bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos

PLATUSIS AUDITAS
44
Plaèiojo audito rezultatai – „pyraguose“
Janina MICHALOVSKIENË,
Kauno Kazio Griniaus vidurinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Mokyklos vidaus audito koordinacinë grupë pamëgo „kepti pyragus“,
t. y. analizuodama gautus duomenis sudëjo juos á diagramas, kurias ir vadiname
„pyragais“. Tai vaizdu, suprantama, aiðku. Savo „pyraguose“ neraðome
skaièiø – þiûrintysis pats mato (pagal „pyrago“ dalies dydá), kas pabrëþiama.
Pavyzdþiui, prieš atlikdami platøjá audità aiðkinomës mûsø mokyklos bendruomenës
nariø jausmus. Juos pavaizdavome „pyragu” (þr. 1 diagramà). Kairëje
pusëje išvardinti teigiami jausmai – kitø þmoniø darbo vertinimas; noras
padëti kitiems; smalsumas; noras padëti mokyklai – padëjo mums domëtis
nauju darbu bei já atlikti. Paminëta ir negatyviø jausmø (jie – deðinëje diagramos
pusëje): abejingumas; nerimas; pyktis; baimë; nuovargis ir nuobodulys.
Juos turëjome áveikti, nes mokytojas – tai be galo atsakingas ir pareigingas
asmuo. (Beje, turime pasakyti, kad su šiais jausmais susiduriame kiekvienà
kartà, kai reikia atlikti ir platøjá, ir giluminá audità.)
1 diagrama
Darbo pradþioje koordinacinei vidaus audito grupei ir mokyklos bendruomenei
iškilo, regis, ir neiðsprendþiamø klausimø – juos pavaizdavome
kitu „pyragu” (þr. 2 diagramà). Atsakymø á juos ieðkojome nagrinëdami gautà
literatûrà, jà aptardami metodinëse grupëse, bendruose mokyklos seminaruose,
vienas su kitu ir, þinoma, koordinacinëje vidaus audito grupëje. Sudarëme
tokià plaèiojo audito atlikimo schemà, kurià nuolat taikome (ji mums –
efektyvi):
• Platøjá audità vykdome kiekvienais metais tuo paèiu metu.
• Koordinacinë vidaus audito grupë pateikia jau parengtas mokytojø apklausos
anketas.
• Prieð tai iðnagrinëjame rodiklius pagal jø apraðus ir pasidalijame savo
þiniomis su kitais mokytojais.
• Atlikdami anketinæ apklausà þinome, kad sulauksime ávairiø klausimø,
ir juos aiðkinamës individualiai su kiekvienu apklausiamuoju.
• Ið anksto susitariame, kad pirmajam lygiui priskirsime kokybës rodiklá
tada, kai jo pagalbiniø rodikliø ávykdymà mokykloje vertinsime nuo 0
iki 30 proc.; antram lygiui – nuo 31 iki 50 proc.; treèiam lygiui – nuo 51 iki
70 proc., o ketvirtam lygiui – nuo 71 iki 100 proc.
• Susitariame, kad probleminiais rodikliais laikysime tuos, kurie bus 20
proc. ir daugiau apklaustø mokytojø ávertinti antruoju ir pirmuoju lygiu.
• Koordinacinë vidaus audito grupë daro rezultatø suvestinæ, analizæ ir
pateikia iðvadas, apibendrinimus bei pasiûlymus. (Suvestinë kol kas daroma
„rankiniu bûdu“, nes apklausos dalyviø nëra daug, o procentinë
iðraiðka apskaièiuojama ir grafikai parengiami Excel programa.)
• Plaèiojo audito iðvadas, apibendrinimus ir pasiûlymus pateikiame aptarti
mokytojø tarybai bei panaudojame mokyklos ateities planams ir vizijai
kurti.
• Numatome gaires ir nustatome, kokioms problemoms spræsti atliksime
giluminá audità (tokiems klausimams, kuriø nepavyko iðspræsti, kurie
daugeliui liko neaiðkûs bei kelia daug problemø, ir tiems, kurie vël yra
ávertinti pirmuoju ir antruoju lygmenimis).