bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos
bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos
bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
PLATUSIS AUDITAS<br />
46<br />
Atsakymai á ðeðis svarbiausius klausimus<br />
Jolita MORKÛNAITË,<br />
Kaiðiadoriø Algirdo Brazausko vidurinës <strong>mokyklos</strong> direktoriaus pavaduotoja ugdymui<br />
Platusis auditas naujoje <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> metodikoje apibrëþiamas kaip visø <strong>mokyklos</strong><br />
bendruomenës nariø <strong>mokyklos</strong> veiklos ávertinimas (pagal vertinimo<br />
lygiø skalæ), teikiantis informacijos apie <strong>mokyklos</strong> veiklos kokybæ ir padedantis<br />
suformuluoti <strong>mokyklos</strong> veiklos problemas. Kiekvienoje mokykloje platusis<br />
auditas organizuojamas skirtingai, taèiau yra ir bendrybë – tie patys<br />
probleminiai klausimai: ar sëkmingai ágyvendinti ankstesnieji <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong><br />
etapai (pavyzdþiui, informavimas ir t. t.); ar plaèiajame audite dalyvauja visi<br />
<strong>mokyklos</strong> bendruomenës nariai; ar vertinama visos <strong>mokyklos</strong> veikla; ar bendruomenë<br />
supranta vertinimo lygiø skalæ; ar pasirinktas efektyviausias plaèiojo<br />
<strong>audito</strong> duomenø rinkimo ir apdorojimo metodas; ar <strong>mokyklos</strong> bendruomenei<br />
pristatomi plaèiojo <strong>audito</strong> rezultatai. To turëtø savæs paklausti platøjá<br />
audità organizuojanti <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> darbo grupë. Nuoseklus perëjimas nuo<br />
vieno klausimo prie kito gali sumaþinti naujosios <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> metodikos<br />
taikymo nesëkmiø. Ðiame straipsnyje norime iðanalizuoti plaèiojo <strong>audito</strong> vykdymo<br />
etapus remdamiesi savo patirtimi, o kartu ir priminti, kad loginë plaèiojo<br />
<strong>audito</strong> vykdymo seka, priemonës, pasirinkti metodai nëra universalûs ir<br />
konkreèiu atveju yra tinkamiausi miesto vidurinei mokyklai, kurioje yra nors<br />
minimalios <strong>mokyklos</strong> veiklos ásivertinimo tradicijos.<br />
Ar sëkmingai ágyvendinti ankstesnieji <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> etapai? Naujojoje<br />
metodikoje išvardijami keli <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> vykdymo etapai. Platusis auditas –<br />
antrasis ásivertinimo proceso etapas, kuris neámanomas be pasirengimo. Kaip<br />
buvo suburta <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> koordinavimo grupë? Kokios informacijos ir kaip<br />
ji suteikë visai <strong>mokyklos</strong> bendruomenei? Ar ji turi aiðkø <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> organizavimo<br />
planà, instrumentus ir árankius? Tai svarbiausi klausimai, á kuriuos<br />
bûtina rasti atsakymus iki plaèiojo <strong>audito</strong> pradþios. Ne maþiau svarbûs yra<br />
<strong>mokyklos</strong> bendruomenës motyvai. Daþnai visos procedûros atliekamos „teoriðkai“<br />
tiksliai, bet neigiama bendruomenës nuomonë apie ásivertinimo procesus<br />
platøjá audità padaro tik formalø. Labai svarbu ávairiomis priemonëmis<br />
(pagyrimais, padëkomis, galimybiø suteikimu ir pan.) skatinti þmones, mokyti<br />
juos suvokti ásivertinimo naudà. Iki plaèiojo <strong>audito</strong> visi bendruomenës<br />
nariai turëtø suvokti, kodël jis atliekamas, kaip ir kada bus vykdomas, kokia<br />
jo nauda. Daþnai mokytojø bendruomenei organizuojami seminarai apie <strong>vidaus</strong><br />
<strong>audito</strong> metodikos taikymà. Jie bûna sëkmingesni, jeigu dalyviai skatina-<br />
mi diskutuoti, dirbti praktiðkai. Galima pasiûlyti analizuoti <strong>mokyklos</strong> veiklos<br />
rodiklius, jø paaiðkinimus, vertinimo lygiø skalæ. Taip bendruomenës nariai<br />
geriau iðsiaiðkina, kaip skirtingai jie interpretuoja sàvokas, terminus, apibrëþimus.<br />
Rekomenduojama grupiø vadovais skirti mokytojus, kurie nusiteikæ<br />
pozityviai ir gali konstruktyviai valdyti grupës diskusijas. Ðis parengiamasis<br />
etapas – tai pusë plaèiojo <strong>audito</strong> sëkmës.<br />
Ar plaèiajame audite dalyvauja visi <strong>mokyklos</strong> bendruomenës nariai?<br />
Didelëse <strong>mokyklos</strong>e á platøjá audità sudëtingiausia átraukti aptarnaujantájá<br />
personalà, mokinius ir tëvus. Mokyklø patirtis rodo, kad ðioms tikslinëms<br />
grupëms reikia tokiø pat mokomøjø seminarø, kaip ir mokytojams. Plaèiajame<br />
audite turëtø dalyvauti vienodai mokytojø, tëvø, mokiniø ir dauguma<br />
aptarnaujanèiojo personalo. Jeigu siekiame kuo tiksliau išanalizuoti <strong>mokyklos</strong><br />
pranašumus ir trûkumus, reikëtø atkreipti dëmesá á dalyvaujanèiø plaèiajame<br />
audite mokiniø ir tëvø pasiskirstymà pagal ugdymo programas, klases ir<br />
kitus kriterijus, kurie, jûsø manymu, gali turëti átakos galutiniam rezultatui.<br />
Visiems bendruomenës nariams turi bûti pateikiama vienoda informacija apie<br />
<strong>vidaus</strong> audità, taèiau skirtingais metodais.<br />
Ar vertinama visos <strong>mokyklos</strong> veikla? Dalyvaujantys <strong>mokyklos</strong> veiklos<br />
vertinime bendruomenës nariai daþnai mano, kad <strong>mokyklos</strong> veiklos kokybë –<br />
tai keliø deðimèiø mokytojø individualios veiklos suma. Vyraujantis individualizmas<br />
gali iðkreipti <strong>mokyklos</strong> plaèiojo <strong>audito</strong> rezultatus. Pavyzdþiui, dorinio<br />
ugdymo mokytojø metodinë grupë, nustatydama vertinimo lygá skalëje,<br />
susitelkia á situacijas, susijusias su tikybos ir etikos mokymo problemomis,<br />
o klasës auklëtojai pabrëþia tik mokiniø, kuriems vadovauja, problemas. Svarbu<br />
paaiðkinti visiems bendruomenës nariams, kad mokytojas vertina individualiai,<br />
bet ne individualià, o visos <strong>mokyklos</strong> veiklà. Jeigu bendruomenei trûksta<br />
informacijos apie kitø metodiniø grupiø veiklà, vykdomus projektus, inicijuojamas<br />
akcijas, bendradarbiavimà su kitomis ástaigomis, tai siûloma surengti<br />
pasidalijimo patirtimi dienas, o platøjá audità atlikti po jø.<br />
Ar bendruomenë supranta vertinimo lygiø skalæ? Nors ir tinkamai pasirengiama<br />
plaèiajam auditui, bendruomenës nariams pravartu priminti <strong>mokyklos</strong><br />
veiklos kokybës vertinimo lygiø skalæ (þr. Vidaus <strong>audito</strong> tvarkos apraðo 1<br />
priedà). Apraðomieji kokybës epitetai – tai labai naudinga informacija vertinantiesiems<br />
<strong>mokyklos</strong> veiklos kokybæ. Rekomenduojama vertinimo lygiø skalæ<br />
pateikti greta plaèiojo <strong>audito</strong> anketos, nes daþnai mokytojai klausia, kà<br />
reiðkia sàvokos „gerai“ ar „patenkinamai“.<br />
Ar pasirinktas efektyviausias plaèiojo <strong>audito</strong> duomenø apdorojimo metodas?<br />
Sunkiausias plaèiojo <strong>audito</strong> uþdavinys – taikyti duomenø rinkimo ir<br />
apdorojimo instrumentus. Verta priminti, kad per daug dëmesio sutelkiame á
Change language