bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos

AR ÁMANOMA VALDYTI DUOMENØ SRAUTUS MOKYKLOJE?
32
Norëdami valdyti mokykloje vykstanèius duomenø kaupimo ir panaudojimo
procesus turëtume aiškiai þinoti, kas, kur, kada, kokia forma ir apie kà renka
duomenis.
Pirmu duomenø srautu bûtø galima laikyti statistikos duomenis, kuriuos
kasmet mokslo metø pradþioje mokyklos áveda á mokiniø ir pedagogø duomenø
bazes, o mokyklos steigëjas siunèia Ðvietimo informaciniø technologijø
centrui. Ið sudaromø statistiniø formø galima gauti visà statistinæ informacijà
apie mokinius ir mokytojus, o naudojantis Ðvietimo valdymo informacinëje
sistemoje (www.svis.smm.lt) apskrièiø, savivaldybiø ar ðalies informacijos
kortelëse skelbiama apibendrinta informacija – dar ir pasilyginti su kitais.
Pavyzdþiui, naudojantis mokyklos statistinëje formoje nurodomais mokiniø
ir klasiø skaièiais galima iðvesti mokyklos kontekstà nusakantá „vidutinio mokiniø
skaièiaus klasëje“ rodiklá. Ið vieno skaièiaus negalima daryti jokiø apibendrinimø
ar iðvadø, taèiau apskrities ar savivaldybës informacijos kortelëje
galima rasti apskaièiuotà regiono rodiklá ir pagal tai spræsti, kaip atrodo mokykla
tarp kaimyniniø mokyklø. Taip pat galima pasilyginti ir su kitais, socialiniu
ir ekonominiu kontekstu panašiais regionais bei šalies vidurkiu. Tai –
vieša, patikima ir lengvai pasiekiama informacija, kurià neretai tiesiog pamirðtame.
Verta atidþiai Ðvietimo valdymo informacinëje sistemoje perþiûrëti
apskrities ar savivaldybës lygmeniu pateikiamus statistinius rodiklius, kuriø
nesudëtinga analizë gali bûti puikus ir patikimas ðaltinis mokyklos kontekstui
apraðyti.
Besirengianèio á mokyklà ar vos pradëjusio jà lankyti mokinio tëvai kartu
su praðymu uþpildo ir mokyklos parengtà formà, kurioje reikia pateikti
informacijos apie ðeimà, ðeimos socialiná statusà, tëvø darbovietes ir pan. Skirtingo
tipo mokyklose tokios informacijos rinkimas gali skirtis, taèiau vienokia
ar kitokia forma ji tikrai yra renkama. Ðiuose praðymuose ar formose esanti
informacija yra puikus ðaltinis mokyklos kontekstui apraðyti. Jei ði informacija
kasmet sistemingai atnaujinama, tai mokykla gali jà panaudoti mokyklos
procesams ir jø rezultatams analizuoti, galima aiðkiau atskirti, kur yra mokyklos
indëlis, o kur – mokyklos socialinio konteksto daroma átaka.
Beveik kiekvienas mokytojas ðalia kiekvienà dienà pildomo klasës dienyno
ant stalo pasideda dar ir savo sàsiuviná ar bloknotà, kuriame yra daug tik
jam ir jo mokiniams suprantamø þenklø: pliusø, „varneliø”, rutuliukø, pieðtuku
áraðytø balø ir pan. Ðie mokytojø sàsiuviniai – tai informacijos apie mokiniø
daromà paþangà ðaltiniai. Jie bus labai skirtingi, jei mokykloje nëra susitarimø
dël kiekvieno mokinio paþangos stebëjimo, taèiau gali turëti ir bendrà
struktûrà. Niekas neabejoja, kad kiekvienai mokyklai yra svarbu stebëti mokiniø
daromà paþangà, o jà analizuojant suteikti kiekvienam mokiniui bûtinà
pagalbà. Tik nuo paèios mokyklos ir mokytojø susitarimø priklauso, kaip mokykla
fiksuos ir rinks reikiamà informacijà. Paþangà fiksuoti galima tik per
vidaus audità; gali bûti kuriamos nuomoniø tyrimo anketos ar papildomi stebëjimo
blankai. Tai bus patikima informacija, taèiau apimanti trumpà laiko
tarpà. Jei apie vidaus audità galvojama ne kaip apie rezultatà, bet kaip apie
nenutrûkstamà procesà, tai mokiniø paþangà stebëti reikia nuolat. Jei mokyklos
bendruomenë màsto taip pat, tai pradedant kurti mokiniø paþangos sistemà
galima tiesiog išanalizuoti esamus ir mokytojø jau pildomus ávairius dokumentus,
bloknotus ir sàsiuvinius, susitarti dël bendros struktûros ir nuolat
rinkti, fiksuoti bei analizuoti duomenis apie kiekvieno mokinio daromà paþangà.
Ðis bûdas ið pradþiø gali sukelti susierzinimà, pasiprieðinimà ar nepasitenkinimà,
taèiau ilgainiui duos daugiau naudos mokytojams, mokiniams ir
jø tëvams, o atliekant vidaus audità nereikës nieko papildomai kurti, o tik
pasinaudoti kiekvieno mokytojo sukauptais duomenimis.
Ar daþnai teko stebëti savo kolegø, dirbanèiø toje paèioje mokykloje,
pamokas? Á jas kaip stebëtojai daþniausiai ateina tik mokyklos direktorius bei
pavaduotojai ugdymui ir tik tada, kai mokytojas siekia bûti atestuotas. Ar
kada nors diskutavote savo mokykloje, kiek daug galima iðmokti stebint kolegø
pamokas? Ar bandëte paþinti savo mokinius stebëdami jø mokymàsi per
kitø dalykø pamokas? Ne?! Mûsø mokyklose mokytojai dirba „uþ uþdarø durø“.
Nedrástama pakviesti savo kolegà á pamokà, parodyti savo darbo metodus
ir apie tai kartu diskutuoti. Jei kiekvienas mokytojas per vienerius mokslo
metus atvertø savo kabineto duris ir pakviestø kolegas bent á vienà pamokà,
tai vidutinio dydþio mokykloje bûtø galima pamatyti apie 40 ávairiø dalykø
pamokø. Jas stebint bûtø galima surinkti informacijà beveik visiems „ugdymo
ir mokymosi“ srities veiklos rodikliams, lavinti ágûdþius stebëti ir fiksuoti
per pamokà vykstanèius procesus, pasidalyti geràja patirtimi su savo kolegomis,
diskutuoti apie geros pamokos sampratà mokykloje ir pan. Naudos turëtø
ir vedantis atvirà pamokà, ir jà stebintis mokytojas, ir mokiniai, kurie yra
neatskiriama stebëjimo proceso dalis. Bûtina turëti stebëjimo tikslà ir susitarti,
kà stebësite, kaip fiksuosite ir t. t. Stebëti tik dël to, kad taip reikia, nëra
jokios prasmës. Stebëjimas pagal susitartus kriterijus leis sukaupti daug duomenø
apie pamokà, mokykloje vykstanèio ugdymo proceso kokybæ, mokyklos
tradicijas ir vertybes, mokyklos etosà, santykius ir pan. Atliekant vidaus
audità nereikës nieko papildomai kurti ar daryti – reikës tik susisteminti ir
apibendrinti turimus pamokø stebëjimo rezultatus.
Taip galima analizuoti dar ne vienà mokykloje vykstantá procesà, sieti já
su vidaus auditu. Mano tikslas – nurodyti màstymo kryptá, o kiekviena mokykla
turi apsispræsti, kaip tai darys. Màstymo kryptis ðiuo atveju yra bendro-