bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos

ÁSIVERTINIMO PLËTRA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE
16
Mokytis ir keisti áproèius yra natûralu – mes nuolatos galvojame, kaip
sekësi pamoka, kà reikëtø kità kartà arba rytoj su kita klase daryti kitaip, ir
pan. Kartais svarstoma, kam reikia vidaus audito, jei mes ir taip apie savo
darbà nuolatos galvojame, mokomës ið savo nesëkmiø, bandome vëliau daryti
kitaip, ir t. t. Pasijuskime mokiniu, kuris mokosi ir geografijos, ir matematikos,
ir kalbø, ir turi popamokinës veiklos, ir pertraukø, ir t. t., susitinka ir su
suaugusiais, ir su bendraamþiais, bendrauja ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje.
Turëdamas tiek daug sudëtingø ryðiø jis patiria ávairiø taisykliø, normø,
mokyklos kultûros raiðkà. Vadinasi, pedagogams reikia reflektuoti ne vien
savo asmeniná darbà, bet ir tai, kaip mokinys patiria bendrà visø darbà, ir tai,
ko net nevadiname darbu – buvimà mokykloje. Ar tam pakanka reflektuoti
tik save? Akivaizdu, kad ne. Reikia papildomø pastangø, kad suvoktume, koks
bendras mûsø visø (ir vaiko bendraklasiø, ir kitø mokyklos mokiniø, ir pagalbinio
mokyklos personalo) poveikis vaikui, kokia mokyklos gyvenimo bûdo,
elgesio su sveèiais, lankytojais tradicijø átaka jam. Mokykla – ne vien þiniø
perteikëja. Mokykla – tai gyvenimo bûdo, charakterio, áproèiø, pasitikëjimo
savimi, kûrybingumo, laisvo ir socialaus þmogaus ugdytoja. Reflektuoti, ásivertinti
reikia ir bendro darbo rezultatus – ne vien asmeninio. Nepakanka
kiekvienam mokytojui tai daryti patyliukais – tam reikia susiburti. Kitaip –
anksti daryti iðvadà, kad jau viskà darome gerai. Èia kaip krepðinio rungtynëse:
nepakanka vien gero vieno ar keliø þaidëjø þaidimo – reikia ir komandos
darbo. (Lietuvos krepðininkai garsëja komandos þaidimu. Gal verta toká stiliø
sukurti kiekvienoje mokykloje?)
Organizacijos pagrindas – susitarimai. Ið kur mes þinome, kad kiekvienas
á tà paèià pusæ kreipiame mokyklà kaip vaiko bûties terpæ? Ar puoselëjame
tas paèias vertybes, normas, principus, taisykles? Jei mokykloje nëra bendrumo,
jei daug dalykø paliekama savieigai, ar tada vaikas pasàmonëje nesusikuria
socialinio gyvenimo modelio, pagal kurá kiekvienas tempia tik á save,
veikia tik dþiungliø ástatymas, iðlieka stipriausieji, o iniciatyvos, kitoniðkumas
baudþiami? Ar suteikiame vaikui bendruomeninio gyvenimo, socialinës
sanglaudos ágûdþiø ir áproèiø? Viskas prasideda nuo kalbëjimosi, kaip mes,
dirbantieji ðioje mokykloje, suprantame pasaulá, visuomenæ, savo organizacijà,
kokiø normø, taisykliø patys laikomës ir kokius áproèius, ágûdþius, vertybines
nuostatas siekiame perteikti vaikams. Atsakant á ðiuos ir kitus mokykloje
kylanèius klausimus iðsiaiðkinama, kaip mes suprantame mokyklà, savo
pareigas, ko esame pasiryþæ siekti, kà pajëgiame nuveikti. Tai – iliustracijø
kûrimas. Turbût pamaþu turëtø bûti suprasta, kad jos kuriamos ásisàmoninus
veiklos prasmes, be ne dël kryþiuko ir ne todël, kad taip nurodyta vidaus
audito metodikoje. Svarbus yra ne iliustracijos kaip ásivertinimo technologi-
jos dalies pavadinimas, o kalbëjimasis ir susitarimas, ko mes ðioje mokykloje
siekiame, kaip suprantame savo darbà. Svarbu susitarti, kokià átakà norëtume
padaryti vaikams atlikdami savo socialinæ misijà, kuriai pasiryþome pasirinkdami
mokytojo profesijà ir darbà. Galime nevadinti to iliustracijomis – galime
vadinti idealais, vizijomis, tikslais, mokyklos filosofija. Tai esmës nepakeis.
Kalbëtis, tartis ir susitarti, o susitarimus fiksuoti dokumentuose – privalome.
Vidaus auditu tik pripaþástama ði bûtinybë ir skatinama tam skirti laiko. Be
bendrø susitarimø, puoselëjamø vertybiø nesame kokybiðka mokykla, aukðtos
kultûros organizacija – esame tik privaèiø, tarpusavyje nesusijusiø pasimatymø
vieta. Ir tuomet esame panaðûs á gatvæ, kuria vaikšto menkai paþástami,
maþai bendraujantys atsitiktiniai praeiviai, nesirûpinantys nei jos ðvara,
nei groþiu, nei patogumu.
Ar susitarimai virsta áproèiais? Kalbëtis svarbu, nes pokalbiai gerina mûsø
supratimà, parodo, kur mûsø nuomonës sutampa, o kur dar turime kalbëtis
ir ieðkoti bendros vizijos. Ir to nepakanka. Þinoma, galime teisintis, kad ir taip
pasikalbame mokykloje apie viskà – kai kuo pasidþiaugiame, dël kai ko pasibëdojame,
pasikeièiame nuomonëmis. Pasikalbëjæ su vienu, kitu, treèiu ir suradæ
bendraminèiø jau manome, kad taip galvoja visi ir kad taip ið tikrøjø yra.
Kitas ras kelis kitaip mananèius ir teigs, jog yra prieðingai. Audito metodikoje
siûloma plaèiojo audito metu tiksliai susiskaièiuoti nuomones, kad neapsigautume
ir iðvengtume nereikalingø ginèø. Metodikoje siûlomos svarbiausios
temos (ir veiklos rodikliai), reikëtø sekti nuomoniø tomis temomis
kaità – taip lengviau laiku nustatyti kylanèius nesklandumus ar pasidþiaugti
laimëjimais. Normalu manyti skirtingai, taèiau svarbu tiksliau þinoti, dël ko
mûsø nuomonës sutampa, o dël ko – skiriasi, ir sekti, ar tos nuomonës keièiasi.
Kodël manome skirtingai – gal tai galëtø bûti mûsø pokalbio tema? Suvoktume,
ar remiamës skirtingais faktais (poþymiais), ar skirtingai vertiname tuos
paèius faktus (poþymius). Jei skirtingai vertiname, tai turëtume iðsamiau diskutuoti
ir priimti sprendimà, kuriuo keliu einame kaip darni organizacija. Jei
tai nëra specifiniai pedagogikos dalykai, tai verta dël sprendimo tartis ir su
tëvais, ir su aukðtesniøjø klasiø mokiniais, pasidomëti, kà ðiais diskutuotinais
klausimais teigia oficialûs reglamentuojantys teisës aktai, metodinës rekomendacijos,
mokslas, kaip tokiais atvejais elgiasi panaðios Lietuvos ar uþsienio
mokyklos. Kitaip tariant, reikia patikslinti savo mokyklos iliustracijas:
kokius aspektus (poþymius), kuriø raiðka gali bûti ávairi, vadiname atspindinèiais
atitinkamo rodiklio esmæ ir lemianèiais padëtá bei kokias reikðmes (faktus)
laikome tinkamomis, o kokias – tobulintinomis. Jei remiamës skirtingais
faktais, tai, kaip ir su nuomonëmis, svarbu iðsiaiðkinti, kaip daþnai kartojasi
vieni ir kiti faktai, kuriø faktø daugëja ar maþëja. Faktams tiksliau suskaièiuo-