Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
kaip minëta, Berlyno parodoje tarp<br />
kviestiniø sveèiø iš Rusijos buvo Beras,<br />
Danilevskis, A.J.Šulcas. Apie ðá<br />
atmintinà ávyká jie raðë savo prisiminimuose,<br />
o gráþæ á savo ðalá ëmësi neatidëliotinø<br />
veiksmø. 1881 m. Peterburge<br />
buvo ákurta Rusijos þuvivaisos<br />
ir þvejybos draugija, M.Girdvainis pradeda<br />
þuvivaisos ir þuvø introdukcijos<br />
darbus Rytø Lietuvoje. Tø paèiø metø<br />
geguþës 22 d. iðleistas Rusijos<br />
Þvejybos ástatymas (1892 m. kovo 16<br />
d. atnaujintas), o 1889 m. surengta<br />
pirmoji Rusijos þuvininkystës paroda<br />
Peterburge. 1894 m. Sankt Peterburge<br />
iðleista V.Veðniakovo knyga „Þvejyba<br />
ir ástatymdavystë“. Po ketveriø<br />
metø, t.y. 1902 m., Peterburge ávyko<br />
Ichtiologijos kongresas, greta jo vyko<br />
Tarptautinë þvejybos paroda. Visi<br />
ðie ávykiai Rusijoje paveikë þuvininkystës<br />
raidà dabartinës Lietuvos ir<br />
Lenkijos teritorijoje. 1901 m. Vilniuje<br />
ákurtas Rusijos Imperatoriškosios<br />
þuvininkø ir þvejø draugijos <strong>Vilniaus</strong><br />
padalinys. 1902 m. šios draugijos pirmininkas<br />
C.Stanevièius Krokuvoje<br />
parengë ir iðleido Peterburge vykusios<br />
þuvininkystës parodos katalogà<br />
lenkø kalba, o tos paèios draugijos<br />
sekretorius P.Matulionis parengë ir<br />
keturiø tûkstanèiø tiraþu išleido sieniná<br />
þuvø nerðto ir þvejybos laiko kalendoriø.<br />
Jame taip pat nurodyti<br />
maþiausi leistini sugauti þuvis ilgiai.<br />
Kalendoriaus autorius <strong>Vilniaus</strong> þemës<br />
ûkio parodoje buvo ávertintas bronzos<br />
medaliu.<br />
Iðskirtinë buvus ir pirmøjø parodø<br />
vyksmo vieta. Sukurtoji parodø<br />
erdvë ilgainiui tapo tradicine. Parodos<br />
rengtos reprezentaciniame miesto<br />
centro rajone á rytus nuo po 1850<br />
m. ákurto Invalidø parko, Zoologijos<br />
ir gamtos istorijos muziejaus bei<br />
Þemës ûkio fakulteto kvartale. Skvere<br />
po atviru dangumi rengtos þemës<br />
ûkio produkcijos, naujausiø sodininkystës,<br />
þemës ûkio ir tvenkininës þuvininkystës<br />
laimëjimø bei techninës<br />
árangos parodos. Šiandien tai<br />
puošnus Berlyno centro Invalidø gatvëje<br />
esantis Aleksandro ir Vilhelmo<br />
Humboltø universiteto Þemës ûkio<br />
mokslø fakulteto vidinis kiemelis. Pokariu,<br />
atstatant apgriautà miestà, parodos<br />
perkeltos á erdvesnius þaliuosius<br />
Berlyno centro rajonus. Vidinis<br />
kiemelis buvo apdengtas stikliniu stogu<br />
ir tapo fakulteto didþiøjø iðkilmiø<br />
vieta.<br />
30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7<br />
Lietuvos mokslø<br />
akademijos bibliotekos<br />
metraðtis<br />
bûtø spausdinami moksliniai straipsniai,<br />
bet ir skelbiamos darbo aktualijos, paþymimos<br />
jubiliejinës bibliotekos darbuotojø<br />
sukaktys, prisimenami buvusieji ðios<br />
ástaigos bendradarbiai, apþvelgiamos<br />
naujos knygos ir kt. – t.y. atspindima<br />
mokslinë bei organizacinë bibliotekos<br />
veikla. Tad 2004 m. pradëtas leisti tæstinis<br />
darbø rinkinys Lietuvos mokslø akademijos<br />
biblioteka. Jis numatytas leisti<br />
kas dveji metai. Leidinio tikslas – iðsamiau<br />
informuoti visuomenæ apie vienos<br />
turtingiausiø ðalies bibliotekø, Lietuvos<br />
mokslø akademijos bibliotekos, darbà.<br />
Lietuvos mokslø akademijos biblioteka<br />
1961–1966 m. leido tæstiná darbø rinkiná<br />
Bibliotekininkystë ir bibliografija (ats.<br />
redaktorius A.Ivaðkevièius). Pirmojo tomo<br />
pratarmëje buvo akcentuota, jog<br />
ðiuose bibliotekos darbuose „bus dedami<br />
straipsniai bibliotekininkystës, bibliografijos<br />
bei knygþinystës klausimais ir<br />
spausdinama bibliotekos fondø aktuali<br />
rankraðtinë ir kita dokumentinë medþiaga,<br />
kuri dar nebuvo paskelbta“. Be to,<br />
dar buvo numatyta skelbti straipsnius,<br />
susijusius „su moksliniø bibliotekø darbu,<br />
taip pat medþiaga Lietuvos istorijos,<br />
kultûros ir mokslo klausimais“. Šis graþus<br />
sumanymas realizuotas tik trijuose tomuose.<br />
Juose buvo paskelbta išties<br />
reikðmingø to meto bibliografijos teoriniø<br />
bei praktiniø darbø (pavyzdþiui, J.Basiulio,<br />
A.Ulpio, V.Þuko straipsniai), supaþindinta<br />
su kai kuriais bibliotekos fonduose<br />
saugomais dokumentais, aptarti<br />
komplektavimo klausimai ir kt. Pirmasis<br />
tomas buvo skirtas Lietuvos mokslø akademijos<br />
bibliotekos ákûrimo dvideðimtmeèiui.<br />
Antrame tome, iðëjusiame 1963<br />
m., ðalia straipsniø spausdintos ir teminës<br />
bibliografijos, parengtos O.Adomonienës<br />
ir D.Petkevièiûtës. 1966 m. iðëjæs<br />
treèiasis, paskutinysis, leidinio tomas buvo<br />
skirtas rusø spausdintos knygos 400<br />
metø sukakèiai paþymëti. Taèiau dël to<br />
meto valdþios leidybos politikos leidinys<br />
nustojo ëjæs.<br />
Praëjus keturiems deðimtmeèiams<br />
po tæstinio leidinio pasirodymo vël imta<br />
svarstyti galimybë leisti periodiná bibliotekos<br />
leidiná – metraðtá, kuriame ne tik<br />
Pirmajame naujojo leidinio tome numatyta<br />
ir struktûra: „Ið bibliotekos praeities“,<br />
„Tyrinëjimai“, „Bibliotekos rinkiniai<br />
ir kolekcijos“, „Publikacijos“, „Darbo<br />
aktualijos“, „Apie knygas“, „Datos ir<br />
minëjimai“, „Jie dirbo Lietuvos mokslø<br />
akademijos bibliotekoje“, „In memoriam“.<br />
Skyrelyje „Iš bibliotekos praeities“<br />
paskelbta ávairiø autoriø – ne tik bibliotekos<br />
darbuotojø, bet ir kitose institucijose<br />
dirbanèiø tyrinëtojø – medþiaga apie<br />
Tadà Vrublevská ir jo bibliotekà. (Kaip þinia,<br />
šio <strong>Vilniaus</strong> advokato ir jo tëvø biblioteka<br />
atiteko 1941 m. ásteigtai Lietuvos<br />
mokslø akademijos bibliotekai.) „Tyrinëjimø“<br />
skiltyje raðyta apie lotyniðkø knygø<br />
rinkinius LDK bibliotekose XVI–XVII a. (dr.<br />
D.Narbutienë), pateikta Lietuvos technikos<br />
mokslø bibliometrinë analizë (dr.<br />
G.Sasnauskaitë). Bibliotekos rinkinius ir<br />
kolekcijas apþvelgë: O.Bliûdþiûtë (Karaliauèiaus<br />
proveniencijos XVI a. spaudiniai<br />
vokieèiø kalba), V.Radvilienë (Antikos<br />
autoriø XVI–XVIII a. leidiniai), L.Leonova<br />
(baltarusiðkos knygos), D.Sklëriûtë<br />
(„Knygø leidyba Lietuvoje 1990–2002<br />
metais ir Lietuvos mokslø akademijos<br />
bibliotekos fondai“). Bibliotekos direktorius<br />
doc. dr. J.Marcinkevièius parengë<br />
bibliotekos istorijos dokumentø pluoðtelá<br />
– ávairiø bibliotekø (Valstybinës Vrublevskiø,<br />
Lietuvos kariuomenës, <strong>Vilniaus</strong><br />
evangelikø reformatø sinodo) perëmimo<br />
aktus. „Darbo aktualijø“ skiltyje iðspausdinta<br />
bibliotekos 2001–2002 m. darbo<br />
ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius),<br />
aptarti tarptautinio tarpbibliotekinio abonemento<br />
reikalai (E.Satkauskienë), gilintasi<br />
á fondø saugojimo problemas