bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos

ATNAUJINTAS VIDAUS AUDITAS
6
ATNAUJINTAS VIDAUS AUDITAS
Laima GUDAITË,
Nacionalinës mokyklø vertinimo agentûros
Mokyklø veiklos kokybës ásivertinimo skyriaus vedëja
„Bendrojo lavinimo mokyklø vidaus audito rekomendacijos“ – tai mokykloms
skirtas leidinys. Já paraðë Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø mokytojai,
direktoriai, jø pavaduotojai – þmonës, kuriems vidaus audito vykdymas
mokykloje yra prasminga veikla, teikianti konkreèios naudos mokytojams,
mokyklos vadybininkams.
Ðiame leidinyje rasime „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos
apraðà“ (patvirtintà švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 18 d. ásakymu
Nr. ISAK-1469 „Dël bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos
apraðo patvirtinimo“ (Þin., 2007, Nr. 82-3372)), kurá kûrë 33 Lietuvos mokyklos,
vykdydamos projektà „Kaip mums sekasi?“ Tai atnaujinta 2002 metø vidaus
audito metodika, kurià mokyklos daþnai vadina „þaliàja“ metodika (pagal
leidinio spalvà).
Ði pirmoji vidaus audito metodika mokykloms buvo gana sudëtinga, sunki,
apkraunanti darbu su daugybe popieriø, kelianti abejoniø dël naudingumo, o
kai kurios mokyklø bendruomenës dar buvo „þalios“ optimaliai vykdyti ásivertinimo
procesus mokykloje. Taèiau buvo nemaþai mokyklø, kurios jau nuo
2000 m., kai pasirodë „þaliosios“ vidaus audito metodikos projektas, á ásivertinimo
procesus paþvelgë labai pozityviai, áþvelgë naudà ir aktualumà. Todël
paèioms mokykloms buvo pasiûlyta supaprastinti metodikà, labiau pritaikyti
jà prie realaus mokyklos gyvenimo, pasinaudoti vykdymo patirtimi, pateikti
vykdymo pavyzdþiø, ávairiø mokyklø iliustracijø, apraðyti sëkmingo ásivertinimo
patirtá. Dokumento ir rekomendacijø autoriai yra tie patys, kurie šiuo
dokumentu naudosis mokyklose. Šiame leidinyje ir pateikiamas projekto
„Kaip mums sekasi?“ veiklos rezultatas.
Keisti vidaus audito rodiklius reikëjo ir dël ávykusiø ðvietimo pokyèiø.
Nuo 2002 metø Lietuvos ðvietime keièiasi ugdymo turinio samprata, bendrosios
programos; svarbiausiu veiklos akcentu tampa pamokos kokybë. Atsirado
nemaþai su vertinimu susijusiø dokumentø:
• Mokiniø paþangos ir pasiekimø vertinimo samprata (2004-02-25, Nr.
ISAK-256);
• Mokyklø vadovø atestacijos nuostatai (2005-07-21, Nr. ISAK-1521, jø pakeitimas
2007-07-27, Nr. ISAK-1567, jø pakeitimas 2008-04-30, Nr. ISAK-1228);
• Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika (2005-07-22,
Nr. ISAK-1557);
• Valstybës ðvietimo stebësenos tvarkos apraðas (2005-11-10, Nr. ISAK-
2240);
• Bendrojo lavinimo mokyklø veiklos kokybës iðorës audito tvarkos apraðas
(2007-04-02, Nr. ISAK-587);
• Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo
ir diegimo strategija (2007-05-23, Nr. ISAK-970);
• Mokytojø atestacijos nuostatai (2007-07-27, Nr. ISAK-1578).
Tai darë átakà ásivertinimo rodikliø tikslinimui, jø kaitai. Tikëtina, kad ir
ateityje švietimo sistema kis, todël reikës reaguoti á tai perþiûrint ásivertinimo
rodiklius, organizavimo eigà. Vidaus audito dokumentai vël turëtø bûti keièiami,
kad atitiktø besikeièianèios mokyklos ypatybes.
Kokie svarbiausi „þaliosios“ metodikos ir „Bendrojo lavinimo mokyklos
vidaus audito tvarkos aprašo“ panašumai ir skirtumai? Daugiau yra panaðumø.
Liko beveik tas pats þodynas. Mokyklos veikla suskirstyta á sritis (vietoj
7 liko 5), temas (vietoj 32 liko 22; tai detalesni, patikslinti srièiø aspektai, „þaliojoje“
metodikoje vadinti veiklos rodikliais) ir veiklos rodiklius (jø buvo 88,
liko 67; „þaliojoje“ metodikoje jie vadinti pagalbiniais rodikliais). Veiklos rodiklis
– tai smulkiausias mokyklos veiklos matmuo; pasiektà jo lygá (ið keturiø
galimø) nustato pati mokykla. Atsiþvelgdama á savo kontekstà ir vadovaudamasi
apraše pateiktais veiklos rodiklio paaiškinimais mokykla turëtø
parašyti visø 67 rodikliø 4-ojo ir 2-ojo lygio iliustracijas. Tik tada reikëtø rinkti
árodymus arba duomenis, kad bûtø galima nustatyti, kurá aprašytosios iliustracijos
lygá atitinka nagrinëjamas veiklos rodiklis. Ðitokios procedûros buvo
numatytos ir „þaliojoje“ metodikoje, tik joje buvo pateiktos pavyzdinës
4-ojo ir 2-ojo lygio iliustracijos visoms Lietuvos mokykloms. Naujajame apraðe
pateikti rodikliø paaiðkinimai, o dël iliustracijø mokyklos tariasi savo
mokytojø bendruomenëje, kad atskleistø savosios mokyklos savitumà ir ieðkojimus.
Leidinyje rasite labai ávairaus konteksto, tipø, dydþiø mokyklø pateiktø
iliustracijø pavyzdþiø. Derëtø prisiminti, kad tai – bûtent tø mokyklø
susitarimai dël kokybës lygio; vargu ar jie tiktø kitai, kitokiai mokyklai. (Apie
iliustracijos ypatybes rasime paaiškinimø šiame leidinyje spausdinamame dr.
Vaivos Vaicekauskienës tekste.)
Visos mokyklos save vadina geromis mokyklomis – kas galëtø apie save
pasakyti kitaip? Daþnai manoma, kad mokykloje viskas yra 4-ojo lygio. Labai
svarbu nepamirðti, kad kiekviena mokykla turi vizijà eiti toliau. Vadinasi,
4-ojo lygio iliustracija yra vizijos dalelë. Vienais metais mokykla gali parašyti
4-ojo lygio iliustracijas vieniems rodikliams (ið 67-iø), kitais – kitiems. Jei