Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
das buvo skirtas atskiram anuometinës<br />
þuvivaisos, þvejybos ir þuvityros mokslo,<br />
prekybos bei þuvø paruoðos laimëjimams<br />
parodyti. Ichtiologijos skyriuje buvo rodomi<br />
spirite uþfiksuoti vandens gyvûnai. Pagal<br />
to meto sampratà jø vystymosi schemos<br />
aiškintos plakatuose, vietinës ir atveþtinës<br />
þuvys laikytos akvariumuose. Kitose<br />
salëse buvo vitrinos su tradiciniais ir<br />
moderniais þvejybos árenginiais ið ávairiø<br />
pasaulio vietø. Daug buvo þvejybiniø garlaiviø<br />
ir naujausi tralø modeliai. Þuvø produkcijos<br />
paruoðos árenginiø salëje buvo<br />
galima susipaþinti su naujomis þuvø paruoðos<br />
technologijomis ir paragauti iš<br />
vandens gyvûnø pagamintø valgiø. Gretimame<br />
skyriuje buvo modernus þuvivaisos<br />
padalinys. Parodoje rodyta naujausiø<br />
knygø ir kitos paþintinës literatûros<br />
apie þuvis ir þvejybà, taip pat skleista informacija<br />
apie þuvivaisos mokyklas, pasaulio<br />
þvejø draugijas ir jø veiklà. Atskirame<br />
skyriuje buvo naujausia jûrø tyrimø<br />
áranga, pristatomi mokslinio tyrimo laivai<br />
bei mokslininkø darbai.<br />
Stende – mûsø pamario þûklë<br />
Parodos kataloge labai išsamiai aprašytos<br />
þvejybos Europos jûrose ir gëluosiuose<br />
vandenyse stendai. Jà apraðë von<br />
M.Lindemanas ir von A.Metzegeris. Mûsø<br />
kraðto istorikams svarbu tai, kad joje<br />
daug dëmesio skirta to meto Rytprûsiø<br />
tradiciniams þvejybos árenginiams ir gaudomoms<br />
þuvims. Ypatingai pristatytos<br />
lašišaþuvës, nes jos Vokietijoje buvusios<br />
populiariausios þuvø rûðys, kuriø þvejyba<br />
nuo seniausiø laikø buvo valstybës<br />
monopolija, ir teisë jas gaudyti buvo kasmet<br />
iðnuomojama, o visi þvejybiniai árenginiai<br />
suskaièiuojami ir apmokestinami.<br />
Detaliai apraðyta Karklës, Nemirsetos dideli<br />
specializuoti tinklai zeisai, ûdos<br />
lašišoms þvejoti (Lachskopl). Parodoje<br />
buvo priekrantës þvejybiniø valèiø (Zeisenbooten)<br />
ir Aistmariø bei Kurðmariø<br />
plokðèiadugniø valèiø modeliø, padabintø<br />
ornamentuotomis vëtrungëmis. Jas,<br />
kaip ir pirmàsias tris kaimelio pavadini-<br />
Berlyno<br />
Humbolto<br />
universiteto<br />
Þemës ûkio<br />
fakulteto<br />
dengtas<br />
kiemelis<br />
Autoriaus<br />
nuotrauka<br />
mo raides ir numerius, pagal 1845 ir 1872<br />
m. þvejybos taisykles privalëjo turëti kiekvienas<br />
þvejybinis burlaivis.<br />
Katalogo iliustracijoje matyti, kad jos<br />
dar be kiaurapjoviø, labai iðpopuliarëjusiø<br />
XX a. pradþioje, Kurðiø nerijoje suklestëjus<br />
turizmui ir jos gyvenvietëms Rasytei,<br />
Krantui, Nidai ir Juodkrantei tampant<br />
þymiais Rytprûsiø kurortais. Greta árenginiø<br />
apraðø išskirtas šiuo metu nesantis<br />
Nemuno þemupio kultûros paminklas –<br />
lašišinë uþtûra.<br />
Kataloge rašoma, kad parodoje rodytas<br />
Worruss/Rusnës kaimo þvejo Jakuèio<br />
(F.E.Jakuttis) jaunesniojo padirbtos laðiðø<br />
gaudyklës – uþtûros/takyšos modelis.<br />
Plakatuose buvo pateikta 1860–1879<br />
m. laðiðø þvejybos Rytprûsiuose suvestinë<br />
(Berichte des Fischerei – Vereins der<br />
Provinzen Ost- und Westpreussen 1879/<br />
80 Nr.3). Nemaþai dëmesio skirta þvejybos<br />
árenginiø apskaitai Aistmarëse ir Kurðiø<br />
mariose. Ið pateiktø lenteliø suþinome,<br />
kad Kurðiø mariose 1879/80 m. þvejojo<br />
1831 þvejys, jie turëjo 541 didelá ir<br />
1581 maþà laivelá bei naudojo per 20 þvejybos<br />
árenginiø rûðiø. Aistmarëse þvejojo<br />
1469 þvejai, jie turëjo 300 dideliø laivø ir<br />
1400 maþø þvejybiniø laiveliø.<br />
Vëliau Klaipëdos kraðto atstovø muziejiniai<br />
eksponatai rodyti nuolatinëje parodoje<br />
Karaliauèiaus universiteto atskiroje<br />
zoologijos muziejaus salëje. Dalis eksponatø<br />
demonstruoti Rasytës kraðtotyros<br />
muziejaus vitrinoje Medþiotojø sveèiø namuose.<br />
Eksponatai neiðliko, dalis jø pateko<br />
á Tilþës, Ðilutës ir Klaipëdos m. kraðtotyros<br />
rinkinius. Dalis eksponatø demonstruota<br />
Nepriklausomos Lietuvos<br />
muziejuose ir teminëse kraðto parodose,<br />
pvz., 1935 m. rugsëjo 22–30 d. Maþosios<br />
Lietuvos parodoje Vytauto Didþiojo muziejuje<br />
Kaune rodyti þvejybos árenginiai ir<br />
nuotraukos ið þvejø gyvenimo.<br />
Reikðmë ichtiologijos mokslui<br />
Paroda Berlyne buvo labai pasisekusi.<br />
Ji ávyko pirmuoju þvejybos pramonës<br />
plëtros laikotarpiu, kai pasaulyje pradëti<br />
naudoti atvirø jûrø iðtekliai, dþiaugtasi dël<br />
neiðsenkanèiø iðtekliø gausos. Parodos<br />
sveèiams ji davë daug naujø idëjø, buvo<br />
paskata naujiems siekiams. Daugelis<br />
atmintinø þuvininkystës darbø ir jûros<br />
moksliniø tyrimø vyko organizuojant parodà,<br />
taèiau dalis jø neabejotinai buvo<br />
paveikti šio svarbaus mokslo ir kultûrinio<br />
gyvenimo ávykio Berlyne. Parodai parengta<br />
vaizdinë iliustracinë medþiaga vëliau<br />
tapo nepamainomomis Vokietijos,<br />
Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos universitetø<br />
zoologijos ir þuvivaisos paskaitø priemonëmis<br />
bei vadovëliais.<br />
1881 m. Karaliauèiaus gydytojas ir<br />
Rytprûsiø þvejybos sàjungos sekretorius<br />
B.Benecke iðleido gausiai iliustruotà knygà<br />
„Rytø ir Vakarø Prûsijos þuvys ir þvejyba“.<br />
Ji buvo rengta parodai, bet išleista<br />
kitais metais kartu su parodos katalogu.<br />
Rengimasis parodai ir pats renginys<br />
buvo pagrindinë prieþastis susisteminti<br />
medþiagà apie þvejybos árenginius ir þvejybos<br />
bûklæ bei þuvivaisà Vakarø ir Rytø<br />
Prûsijoje. Buvo ir kitø svarbiø ávykiø þuvininkystës<br />
bei jûrø tyrimø moksle. 1871–<br />
1873 m. ávyko pirmosios Vokietijos<br />
mokslinës ekspedicijos mokslinio tyrimo<br />
laivu „Pomerania“ Baltijos ir Ðiaurës jûrø<br />
gyvajai ir negyvajai gamtai tirti. Ekspedicijos<br />
medþiaga pristatyta parodoje<br />
ir vëliau tematiniuose straipsniø rinkiniuose.<br />
Pvz., 1883 m. Fr.Heincke ir<br />
K.Möbius Hamburge parengë ir išleido<br />
vertës nepraradusá moksliná darbà „Ðiaurës<br />
ir Baltijos jûrø þuvys“, 1893–1895 m.<br />
išleista gausiai iliustruota monografija<br />
„Skandinavijos þuvys“ (F.Smitt. A History<br />
of Scandinavian fishes. Stockholm, I-<br />
II dalys, 1240 p.), 1898–1899 m. surengta<br />
Vokietijos giliavandenë ekspedicija laivu<br />
„Valdivia“ tirti ðiaurës Atlanto vandenyno<br />
dugno gyvûnijai. Metodiškai pradëti<br />
vertinti pasaulio jûrø iðtekliai, vedama<br />
laimikiø, þvejybos árenginiø apskaita,<br />
renkami duomenys apie þvejybos ûká,<br />
pradëti þuvø veisimo darbai. Vëliau ði informacija<br />
buvo átraukta á pagrindinius<br />
Ðiaurës Europos þvejybos þinynus. 1902<br />
m. Kopenhagoje ásteigta Tarptautinë jûrø<br />
tyrimø taryba.<br />
Vëlesnës þuvininkystës parodos<br />
1883 m. þvejybos pasiekimø paroda<br />
vyko Anglijoje, Norvièiuje, po deðimties<br />
metø ji persikëlë á JAV ir 1893 m. vyko<br />
Èikagoje. Þuvininkystës parodø organizavimo<br />
vieta ir laikas bûdavo sutapatinami<br />
su didesniu ichtiologijos mokslo ávykiu.<br />
Tokia buvo tradicija.<br />
Atskirai aptartinas Berlyne vykusios<br />
parodos poveikis Rusijos mokslui, þuvininkystës<br />
ûkiui. Atgarsis apie sëkmingà<br />
parodà šioje šalyje buvo nemaþas, nes,<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 29
Change language