PASIRENGIMAS 36 E Efektyviai veikime! Iðanalizavæ atsakymus á klausimynà efektyvinkime darbo procesà, veiklà, informacijos sklaidà. Ieðkokime naujø bûdø, formø bei metodø, tinkanèiø mûsø organizacijai. Darykime tai ásitraukdami á seminarus, kursus, projektus rajoniniu, nacionaliniu, tarptautiniu lygmeniu. Randa ieškantieji. Tik nesnauskime. Norint efektyviai dirbti, bûtini ásitikinimai, bendradarbiavimo dvasia, entuziazmas ir noras tobulëti. Daþniausiai naujoviø, pokyèiø prieðai esame mes patys. Tik nugalëjæ save pasieksime pergalæ. Reikia þinoti, ko siekiame. T Tikëkime! Tikëkime tuo, kà darome. Tiksliai formuluokime savo veiklos tikslà. Organizacijos vadovai turëtø nuolatos domëtis savo personalo darbu ir palaikyti ryðá su klientais. Tai reiðkia, kad daþniau reikëtø bendrauti su mokiniais ir jø tëvais, klausti jø nuomonës ir atitinkamai vertinti savo personalo darbà. Patikëkime, tai padeda daryti <strong>vidaus</strong> auditas. A Aptarkime! Apsilankykime patirties turinèiose organizacijose ir aptarkime jø nuveiktà darbà. Tarkimës su gerais konsultantais. Aptarkime savo atliktà veiklà, iðskirkime trûkumus ir pranašumus. Darykime iðvadas. Pradëkime planuoti <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> procesà savo organizacijoje. P Planuokime! KVA grupë sudaro kalendoriná <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> planà. Stenkimës integruoti já á metinæ veiklos programà taip, kad <strong>mokyklos</strong> veiklos kokybës ávertinimo procesas bûtø neatsiejamas nuo ugdymo proceso. Suplanuokime ir KVA grupës veiklos tvarkaraðtá, sudarykime darbo grupes. Planà pristatykime <strong>mokyklos</strong> administracijai (organizacijos vadovui). A Atsiverkime! Pristatykime planus <strong>mokyklos</strong> bendruomenei (mokiniams, mokytojams, savivaldos institucijoms ir pan.). Planus skelbkime keliose lankomose vietose (mokytojø kambaryje, bibliotekoje-skaitykloje, stende ir pan.). Pabrëþkime, kad privalu laikytis grafiko ir kad procesà koordinuos mûsø paèiø iðrinkta þmoniø grupë, kuria pasitikime ir tikime. S Subrendome! Sëkmës!!! Mes jà jau patyrëme! Jeigu bent vienas ið mûsø siûlymø bus naudingas Jûsø mokyklai, mes bûsime laimingi ir dþiaugsimës kartu su Jumis!
Svarbiausia – tinkamai pasirengti Tatjana TEKORIENË, Ðiauliø „Romuvos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Pirmasis þingsnis – ágyti þiniø, kaip vykdyti audità. Pirmoji pamoka – ,,Romuvos“ gimnazijos pedagogø dalyvavimas konsultaciniame seminare ,,Vidaus auditas“. Per ðá seminarà mokytojai buvo supaþindinti su <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> modeliu, paskirtimi, tikslais, metodais, <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> schema, metodikoje vartojamomis sàvokomis, terminais ir reikalavimais plaèiajam ir giluminiam auditui atlikti. Antrasis þingsnis – apsispræsti. Susipaþinusi su <strong>audito</strong> modeliu ir ágijusi jo vykdymo þiniø, „Romuvos“ gimnazijos bendruomenë nusprendë pradëti audità. Pasirinkta vertinimo sritis – ,,Pagalba mokiniams“. Labai svarbu buvo þinoti, kaip jauèiasi mokinys naujoje aplinkoje, ar uþtikrintos saugios ir sveikos ugdymosi sàlygos, ar teikiamas kokybiðkas iðsilavinimas, ar reikiamai dëmesio skiriama gabiems mokiniams. Rûpëjo iðsiaiðkinti, ar gimnazijoje vyrauja geras mikroklimatas, saugi bei demokratiðka atmosfera; ar mokytojai gerai paþásta mokinius, atsiþvelgia á jø poreikius; kaip ugdoma mokinio asmenybë ir socialiniai gebëjimai; ar laiku suteikiama mokiniui reikalinga pagalba. Manëme, kad á ðiuos ir kitus rûpimus klausimus apie mokinio jausenà ir ugdymà(si) mokykloje geriausiai gali padëti atsakyti vertinimo srities ,,Pagalba mokiniams“ rodikliø analizë. Mokyklos bendruomenë suvokia, kad prioritetinë veiklos sritis yra mokymas(is) ir ugdymas(is), kad mokymosi pasiekimø rodikliai rodo <strong>mokyklos</strong> veiklos efektyvumà, todël mums labai svarbi mokiniø daroma paþanga. Ruoðdamiesi atlikti audità siekëme iðsiaiðkinti, ar mokykla inicijuoja situacijas, kuriose mokinys yra skatinamas, ar jo veikla pripaþástama ir vertinama, ar mokiniui suteikiama kvalifikuota socialinë, psichologinë pagalba. Þengtas treèiasis þingsnis. Pasirinkus vertinimo sritá, buvo sudaryta koordinacinë <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> (KVA) grupë, kuri turëjo planuoti, organizuoti ir koordinuoti visà <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> procesà ir rezultatus. Nutarus atlikti platøjá audità á KVA darbà gimnazijos mokytojai ásitraukë gera valia, be ypatingø neigiamø emocijø, nes pedagogams buvo sudaryta galimybë pasirinkti komandà. Manëme, kad pasirinkus veiklos partnerius bus maþiau nesutarimø dël elementariø dalykø, pavyzdþiui, laiko stokos ir panaðiai. Darbui átakos turi ir emocinë aplinka, kartais – simpatijos bei antipatijos, todël patys á grupes susiskirstæ þmonës turëjo nejausti diskomforto. Be to, gimnazijoje visi mokytojai dalyvauja ávairiø darbo grupiø veikloje pasirinktinai, ir <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> veiklà rinkosi tie, kuriems ji ádomi. Tik du KVA grupës nariai jau turëjo <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> vykdymo patirties, kitiems nariams tokia veikla buvo nauja. Turëjome teoriniø þiniø, o praktiniø ágûdþiø ir patirties trûko. Buvo nutarta, kad KVA grupæ sudarys vadovas ir 5 koordinatoriai. Kiekvienam koordinatoriui buvo paskirta po 3 pagalbininkus. Tikëjomës, kad pagalbininkai padës koordinatoriui rinkti, analizuoti informacijà, pasiûlys daugiau minèiø, idëjø. Taèiau paaiðkëjo, kad kuo daugiau þmoniø, tuo daugiau kalbø, bet ne konkretaus darbo. Didelei þmoniø grupei sunkiau susitarti, surasti kompromisà, netgi suderinti pasitarimø laikà. Didþiausia darbo dalis ir atsakomybë vis tiek atiteko vienam koordinatoriui. Dirbant paaiðkëjo, kad toks darbo grupiø sudarymas nëra efektyvus dël per didelio þmoniø skaièiaus, nes maþëja atsakomybës, pradedama atsisakyti darbø tikintis, kad padarys kiti. Kitais mokslo metais buvo nuspræsta sumaþinti <strong>audito</strong> grupës nariø skaièiø. Suburta 7-iø nariø komanda, turëjusi <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> metu nustatyti, kaip mokykla veikia pagal sau iškeltus tikslus ir apibrëþtà misijà, nurodyti trumpalaikius ir strateginius <strong>mokyklos</strong> veiklos prioritetus, nustatyti personalo tobulinimo(si) kryptis, atlikti informacijos paieðkà, analizæ, vertinimà, pateikti ataskaità ir plëtros planø projektà. Ðiø mokslo metø pradþioje tæsiant <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> darbà gimnazijos pedagogams pasiûlyta savanoriðkai ásitraukti á ðià veiklà, taèiau mokytojai buvo pasyvûs. Pagrindinis atsisakymo dalyvauti <strong>audito</strong> grupës veikloje motyvas – laiko stoka arba skirtingas mokytojø darbo pabaigos laikas ir dël to kylantys sunkumai, kada reikia sutarti ir suderinti <strong>audito</strong> grupës susirinkimø, pasitarimø laikà. Reikia pasidþiaugti, kad liko grupelë þmoniø, besidominèiø <strong>audito</strong> veikla, kuri toliau tæsë ðá darbà. KVA grupëje liko 5 nariai, kuriø veiklà pastebëjo ir ávertino gimnazijos administracija. Jiems uþ atliktà darbà buvo skiriami atlyginimo priedai, poilsio dienos ar valandos per mokiniø atostogas. Koordinacinës <strong>vidaus</strong> <strong>audito</strong> grupës veikla ir sëkmë labai priklauso nuo vadovo kompetencijos, t. y. jo teorinio ir praktinio pasirengimo, patirties, gebëjimo suburti bendraminèiø komandà, bendrauti ir bendradarbiauti su kolektyvu. Dþiaugiamës, kad gimnazijoje yra þmoniø, kurie geba bendrauti ir bendradarbiauti su kolektyvu, atsakingai atlieka jiems paskirtà darbà, domisi gimnazijos kaita. Administracija vadovauti KVA grupei pasiûlë mokytojai, turinèiai didþiausià teoriná, praktiná pasirengimà, pasiþyminèiai atitinkamomis asmeninëmis ir vadybinëmis savybëmis. Manome, kad vadovà KVA grupei pavyko surasti. Bûtent vadovas turi uþtikrinti, kad atliekant <strong>vidaus</strong> audità bûtø laikomasi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principø. PASIRENGIMAS 37