijos tarnyba 

Ventos 

slëniogeologinis pav 

dengia juros periodo uolienos. Be juros 

sistemos uolienø, Ventos slënio gretimybëse 

atsidengia ir kitø geologiniø sistemø 

uolienos. Ádomus yra Ðaltiðkiø molio kar- 

Aviþlio atodanga 

tarpvalstybinë 

vertybë 

jeras, kurio technogeniškai suformuotas 

reljefas daugiau primena kalnus nei áprastà 

mûsø akims Lietuvos peizaþà. 

Ties Purvënø kaimu upës erozija atidengë 

eþerinius organogeninius darinius 

su kiaukutø likuèiais, kurie byloja, kad ðios 

nuosëdos galëjo susiklostyti pakankamai 

šiltu laikotarpiu tyvuliavusiame eþere. 

Kitas unikalus gamtos objektas – 

Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø 

upiø erozijos sukurtas siauras ir ilgas atragis. 

Tai maþdaug 100 m ilgio ketera 

staèiais ðlaitais, uþsibaigianti staèia atodanga 

abiejø upiø santakoje. Atodangoje 

matyti ledyno deformuoti pleurito ir

smëlio sluoksniai, kurie greièiausiai susiklojo 

dideliame eþere. 

Seminaro dalyviai aplankë Akmenës 

krašto muziejø, kuriame eksponuojama 

privati Stasio Sungailos mineralø kolekcieldas 

– 

ja, surinkta ið ávairiø Akmenës rajono kampeliø: 

Meiþiø eþero, Kegriø karjero, Klykoliø 

objekto, Dabikinëlës karjero, Vëlaièiø, 

Draginiø, Vegeriø ir Biliûniðkiø kaimø, Papilës 

miestelio ir kitø Lietuvos vietoviø. 

Antràjà seminaro dienà renginio dalyviai 

vyko á Latvijà, kur, vadovaujami spe- 

Juros fosilijø beieðkant... 

cialistø iš Latvijos aplinkos, geologijos ir 

meteorologijos agentûros, susipaþino su 

Ventos slënyje esanèiais geologiniais objektais 

atkarpoje nuo Nigrandës iki Kuldi- 

Ventos rumba 

Naujosios Akmenës svitos klinties 

sluoksniai ir buvæs kalkiø 

gamybos cechas 

Jolantos ÈYÞIENËS nuotr. 

gos – prekvartero sistemø uolienø atodangomis, 

kuriø tyrimo duomenys gali bûti labai 

svarbûs tikslinant Lietuvos geologinæ 

struktûrà, atliekant geologiná kartografavimà 

1:50 000 masteliu Papilës 

plote. Reikëtø paminëti, kad, 

skirtingai nuo Lietuvos, Latvijoje 

Ventos upës slënyje vertingi 

geologiniai objektai nëra 

pritaikyti lankymui – iki ðiol nëra 

árengtø paþintiniø takø bei 

stendø, trûksta informacijos 

apie ðiuos objektus. Dalyviai 

aplankë Kalni atodangà, kur 

pavirðiuje atsidengia vidurinës 

juros kelovëjo aukšto rudoji anglis. 

Netoli Kalni atodangos yra 

senas apleistas karjeras, prieš 

Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø upiø 

erozijos sukurtas siauras ir ilgas atragis 

Antràjá pasauliná karà pramoniniu bûdu èia 

buvo kasama rudoji anglis. 

Á ðiaurës vakarus nuo Nigrandës Ventos 

upës slënyje atsidengia virðutinio permo 

Naujosios Akmenës svitos klinties 

sluoksniai. Ðalia atodangos yra Carinës 

Rusijos laikø iðlikæs kalkiø gamybos cechas, 

kuriame buvo deginama tiesiai iš 

šalia kasamo karjero paimta klintis. 

Seminaro metu dalyviai taip pat aplankë 

Lçgernieki atodangà, èia atsidengia 

vidurinës juros kelovëjaus aukðto uolienos, 

kurias sudaro baltas kvarcinis 

smëlis ir juodas kaolinitinis molis su 

medþio liekanomis (lignitu). Atodangoje 

matyti aiðkûs glaciodislokacijos poþymiai. 

Zoslçni atodanga yra aukðèiausia juros 

sistemos Papilës svitos atodanga, jos 

aukðtis siekia 15 m, o nuogulos sudarytos 

ið kvarcinio smëlio su smulkiais rudosios 

anglies ir molio læðiais. 

Ventos slënyje atsidengia ir devono 

sistemos uolienos, viena tokiø – viršutinio 

devono Ðkervelës svitos pilkai þalsvø 

dolomitø atodanga prie Ðkervelës upës. 


Ilgameèiai tyrimai 

apvainikuoti 

disertacija 

Julius NORKEVIÈIUS 

Baigiantis geguþei, Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto Aplinkos apsaugos 

katedros doktorantë Edita Baltrënaitë 

sëkmingai apgynë daktaro disertacijà 

„Sunkiøjø metalø pernaðos ið dirvoþemio 

á medá tyrimai ir ávertinimas“. Pavadinimas 

primena, kad darbo autorë gilinosi á aplinkos 

inþinerijos ir kraðtotvarkos tematikà, 

atliko tyrimus, susijusius su aplinkos 

tarðos maþinimu, jos ðalinimu. Doktorantei 

atsakyti á uþsibrëþtus tikslus padëjo iðsami 

ir visapusiška paþintis su medþiais, 

dirvoþemiu. 

– Medis iðtisas dvideðimt keturias valandas 

be pertraukos, be maþiausio poilsio 

raðo iðsamø regiono gamtos metraðtá. 

Tik reikia sugebëti perskaityti, kas paraðyta. 

Doktorantë ðito atkakliai mokësi. 

Tiesa, gal visø þodþiø, sakiniø, uþrašytø 

medþio metraštyje, neperskaitë, bet faktus 

tiksliai iðsiaiðkino ir nustatë vyraujanèias 

tendencijas, – darbo mokslinis vadovas 

prof. Donatas Butkus vaizdþiai apibûdino 

pasirinktà tyrimø kryptá. 

Tyrimais nustatyta, kad sunkieji metalai, 

patekdami per šaknis, lapus, gali 

kauptis ávairiose medþio dalyse. Dël ðios 

savybës jie priskirtini aplinkos taršos bioindikatoriams. 

Edita Baltrënaitë reikiamus tyrimus atliko, 

apibendrino ir disertaciná darbà paraðë 

per trejus metus. Doktorantûros stu- 

Paskutinis seminaro dalyviø aplankytas 

geologinis objektas yra vienas reprezentatyviausiø 

– tai Ventos krioklys (latviškai 

rumba) Kuldigos mieste. Ventos rumba – 

plaèiausias krioklys Latvijoje, jo plotis vasaros 

laikotarpiu apie 110 m, o aukštis apie 

1,8–2,2 metro. Ventos krioklio pakopa yra 

suformuota iš viršutinio devono Pliaviniø 

svitos dolomitø, kuriuose gausu fosilijø. 

Paskutiniàjà seminaro dienà Papilëje 

vyko spaudos konferencija, kur þiniasklaidos 

ir vietinës televizijos atstovai buvo 

supaþindinti su seminaro tikslais. Vienas 

svarbiausiø ðio renginio tikslø buvo iden- 


Edita 

Baltrënaitë 

daktaro 

disertacijos 

gynimo 

metu 

dijas metais sutrumpinti leido, nes disertacijos 

ir bakalauro, magistrantûros studijø 

baigiamøjø darbø kryptis, tematika 

buvo panašios, viena kità praplëtë, papildë 

aukðèiausiu mokslo lygiu. Darbo rezultatai 

paskelbti 13 moksliniø publikacijø: 

2 moksliniai straipsniai þurnaluose, 

átrauktuose á Mokslinës informacijos instituto 

duomenø bazës pagrindiná sàraðà; 

1 – konferencijos praneðimø medþiagoje, 

referuotoje minëtojo instituto duomenø 

bazëje; 2 moksliniai straipsniai recenzuojamuose 

uþsienio leidiniuose; 2 mokslo 

straipsniai mûsø ðalies þurnaluose; 5 

mokslo straipsniai kitoje Lietuvos spaudoje. 

Uþ sukurtà tobulesnæ disertacijai reikalingø 

tyrimø, eksperimento metodikà 

gautas patentas. Disertacijos rezultatai 

aptarti 6 tarptautinëse konferencijose ir 

moksliniuose susitikimuose bei 5 respublikinëse 

mokslinëse konferencijose. Septynios 

mokslinës publikacijos iðspausdintos 

konferencijø praneðimuose, o trys 

moksliniø publikacijø santraukos – konferencijø 

santraukø knygose. 

Aplinkos inþinerijos ir kraštotvarkos 

mokslo krypties taryba sulaukë deðimties 

ne tik mûsø ðalies ávairiø mokslo institucijø 

mokslininkø teigiamø atsiliepimø. Ðitaip darbà 

vertino oponentai, Mokslo tarybos nariai, 

konsultantai. Visi akcentavo jaunosios 

mokslininkës áþvalgumà, atkaklumà, gerà 

tifikuoti vertingiausius geologiniam paþinimui 

objektus, esanèius Ventos slënyje 

abipus Lietuvos ir Latvijos sienos, nustatyti 

jø bûklæ bei prieinamumà lankymui ir 

tyrimams. Þiniasklaidos atstovai taip pat 

aplankë Papilës ir kitus Ventos slënyje 

esanèius geologinio paveldo objektus. 

Pabrëþtina, kad aptariamoje Ventos 

slënio atkarpoje ir jos apylinkëse atodangose 

bei karjeruose galima matyti net ðeðiø 

geologiniø sistemø (devono, karbono, 

permo, triaso, juros ir kvartero) uolienas, 

tirti jø savybes ir formavimosi sàlygas. 

Ðiuo poþiûriu Ventos slënis yra uni- 

Alekso JAUNIAUS nuotr. 

teoriná pasirengimà, savarankiðkumà, 

darbðtumà. Dþiaugësi, kad ji iðkilusiø neaiðkumø 

neskubëjo nuraðyti á tyrimø paklaidas, 

o mokslinëje literatûroje, naujais eksperimentais 

ieðkojo atsakymo. Tai rodo ir 

gauti rezultatai. Taip atkreipë dëmesá á didelæ 

daktaro disertacijos praktinæ vertæ. Ir 

pirmiausia, kad ið medþio gaunamos informacijos 

galima nustatyti taršos sunkiaisiais 

metalais ðaltiniø intensyvumà ir apkrovos 

ðiais terðalais dinamikà praeityje, taip pat 

ávertinti lokaliniø tarðos ðaltiniø emisijos kaità. 

Pagal darbe pasiûlytà ir patobulintà metodikà 

galima paimti medienos metiniø rëviø 

ëminius ið nukirstø medþiø arba tiksliau 

paimti juos Preslerio (dar vadinamu amþiaus) 

gràþtu ið auganèiø medþiø, jø nenukertant. 

Sunkiøjø metalø pernaðos ið nuotekø 

dumblo á berþus, puðis, juodalksnius 

rezultatai suteikia praktinës informacijos 

apie skirtingø medþiø gebëjimà kaupti sunkiuosius 

metalus, todël gali bûti panaudoti, 

parenkant dumblo tvarkymo alternatyvas, 

parenkant medþio rûðá. 

Edita Baltrënaitë neslëpë, kad atsakë 

ne á visus disertacijos eksperimentø iðkeltus 

klausimus. Atsakyti á juos bus tolesnis 

jaunosios mokslininkës mokslinës 

veiklos svarbiausias rûpestis. Taigi pradëta 

nagrinëti tema bus pleèiama, gilinama, 

aplinkosaugininkai sulauks naujø vertingø 

patarimø praktiniam darbui. 

kalus visame Baltijos regione. Tai sudaro 

geras prielaidas mokslinei, auklëjamajai 

ir paþintinei veiklai, visuomenës ðvietimui, 

turizmui plëtoti, taip pat stiprinti Lietuvos 

ir Latvijos tarptautiná bendradarbiavimà. 

Šio seminaro pagrindu parengtas ir 

ð. m. geguþës 19–26 d. vykusioje Europos 

geologinio paveldo asociacijos (Pro- 

GEO) konferencijoje Suomijoje pristatytas 

bendras apþvalginis pranešimas „Ventos 

slënio geologinës vertybës“. Pranešime 

daug dëmesio skirta Ventos regioniniame 

parke lankymui árengtiems 

geologiniams objektams propaguoti.

RETRO 

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius 

Paskaita elitui 

Kartà Lietuvos teisininkø draugija 

Vyriausiojo tribunolo salëje surengë 

prof. M.Romerio paskaità aktualiu teisës 

klausimu, bet susirinko nedaug 

klausytojø. Kitas prelegentas bûtø ásiþeidæs, 

bet M.Romeris paskaità pradëjo 

ðypsodamasis ir ðiais þodþiais: 

– Niekuomet að, paskaitininkas, 

nebuvau taip pagerbtas, kaip ðiandien. 

Kitais kartais bûdavo prisigrûda 

pilna salë. Gausybë þmoniø, bet tai 

vis bûdavo masë. O ðiandien prieð save 

turiu mûsø elità! 

Viena didþiøjø Europoje 

Per geografijos egzaminà á dëstytojo 

klausimà, kurios yra didþiosios 

Europos valstybës, studentas, ilgokai 

galvojæs, pagaliau atsakë: Didþioji Britanija 

(Great Britain), Didþioji Lietuva 

ir Didþioji Vokietija (Grossdeutschland). 

Kaip þinia, nepriklausomuoju 

laikotarpiu Didþiàja Lietuva buvo vadinama 

visa respublikos teritorija iðskyrus 

Maþàjà Lietuvà (Klaipëdos 

kraðtà ir ðiaurinæ Prûsijos dalá). 

Vytautas Gudelis 

Ar esi matæs vilkà? 

Prof. Jonas Jablonskis mëgo studentus 

egzaminuoti lakoniškai. 

– Ar esi matæs vilkà? – klausia pirmàjá 

studentà. 

– Maèiau. 

– Nepasiruoðæs, ateisi po dviejø 

savaièiø. 

Klausia antràjá: 

– Ar esi matæs vilkà? 

– Nemaèiau. 

– Taip pat nepasiruoðæs, ateisi po 

dviejø savaièiø. 

Treèiajam gudruoliui pavyko netikëtai. 

– Ar esi matæs vilkà? 

– Esu matæs, – atsakë studentas. 

– Aèiû! Egzaminai iðlaikyti! – atsakë 

nuðvitæs profesorius. 

Nugirdo K.Raèiûnas 


Kurkime 

saugià 

Lietuvà 

Lietuvos 

mokslø 

akademijos 

visuotinio 

susirinkimo 

sesija 

Sesijà 

pradëjo MA 

prezidentas 

akad. 

Zenonas 

Rokus 

Rudzikas 

Vytas Navickas 

Jûratë Juozaitienë 

Virginija Þostautienë 

Arvydas Virgilijus Matulionis 

44 Mokslas ir gyvenimas ISSN 2007 0134-3084, Nr. 7 ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.7, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 

2007 m. birþelio 12 d. Lietuvos 

mokslø akademijoje ávyko akademijos 

visuotinio susirinkimo sesija, aptarusi 

saugios Lietuvos kûrimo problemas. Po 

MA prezidento akad. Zenono Rokus 

Rudziko áþanginio þodþio „Ûkio 

konkurencingumo didinimas panaudojant 

2007–2013 m. ES struktûrinæ 

paramà“ praneðimà perskaitë LR ûkio 

ministras Vytas Navickas, „Gyvenimo 

kokybës gerinimà modernizuojant 

gyvenamuosius namus“ aptarë LR 

aplinkos ministerijos sekretorë Jûratë 

Juozaitienë. LR þemës ûkio viceministrës 

dr. Virginijos Þostautienës praneðimo 

tema „Lietuvos kaimo gyventojø 

socialinis saugumas ir regioninis 

stabilumas“. Socialiniø tyrimø instituto 

direktorius MA narys ekspertas prof. 

Arvydas Virgilijus Matulionis kalbëjo 

apie socialinius iððûkius nacionaliniam 

saugumui. 

Vladas Þulkus 

Leonardas Kairiûkðtis 

Artûras Þukauskas 

Diskusijose dalyvavo Klaipëdos 

universiteto rektorius prof. Vladas 

Þulkus, akad. Antanas Kudzys, akad. 

Leonardas Kairiûkðtis, MA narys 

korespondentas Algimantas Grigelis ir 

MA narys ekspertas Artûras Þukauskas. 

Sesijos dalyviai priëmë visuotinio 

susirinkimo rezoliucijà.

Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?