kart_kreiv_ir_pav_integralai.pdf
kart_kreiv_ir_pav_integralai.pdf
kart_kreiv_ir_pav_integralai.pdf
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
I<br />
I<br />
I<br />
xx<br />
yy<br />
zz<br />
=<br />
=<br />
=<br />
2 2<br />
∫∫∫(<br />
y + z ) γ ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
V<br />
2 2<br />
∫∫∫(<br />
x + z ) γ ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
V<br />
2 2<br />
∫∫∫(<br />
x + y ) γ ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
V<br />
čia ( x , y,<br />
z)<br />
dxdydz<br />
dxdydz , (11)<br />
dxdydz<br />
γ medžiagos tankio funkcija.<br />
b) erdvinio kūno masės centro<br />
koordinatės<br />
Analogiškai plokštelės masės centro<br />
koordinačių formulėms, galime užrašyti<br />
kūno masės centro koordinačių formules<br />
x<br />
c<br />
∫∫∫<br />
=<br />
∫∫∫<br />
V<br />
∫∫∫<br />
V<br />
xγ<br />
γ<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
dxdydz<br />
dxdydz<br />
∫∫∫<br />
,<br />
y<br />
c<br />
=<br />
∫∫∫<br />
V<br />
∫∫∫<br />
V<br />
yγ<br />
γ<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
dxdydz<br />
dxdydz<br />
čia x γ ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
dxdydz,<br />
yγ<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
dxdydz,<br />
z ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
V<br />
momentai apie ašis Ox Oy,<br />
Oz<br />
V<br />
∫∫∫<br />
V<br />
, , o ( x , y,<br />
z)<br />
2<br />
y +<br />
© A. Laurutis, D.Šiaučiūnas Paskaitų konspektas 94<br />
∫∫∫<br />
V<br />
,<br />
z<br />
c<br />
=<br />
∫∫∫<br />
V<br />
∫∫∫<br />
V<br />
zγ<br />
γ<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
( x,<br />
y,<br />
z)<br />
dxdydz<br />
dxdydz<br />
, (12)<br />
γ dxdydz yra statiniai (sukimo)<br />
γ dxdydz – kūno masė, atitinkamai.<br />
§ 7. SKALIARINIAI IR VEKTORINIAI LAUKAI<br />
Sakoma, kad erdvėje yra žinomas laukas, jei kiekviename erdvės taške žinoma šio lauko<br />
reikšmė. Tokio lauko <strong>pav</strong>yzdžiu gali būti temperatūros laukas (kiekviename taške temperatūra<br />
apibrėžta) arba krūvio sudaromas elektrinis laukas. Laukai gali būti skaliariniai <strong>ir</strong> vektoriniai,<br />
priklausomai nuo nagrinėjamo dydžio charakterio (temperatūros laukas yra skaliarinis laukas, o<br />
elektrinis – vektorinis). Be to, laukas gali būti stacionarus (nusistovėjęs), jei kiekviename erdvės<br />
taške lauko reikšmė nekinta laike <strong>ir</strong> nestacionarus (nenusistovėjęs), jei lauko reikšmė priklauso<br />
nuo laiko momento.<br />
Imkime skaliarinį lauką, kurio dydis kiekviename erdvės taške M yra u . Galime užrašyti<br />
funkcinį ryšį u = f ( M ) . Tai, suprantama, kitokio pobūdžio funkcija, lyginant ją su anksčiau<br />
nagrinėtomis, kadangi taškas nėra dydis. Bet juk funkcinį ryšį galime nagrinėti platesne prasme.<br />
Tai vienos rūšies „objektų“ priklausomybė nuo kitos rūšies objektų. Tuo atveju, kai laukas<br />
nestacionarus u = f ( M , t)<br />
.<br />
Jei taškas M = M ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
yra trimatės erdvės taškas, o u = f ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
priklauso nuo visų šios<br />
erdvės koordinačių tai šis laukas yra erdvinis <strong>ir</strong> jį tenka nagrinėti stačiakampėje arba kurioje nors<br />
kitoje koordinačių sistemoje. Jeigu nagrinėjamas laukas nepriklauso nuo vienos iš koordinačių, jį<br />
galime įsivaizduoti plokščiu lauku, t.y. lauku plokštumoje.<br />
§ 8. LYGIO LINIJOS IR PAVIRŠIAI<br />
= , tai sakoma, kad<br />
šioje srityje yra žinomas skaliarinis laukas (temperatūrų skaliarinis laukas, slėgių skaliarinis<br />
laukas <strong>ir</strong> pan.).<br />
Jeigu trimatėje erdvėje yra sritis V , kurioje žinoma funkcija u f ( x,<br />
y,<br />
z)<br />
x<br />
z<br />
2<br />
z<br />
y<br />
z<br />
O<br />
x<br />
2<br />
x +<br />
( x,<br />
y z)<br />
M ,<br />
y<br />
2<br />
x +<br />
2<br />
y<br />
z<br />
2