bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VIDAUS AUDITO TVARKOS APRAÐAS
20
interviu, anketa ir kt.), ðaltinius, pasirengia duomenø rinkimo instrumentus ir
renka duomenis.
8.4. Veiklos privalumai ir trûkumai. Juos Mokykla iðskiria surinkusi, apdorojusi
ir iðanalizavusi duomenis ir jø pagrindu ávertinusi Mokyklos veiklos
rodiklius pagal vertinimo lygiø skalæ.
8.5. Mokyklos veiklos tobulinimo kryptys ir prioritetai. Juos Mokyklos
bendruomenë iðkelia remdamasi iðskirtais Mokyklos veiklos privalumais ir
trûkumais.
IV. MOKYKLOS VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS
9. Mokyklos vidaus auditas vykdomas nuolat.
10. Mokyklos vidaus audità inicijuoja Mokyklos vadovas, kuris suburia
vidaus audito koordinavimo grupæ, sudaro sàlygas vidaus auditui vykdyti, jo
rezultatams panaudoti.
11. Mokyklos vidaus auditas vykdomas šiais etapais: pasirengimas, platusis
auditas, giluminis auditas, atsiskaitymas ir informavimas.
12. Pasirengimo metu suburiama vidaus audito koordinavimo grupë, kuri
planuoja, organizuoja ir koordinuoja visà vidaus audito procesà; prireikus
organizuojamas mokytojø bendruomenës mokymas apie vidaus audito modelio
taikymà.
13. Platusis auditas atliekamas kasmet, rekomenduotina tuo paèiu metu;
plaèiojo audito metu:
13.1. kiekvienas mokytojø bendruomenës narys individualiai ávertina Mokyklos
veiklà pagal visus Mokyklos veiklos rodiklius, naudodamasis rodikliø
paaiðkinimais ir remdamasis savo nuomone bei patirtimi pagal vertinimo lygiø
skalæ;
13.2. vidaus audito koordinavimo grupë apdoroja ir iðanalizuoja rezultatus
ir jais remdamasi nustato Mokyklos veiklos privalumus ir trûkumus;
13.3. vidaus audito koordinavimo grupë pristato Mokyklos veiklos privalumus
ir trûkumus mokytojø bendruomenei, kuri susitaria, kokià veiklos
problemà nagrinëti giluminio audito metu;
13.4. plaèiojo audito rezultatai gali bûti naudojami Mokyklos informacinës
sistemos duomenø bazei; mokytojø bendruomenës nariø nuomoniø apie
Mokyklos veiklos kokybæ kaitos analizei;
14. Giluminio audito metu vidaus audito koordinavimo grupë planuoja
ir vykdo pasirinktos Mokyklos veiklos problemos ávertinimo darbus:
14.1. inicijuoja ir koordinuoja pasirinktà veiklos problemà nusakanèiø
veiklos rodikliø antrojo ir ketvirtojo lygio iliustracijø kûrimà bei visø mokytojø
bendruomenës nariø susitarimà dël jø;
14.2. nustato vertinimo objektus, šaltinius, metodus, priemones ir kt.;
14.3. organizuoja duomenø rinkimà;
14.4. apdoroja ir analizuoja surinktus duomenis;
14.5. mokytojø bendruomenei pateikia duomenø rinkimo rezultatus iðskirdama
Mokyklos veiklos privalumus ir trûkumus; mokytojø bendruomenë
susitaria dël veiklos tobulinimo prioritetø;
14.6. rengia vidaus audito ataskaità ir veiklos tobulinimo rekomendacijas.
15. Atsiskaitymas ir informavimas apie Mokyklos vidaus audito rezultatus:
15.1. vidaus audito koordinavimo grupë ir Mokyklos vadovas atsiskaito
Mokyklos bendruomenei apie vidaus audito procesà ir rezultatus;
15.2. Mokyklos vadovas informuoja apie vidaus audito rezultatus steigëjà,
Nacionalinæ mokyklø vertinimo agentûrà;
15.3. Mokyklos vadovas vidaus audito rezultatus paskelbia viešai.
16. Vidaus audito rezultatai naudojami sudarant strateginá Mokyklos
planà ir metinæ Mokyklos veiklos programà, siejami su mokytojø veiklos vertinimu.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Uþ Mokyklos vidaus audito vykdymà mokama teisës aktø nustatyta
tvarka.
18. Vidaus audito metu gauti duomenys yra konfidenciali Mokyklos informacija.
Mokykla savo nuoþiûra gali vidaus audito duomenis teikti kitiems
asmenims ar institucijoms.