Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

kaip minëta, Berlyno parodoje tarp kviestiniø sveèiø iš Rusijos buvo Beras, Danilevskis, A.J.Šulcas. Apie ðá atmintinà ávyká jie raðë savo prisiminimuose, o gráþæ á savo ðalá ëmësi neatidëliotinø veiksmø. 1881 m. Peterburge buvo ákurta Rusijos þuvivaisos ir þvejybos draugija, M.Girdvainis pradeda þuvivaisos ir þuvø introdukcijos darbus Rytø Lietuvoje. Tø paèiø metø geguþës 22 d. iðleistas Rusijos Þvejybos ástatymas (1892 m. kovo 16 d. atnaujintas), o 1889 m. surengta pirmoji Rusijos þuvininkystës paroda Peterburge. 1894 m. Sankt Peterburge iðleista V.Veðniakovo knyga „Þvejyba ir ástatymdavystë“. Po ketveriø metø, t.y. 1902 m., Peterburge ávyko Ichtiologijos kongresas, greta jo vyko Tarptautinë þvejybos paroda. Visi ðie ávykiai Rusijoje paveikë þuvininkystës raidà dabartinës Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje. 1901 m. Vilniuje ákurtas Rusijos Imperatoriškosios þuvininkø ir þvejø draugijos Vilniaus padalinys. 1902 m. šios draugijos pirmininkas C.Stanevièius Krokuvoje parengë ir iðleido Peterburge vykusios þuvininkystës parodos katalogà lenkø kalba, o tos paèios draugijos sekretorius P.Matulionis parengë ir keturiø tûkstanèiø tiraþu išleido sieniná þuvø nerðto ir þvejybos laiko kalendoriø. Jame taip pat nurodyti maþiausi leistini sugauti þuvis ilgiai. Kalendoriaus autorius Vilniaus þemës ûkio parodoje buvo ávertintas bronzos medaliu. Iðskirtinë buvus ir pirmøjø parodø vyksmo vieta. Sukurtoji parodø erdvë ilgainiui tapo tradicine. Parodos rengtos reprezentaciniame miesto centro rajone á rytus nuo po 1850 m. ákurto Invalidø parko, Zoologijos ir gamtos istorijos muziejaus bei Þemës ûkio fakulteto kvartale. Skvere po atviru dangumi rengtos þemës ûkio produkcijos, naujausiø sodininkystës, þemës ûkio ir tvenkininës þuvininkystës laimëjimø bei techninës árangos parodos. Šiandien tai puošnus Berlyno centro Invalidø gatvëje esantis Aleksandro ir Vilhelmo Humboltø universiteto Þemës ûkio mokslø fakulteto vidinis kiemelis. Pokariu, atstatant apgriautà miestà, parodos perkeltos á erdvesnius þaliuosius Berlyno centro rajonus. Vidinis kiemelis buvo apdengtas stikliniu stogu ir tapo fakulteto didþiøjø iðkilmiø vieta. 30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos metraðtis bûtø spausdinami moksliniai straipsniai, bet ir skelbiamos darbo aktualijos, paþymimos jubiliejinës bibliotekos darbuotojø sukaktys, prisimenami buvusieji ðios ástaigos bendradarbiai, apþvelgiamos naujos knygos ir kt. – t.y. atspindima mokslinë bei organizacinë bibliotekos veikla. Tad 2004 m. pradëtas leisti tæstinis darbø rinkinys Lietuvos mokslø akademijos biblioteka. Jis numatytas leisti kas dveji metai. Leidinio tikslas – iðsamiau informuoti visuomenæ apie vienos turtingiausiø ðalies bibliotekø, Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos, darbà. Lietuvos mokslø akademijos biblioteka 1961–1966 m. leido tæstiná darbø rinkiná Bibliotekininkystë ir bibliografija (ats. redaktorius A.Ivaðkevièius). Pirmojo tomo pratarmëje buvo akcentuota, jog ðiuose bibliotekos darbuose „bus dedami straipsniai bibliotekininkystës, bibliografijos bei knygþinystës klausimais ir spausdinama bibliotekos fondø aktuali rankraðtinë ir kita dokumentinë medþiaga, kuri dar nebuvo paskelbta“. Be to, dar buvo numatyta skelbti straipsnius, susijusius „su moksliniø bibliotekø darbu, taip pat medþiaga Lietuvos istorijos, kultûros ir mokslo klausimais“. Šis graþus sumanymas realizuotas tik trijuose tomuose. Juose buvo paskelbta išties reikðmingø to meto bibliografijos teoriniø bei praktiniø darbø (pavyzdþiui, J.Basiulio, A.Ulpio, V.Þuko straipsniai), supaþindinta su kai kuriais bibliotekos fonduose saugomais dokumentais, aptarti komplektavimo klausimai ir kt. Pirmasis tomas buvo skirtas Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos ákûrimo dvideðimtmeèiui. Antrame tome, iðëjusiame 1963 m., ðalia straipsniø spausdintos ir teminës bibliografijos, parengtos O.Adomonienës ir D.Petkevièiûtës. 1966 m. iðëjæs treèiasis, paskutinysis, leidinio tomas buvo skirtas rusø spausdintos knygos 400 metø sukakèiai paþymëti. Taèiau dël to meto valdþios leidybos politikos leidinys nustojo ëjæs. Praëjus keturiems deðimtmeèiams po tæstinio leidinio pasirodymo vël imta svarstyti galimybë leisti periodiná bibliotekos leidiná – metraðtá, kuriame ne tik Pirmajame naujojo leidinio tome numatyta ir struktûra: „Ið bibliotekos praeities“, „Tyrinëjimai“, „Bibliotekos rinkiniai ir kolekcijos“, „Publikacijos“, „Darbo aktualijos“, „Apie knygas“, „Datos ir minëjimai“, „Jie dirbo Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje“, „In memoriam“. Skyrelyje „Iš bibliotekos praeities“ paskelbta ávairiø autoriø – ne tik bibliotekos darbuotojø, bet ir kitose institucijose dirbanèiø tyrinëtojø – medþiaga apie Tadà Vrublevská ir jo bibliotekà. (Kaip þinia, šio Vilniaus advokato ir jo tëvø biblioteka atiteko 1941 m. ásteigtai Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai.) „Tyrinëjimø“ skiltyje raðyta apie lotyniðkø knygø rinkinius LDK bibliotekose XVI–XVII a. (dr. D.Narbutienë), pateikta Lietuvos technikos mokslø bibliometrinë analizë (dr. G.Sasnauskaitë). Bibliotekos rinkinius ir kolekcijas apþvelgë: O.Bliûdþiûtë (Karaliauèiaus proveniencijos XVI a. spaudiniai vokieèiø kalba), V.Radvilienë (Antikos autoriø XVI–XVIII a. leidiniai), L.Leonova (baltarusiðkos knygos), D.Sklëriûtë („Knygø leidyba Lietuvoje 1990–2002 metais ir Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos fondai“). Bibliotekos direktorius doc. dr. J.Marcinkevièius parengë bibliotekos istorijos dokumentø pluoðtelá – ávairiø bibliotekø (Valstybinës Vrublevskiø, Lietuvos kariuomenës, Vilniaus evangelikø reformatø sinodo) perëmimo aktus. „Darbo aktualijø“ skiltyje iðspausdinta bibliotekos 2001–2002 m. darbo ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius), aptarti tarptautinio tarpbibliotekinio abonemento reikalai (E.Satkauskienë), gilintasi á fondø saugojimo problemas
(B.Giedraitienë), 25 kûrybinio darbo metø proga pasidþiaugta tuomeèio Higienos ir restauravimo skyriaus veikla (D.Daukðienë), pasidalyta Baltarusijos nacionalinës MA J.Kolaso bibliotekos patirtimi knygø mainø su Lietuvos MA biblioteka klausimais (G.Bekareviè). Skyrelyje „Apie knygas“ aptartos keturios naujos knygos: Ignacy Domeyko: obywatel úwiata (Kraków, 2002; dr. B.Railienë); Lietuvos istorijos bibliografija, 1997 (Vilnius, 2002; J.Kulikauskienë); V. Miliaus Lietuviø etnologijos bibliografija (Vilnius, 2001; A.Grybienë); literatûros rodyklë Tomas Sakalauskas (Vilnius, 2002; B.Butkevièienë). Datø ir minëjimø skyriuje greta bibliotekos sukaktuvininkø buvo prisimintos ilgameèio bibliotekos darbuotojo, mokslinio sekretoriaus Juozo Galvydþio ðimtosios gimimo metinës. Na, o skyrelyje „Jie dirbo Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje“ paskelbta penkiolika biogramø. Pirmasis bibliotekos metraðèio tomas neliko nepastebëtas: apie já buvo raðyta periodinëje spaudoje; pastabas su pasiûlymais redkolegijai atsiuntë ðviesios atminties profesorius Vaclovas Milius. Ðiø metø pavasará iðëjo antrasis bibliotekos metraðèio Lietuvos mokslø akademijos biblioteka, 2003–2004 tomas. Leidinys pradedamas ištrauka iš 1942 m. Juozo Maceikos paraðyto darbo apie Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos ásteigimà. Pora straipsniø (E.Stasiukaitienës ir V.Debesienës) skirta lietuviðkos spaudos atgavimo ðimtosioms metinëms paminëti. Taip pat publikuojamas dr. B.Railienës tyrinëjimas apie Lietuvos mokslininkus monografijose, skelbiami J. Fedorovskytës atlikto tyrimo „Ar reikia atestacijos Lietuvos bibliotekininkams“ rezultatai. Á bibliotekoje saugomos Jono Radvano „Radviliados“ kultûriná kontekstà gilinamasi Lietuviø literatûros ir tautosakos darbuotojo doc. dr. S.Narbuto straipsnyje. Apie Nesvyþiaus spaustuvës leidinius LMA bibliotekos Retø spaudiniø skyriaus Lituanikos fonde kalbama V.Radvilienës apþvalgoje. Darbo aktualijø skyrelyje spausdinama bibliotekos 2003–2004 m. darbo ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius). Su Rankraðèiø skyriuje vykdytais skaitmeninimo projektais supaþindina R.Cicënienë, Lietuvos mokslo institutø publikacijø duomenø bazës kûrimo patirtimi dalijasi dr. G.Sasnauskaitë, apie vandeniui neatspariø áraðø bei antspaudø iðsaugojimo problemas kalba B.Gied- raitienë, o apie seno lietuviðko leidinio áriðimo rekonstrukcijà pasakoja T.Belokurskaja. Antrajame bibliotekos metraðèio tome anonsuojami nauji Lietuvoje ir uþsienyje iðëjæ leidiniai: Lietuvos knygos veikëjai (L.Kanopkienë), Königsberger Buch- und Bibliotheksgeschichte (D.Bikauskienë), B.Kaluðkevièiaus ir K.Misiaus Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 (I.Ledas), Baltic R&D systems in transition (dr. B.Railienë). Skyriuje, skirtame jubiliejinëms datoms, publikuojamas Adolfo Ivaðkevièiaus 100-osioms metinëms skirto renginio apraðymas (dr. D.Narbutienë), graþiu þodþiu minimos ávairius jubiliejus ðventusios bibliotekos darbuotojos: L.Kanopkienë, G.B.Genienë, D.Sklëriûtë. Atidos nusipelno ilgametës darbuotojos D. Labanauskienës gyvenimo pasakojimas, kurá uþraðë R.Cicënienë. Skelbiamos trys buvusiø bibliotekos darbuotojø – V.Martinkëno, S.Suþiedëlio, E.Treinienës – biogramos. Atsisveikinimo þodþiai tariami Anapilin iðëjusioms O.U.Eidukaitytei, A.Jonienei, M.Michailovai, S.Paulauskienei. Leidinio pabaigoje pateikiama bibliografija apie Lietuvos MA bibliotekos paminëjimus spaudoje. Abu tæstinio darbø rinkinio tomus parengë redaktoriø kolegija, kurià sudaro: Lina Kanopkienë, Danutë Labanauskienë, doc. dr. Juozas Marcinkevièius (pirmininkas), dr. Daiva Narbutienë (atsakomoji redaktorë), Povilas Saudargas, Elena Stasiukaitienë. Kalbos redaktorë – Virginija Aputienë. Pirmojo tomo spausdinimu pasirûpino leidykla „Margi raðtai“ (spausdino Standartø spaustuvë), antràjá tomà iðspausdino UAB „Utenos Indra“. Dr. Daiva NARBUTIENË Atsakomoji redaktorë, Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Retø spaudiniø skyriaus vedëja Norvegijos sostinës metro rieda ekologiðki traukiniai Oslo metro – „Siemens“ ekologinis projektas 2007 m. geguþës 28 d. Oslo metro linijomis pradëjo riedëti ekonomiðki ir aplinkà tausojantys traukiniai. Tarptautinës technologijø ir inovacijø kompanijos „Siemens“ sukurti traukiniai vartoja 30 proc. maþiau energijos uþ tuos, kurie dabar vaþinëja Norvegijos sostinës metro linijomis, o beveik 95 proc. ðiø traukiniø gamybai naudojamø medþiagø pasibaigus traukinio eksploatacijai bus galima perdirbti. Naujieji metro traukiniai padeda sutaupyti tiek energijos, nes stabdant juos elektrinë pavarø sistema perjungiama á generatoriaus reþimà, o nesunaudota elektra gràþinama á elektros tinklà. Jø kûrëjai itin daug dëmesio skyrë ekologiðkumui, todël projektuojant juos buvo stengtasi iðvengti aplinkà terðianèiø medþiagø ir naudoti jas kuo lengvesnes: vagonø karkasai pagaminti ið lengvasvorio aliuminio – kuo traukinys lengvesnis, tuo maþiau energijos jis suvartoja ásibëgëdamas. Pagal sukurtà naujojo metro traukinio koncepcijà 85 proc. traukinio daliø, pasibaigus traukinio eksploatacijai, bus galima pritaikyti kitose srityse, o likusius 10 proc. – perdirbti. „Siemens“ transporto sistemø inþinieriai naujuosius traukinius pritaikë ir ypaè ðaltoms norvegiðkoms þiemoms. Modulinis traukinio dizainas leis itin lengvai pakeisti ar taisyti traukinio detales ir taip taupyti kaðtus. Traukiniø dizainà kûrë „Porsche Design“ studija. Ið viso Oslo metro vaþinës 63 ekonomiðki ir aplinkà tausojantys traukiniai su 189 vagonais. Traukiniø ilgis 54,34 m, svoris – 94 t, maksimalus greitis – 70 km per valandà. Per mënesá miestà pasiekia vidutiniðkai du nauji traukiniai. Visi „Siemens“ gamykloje Vienoje (Austrija) árengiami traukiniai Norvegijos sostinæ turëtø pasiekti iki 2009 m. vasaros. Oslo metro projektas yra vienas ið daugelio „Siemens“ ekologiniø projektø, skirtø maþinti energijos suvartojimà transporto sektoriuje bei anglies dioksido patekimà á aplinkà. Uþ ðiuos ekonomiðkus ir aplinkà tausojanèius traukinius inþinieriams atiteko kompanijos ásteigtas Aplinkosaugos apdovanojimas. Giedrë KOJELYTË Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 31
Page 1 and 2: 2007 7 Fotoniniai kristalai Lietuvo
Page 3 and 4: gimà galima pagrásti ir tuo, kad
Page 5 and 6: a) b) vienas pagrindiniø optinio r
Page 7 and 8: paþymëjo vakarinës pakrantës ko
Page 9 and 10: dæ, ðio ganëtinai jauno chemiko
Page 11 and 12: Pirmà kartà tokia mokykla Lietuvo
Page 13 and 14: visuomeninei sàmonei, pavergtai ko
Page 15 and 16: cialinës raidos sunkumø uþplûdu
Page 17 and 18: aldymo energetikos Ðiuolaikinës E
Page 19 and 20: 4 pav. Daþnio kitimas realioje EES
Page 21 and 22: toriniø ðaltiniø þinome, kad va
Page 23 and 24: Kraistèerèo katedra ir havajieèi
Page 25 and 26: anèiø þmoniø skaièiaus, vietos
Page 27 and 28: Martiðiui - Istorinë nuotrauka -
Page 29: das buvo skirtas atskiram anuometin
Page 33 and 34: lempa. Buvo ramus ir geras draugas,
Page 35 and 36: paveldo paminklas Avinjonas ir Liet
Page 37 and 38: jubiliejus laipsnio negavo dël ide
Page 39 and 40: ‘American bicentennial‘ * * * E
Page 41 and 42: smëlio sluoksniai, kurie greièiau
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?