Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Profesoriaus Viktoro Algirdo Snieèkaus vardas gerai þinomas chemikams visame pasaulyje jau ne vienà deðimtmetá. Jis atrado gana paprastà, bet labai efektyvø organinës sintezës metodà, kuris literatûroje sutrumpintai þymimas DoM (angl. directed ortho metalation), taèiau neretai vadinamas autoriaus vardu. Naudojant ðá metodà tarpusavyje sujungiami aromatiniai, pavyzdþiui, benzeno ciklai arba á konkreèias padëtis þiede galima ávesti reikiamas grupes. Ðiuolaikinës organinës sintezës tikslas – kurti naujas ir praktikoje naudojamas organines medþiagas. Chemikai ieðko bûdø, kaip ið vienos medþiagos gauti kitokias. Sintezës metodai pastaraisiais metais pakito ið esmës, nes buvo sukurti nauji molekuliø konstravimo principai ir reagentai. Tad dabar sintezæ galima vykdyti tikslingai ir kryptingai, siekiant gauti naujus vaistus ir daugybæ kitø tam tikrø savybiø medþiagø. Kasdien susintetinama tûkstanèiai naujø medþiagø, taèiau ið jø praktinës naudos turi tik viena kita. Galima ávairiai gauti ið vienø molekuliø kitas, taèiau chemijoje ypaè svarbûs tokie bûdai, kurie leidþia reakcijas atlikti naudojant prieinamas medþiagas nesudëtingomis sàlygomis – neaukðtoje temperatûroje, áprastoje atmosferoje, per trumpà laikà. V.A.Snieèkaus indëlis á sintezës mokslà yra labai didelis, jo pasiûlytus metodus naudoja ne tik mokslininkai, bet ir farmacijos kompanijos. A.Snieèkaus konsultacinëmis ir ekspertinëmis paslaugomis naudojasi garsiausios vaistø gamybos bei kitos organinës sintezës metodus taikanèios kompanijos. Snieèkaus pavardë gerai þinoma Lietuvoje, nors pirmà kartà prof. Algirdas Snieèkus á Lietuvà atvyko maþdaug prieð 10 metø po daugiau nei penkiø deðimtmeèiø gyvenimo emigracijoje. Tiesa, ryðius su Lietuvos chemikais ir biochemikais jis buvo uþmezgæs jau daug anksèiau, dalyvaudamas Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumuose. Taip susipaþino su prof. Juozu Kuliu ir jo ini- 8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 Iðeivijos lietuvio indëlis á pasaulio ir Lietuvos chemijà V.Snieèkus ir dr. J.Pesti Taline pradeda BOS2006 konferencijà Prof. Eugenijus BUTKUS ciatyva A.Snieèkus 1997 m. buvo iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos uþsienio nariu. Tuomet uþsimezgë glaudesni ryðiai su Lietuva, kuriø dël ávairiø prieþasèiø iki tol praktiðkai nebuvo. V.A.Snieèkus turi lietuviðko ir estiðko kraujo, jo mama estë, o tëvas – lietuvis. Ðeimos istorija labai sudëtinga ir ne vienas biografas dar rastø kà paraðyti. Galima tik pasakyti, kad tarpukario laikais jo tëvai buvo iðsilavinæ ir þinomi Lietuvoje, siekë suteikti savo vaikams gerà iðsilavinimà. Be lietuviø ir estø kalbø, kurias galima laikyti gimtosiomis, profesoriui anglø, vokieèiø, prancûzø kalbos tapo bûtinos, o kai iðgirsti já bendraujant visomis jomis vos ne vienu metu, gali tik pavydëti. Jau ne vieneri metai prof. V.A.Snieè- kus daug daro, kad Lietuvos mokslas bûtø plaèiai þinomas pasaulyje, o mûsø chemikai kuo efektyviau ásitrauktø á tarptautinius darbus. Viskas prasidëjo nuo organinës sintezës konferencijø 2000 ir 2002 m. Vilniuje, sutrumpintai vadinamø BOS, kurios ágijo platø tarptautiná pripaþinimà ir du kartus buvo ryðkiausiø pasaulyje organinës sintezës autoritetø susibûrimo vieta. Dël to didelis nuopelnas tenka prof. A.Snieèkui, kuriam ir kilo mintis suburti þymiausius chemikus Vilniuje. Be abejonës, ðimtai dalyviø ið beveik trisdeðimties valstybiø, kurie dalyvavo konferencijoje, ne tik ilgam ásiminë ðiuos aukðto lygio forumus Vilniuje, bet ir pasisëmë naujø idëjø. Konferencijø tarptautinæ reikðmæ patvirtina ir tai, kad pirmojoje dalyvavo prof. Ryoji Noyori ið Nagojos universiteto (Japonija), o antrojoje – prof. Barry K.Sharplessas iš The Scripps Research Instituto (JAV). Abu ðie organinës sintezës mokslininkai yra 2001 m. Nobelio premijos laureatai. Visi dalyviai, su kuriais tik teko bendrauti, neiðskiriant në Nobelio premijos laureato Barry K.Sharplesso pabrëþë, kad BOS ypatybë – labai aukšto lygio pranešimai, turiningos ir išsamios mokslinës diskusijos, kurios virë ne tik po praneðimø, bet ir konferencijos kuluaruose. Galima pacituoti G.Zemlicko straipsnio (Mokslo Lietuva, 2002 m. liepos 4–17 d., Nr. 13 (259) iðtraukà apie BOS2002 konferencijà: „Veikiausiai dar ne kartà iðgirsime ir prof. Roberto H.Grubbso ið Kalifornijos technologijos instituto pavar- BOS konferencijø organizatoriai (ið kairës): dr. J.Pesti, dr. J.Dunèia, prof. E.Butkus ir prof. V.Snieèkus
dæ, ðio ganëtinai jauno chemiko organinës sintezës darbai jau ðiuo metu yra áspûdingi ir labai vertinami“. Kaip þinia, 2005 m. R.H.Grubbsas tapo Nobelio premijos laureatu. Uþ indëlá á mokslo plëtojimà ir ryðiø su Lietuva palaikymà bei paramà Lietuvos mokslininkams prof. Snieèkus apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordinu. Prezidentas V.Adamkus, sveikindamas apdovanotàjá mokslininkà, patikino, jog jam labai malonu visø lietuviø vardu pasveikinti prof. Viktorà Algirdà Snieèkø uþ didelá ánaðà garsinant Lietuvos vardà bei mokslinius laimëjimus. Prezidentas V.Adamkus á valstybës apdovanojimà prezidentûroje pakvietë BOS2002 konferencijos praneðëjus. Prezidentas iðreiðkë viltá, kad V.A.Snieèkaus ryðiai su Lietuvos mokslu ir toliau tvirtës, o tai turës didelës reikðmës ir mûsø ðaliai, ir visam pasaulio mokslui. Baltijos organinës sintezës konferencijos BOS ir yra pats ryðkiausias ðiø pastangø vaisius, po jø pasaulyje atsirado dar daugiau þinanèiø apie Lietuvà ir jos mokslininkus. Konferencijos tapo reguliariu moksliniu renginiu. Ávykusios Latvijoje ir Estijoje, 2008 metais jos vël gráþta á Vilniø. Galima sakyti, kad ankstesniø tarptautiniø konferencijø Vilniuje rezultatas –Vilniaus universitetui padovanotas didelës skiriamosios gebos 300 MHz branduoliø magnetinio rezonanso spektrometras Varian. Já padovanojo pasaulinio garso farmacinë bendrovë Bristol Meyer Squibbs, kurioje dirba du BOS organizacinio komiteto nariai, lietuvis Jonas Dunèia ir estas Jaanas Pesti. Abiejø baltijieèiø didelëmis pastangomis prietaisas atiteko Vilniaus universitetui. Prof. V. Snieèkaus iniciatyva buvo parûpinta lëðø prietaisà atgabenti á Vilniø, ir juo dabar naudojasi visi Lietuvos chemikai. Taigi galima teigti, kad konferencijos, kurios pradëtos organizuoti þymaus iðeivijos chemiko Viktoro Algirdo Snieèkaus iniciatyva, atneðë ir konkreèios naudos Lietuvos mokslininkams. V.A.Snieèkus daug savo laiko ir dëmesio skiria Baltijos ðaliø mokslo autoritetui stiprinti pasaulyje. Jis kasmet atvaþiuoja á Lietuvà, padeda Vilniaus universitetui – siunèia daugybæ mokslinës literatûros, skaito mokslinius praneðimus. Dabar ketina kartu su keliais bendraautoriais ið Baltijos ðaliø iðkart keliomis kalbomis raðyti chemijos vadovëlá aukðtøjø mokyklø studentams, naujai perteikti informacijos gausybæ. Dësninga, kad neseniai jam buvo paskirtas Kanadoje leidþiamo mokslinio þurnalo Canadian Journal of Chemistry atskiras numeris. Graþià gyvenimo sukaktá profesorius pasitinka naujais darbais, siekiais, idëjomis. Dr. Laimutë BALÈIÛNIENË Vilniaus universiteto Botanikos sodas Ðiuo metu 35–40 proc. medicinoje vartojamø vaistø yra augalinës kilmës. Vidutiniðkai 10–20 proc. planetos augalø gali bûti naudojami kaip vaistiniai augalai. Jø veikimas labai ávairus. Ið senosios civilizacijos ðaliø (Tibeto, Kinijos, Indijos, Egipto) Lietuvà vis daþniau pasiekia þinios apie augalinius preparatus, kurie atveþami ir platinami kaip maisto papildai. Jø vartojimà mûsø sàlygomis reikëtø geriau iðtirti, ypaè jei gydoma netradiciniais metodais. Yra daug nevienareikðmiø nuomoniø dël ávairiapusiðkai veikianèiø vaistaþoliø miðinio derinimo. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad þmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30–40 proc. – nuo já supanèios aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldëjimo ir tik 8– 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos. Kiekvienam þmogui yra suteiktas tam tikras sveikatos potencialas, kurá jis turi stiprinti visà gyvenimà. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis dabar gydymo tikslais vartojama apie 35 000 rûðiø vaistiniø augalø, bet ið viso galëtø bûti maþdaug 75 000 rûðiø. Europos farmacijos pramonëje naudojama beveik 1200 rûðiø vaistiniø augalø þaliava. Lietuvoje ðiuolaikinëje ir liaudies medicinoje – daugiau kaip 460 savaiminiø ir introdukuotø augalø. Aromatiniai, laukiniai bei kultûriniai, dekoratyvûs, nektaringi ir vaistiniai kvepiantieji augalai þieduose, sëklose, vaisiuose ir lapuose sintetina eterinius aliejus, kumarino darinius, dervas ir kietas kvapiàsias medþiagas. Pasaulyje þinoma apie 2500 aromatiniø augalø rûðiø, Lietuvoje – per 100. Daþniausiai auginamos kalendros, kmynai, pipirmëtës, levandos, anyþinës oþiaþolës, pankoliai, krapai, melisos, ramunës, valerijonai. Prieskoniniuose augaluose paprastai bûna gausu aromatiniø (pvz., eteriniø aliejø), karèiøjø (pvz., alkaloidø), rauginiø medþiagø. Lietuvoje auginami kvapieji laiðkiniai narcizalapiai èesnakai, krienai, pastarnokai, petraþolës, porai, salierai, svogûnai (kaip prieskonis vartojamas visas augalas), pipirnës, èesnakûnës (vartojami lapai), gelteklës, ridikëliai (vartojami ðakniavaisiai), paprikos (vartojami vaisiai). Tarp daugelio sveikatos išsaugojimo Þolynai ir stiprinimo priemoniø didelë reikðmë yra teikiama augalø kvapams, kuriuos labiausiai lemia eteriniai aliejai (lakûs junginiai): jie á þmogaus organizmà patenka per kvëpavimo takus, gleivinæ, odà ir skatina arba slopina organizmo fiziologines funk- cijas, didina darbingumà, aktyvina protinæ veiklà, saugo nuo ligø. Tokiomis stipriomis savybëmis pasiþymi tik natûralûs augalø kvapai. Sintetiniai aromatai gydo- mojo poveikio neturi. Didelë entuziastë, VU Botanikos sodo draugø klubo aktyvistë filologë dr. Irena Kubilienë 2001 m. sumanë savo sodo vaistiniø, aromatiniø, prieskoniniø augalø pertekliø perkelti á VU Botanikos sodà. Taip 2001 metais, padedant entuziastams ið Botanikos sodo draugø klubo (Danutei Gavelienei, Onutei Ðeðtokienei ir kitiems) bei augalø genetikos skyriaus darbuotojams, buvo ákurtas „Þolynø sodelis“. Jame auga apie 130 rûðiø augalø. Dr. Irenos Kubilienës iniciatyva taip pat pradëti rengti kasmetiniai respublikiniai seminarai, kuriø tikslas – supaþindinti þmones su aromatiniais, vaistiniais, prieskoniniais augalais, jø vartojimu, paruoðimu. Ðiø metø birþelio 22 dienà ávyko jau penktasis Þolynø seminaras tema „Mûsø þaliosios gyduolës“. Praneðëjai – Birutë Karpavièienë (Botanikos institutas; praneðimas „Vaistaþoliø resursai ir genofondas“), Graþina Labokienë (Habil. dr. Eugenijos Ðimkûnaitës fondas; praneðimas „Kaip tinkamai ruoðti vaistaþoles“), akad. Juozas Pruðinskas (UAB „Apgamas“; praneðimas „Onkoligos ir vaistaþolës“), dr. Irena Kubilienë (VU Botanikos sodo draugø klubas; praneðimas „Vienuolynø vaistaþoliø sodø tradicijos“). Gausiai susirinkæ seminaro dalyviai ið Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Utenos, Ukmergës, Kauno, Marijampolës, Elektrënø, Vilniaus ir kitur aktyviai dalyvavo seminare. Juos domino ávairios temos, todël seminaro praneðëjams teko atsakyti á gausius klausimus. Seminaras vyko gamtoje, skambëjo dainos apie þolynus. Dalyviai buvo konsultuojami, vaiðinami þolynø arbata, jiems dovanoti augalai. Dþiugu, kad jau yra ir nuolatiniø seminaro lankytojø. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 9
Page 1 and 2: 2007 7 Fotoniniai kristalai Lietuvo
Page 3 and 4: gimà galima pagrásti ir tuo, kad
Page 5 and 6: a) b) vienas pagrindiniø optinio r
Page 7: paþymëjo vakarinës pakrantës ko
Page 11 and 12: Pirmà kartà tokia mokykla Lietuvo
Page 13 and 14: visuomeninei sàmonei, pavergtai ko
Page 15 and 16: cialinës raidos sunkumø uþplûdu
Page 17 and 18: aldymo energetikos Ðiuolaikinës E
Page 19 and 20: 4 pav. Daþnio kitimas realioje EES
Page 21 and 22: toriniø ðaltiniø þinome, kad va
Page 23 and 24: Kraistèerèo katedra ir havajieèi
Page 25 and 26: anèiø þmoniø skaièiaus, vietos
Page 27 and 28: Martiðiui - Istorinë nuotrauka -
Page 29 and 30: das buvo skirtas atskiram anuometin
Page 31 and 32: (B.Giedraitienë), 25 kûrybinio da
Page 33 and 34: lempa. Buvo ramus ir geras draugas,
Page 35 and 36: paveldo paminklas Avinjonas ir Liet
Page 37 and 38: jubiliejus laipsnio negavo dël ide
Page 39 and 40: ‘American bicentennial‘ * * * E
Page 41 and 42: smëlio sluoksniai, kurie greièiau
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?