Priekšvārds - Mākslīgā Intelekta Laboratorija

atsevišķu vārdu nozīme ir jāsaglabā, tulkojot šo tekstu citā valodā. Tulkojot
viena tipa tekstus, tas izdodas vieglāk, ar citiem tekstu tipiem ir grūtāk… Kāpēc
tā ir? Protams, ja mēs tulkojam laika prognozi, tad īpašas problēmas nerodas —
visi vārdi ir izmantoti pamatnozīmēs, nav nekādu konotāciju, jauninājumu,
autora domas lidojuma un citu leksisko grūtību. Visgrūtāk laikam ir ar
literārajiem tekstiem, jo tajos mēs varam atrast gan vārdu pārnestās nozīmes,
gan konotācijas un neologismus, gan arhaismus utt.
Lai parādītu konotatīvās tulkošanas problēmas, tiks ņemti daži piemēri no
Džoanas Roulingas „Harija Potera un filozofu akmens”, tos pretstatot Umberto
Eko „Rozes vārda” vārdu pamatnozīmju tulkošanas problēmām.
Geda Sabaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Užmirštas ar neįvertintas?..
(Vytautas Janavičius. Novelių apysaka „Pakeliui į Atėnus”)
Talentingų lietuvių literatūros kūrėjų būta ne tik Lietuvoje. Vienas tokių
rašytojų yra Vytautas Janavičius. Tai netradicinio likimo prozininkas, kurio
pavardės nepelnytai nežino dauguma lietuvių. Jo biografija iš kitų šios kartos
kūrėjų išsiskiria jau tuo, kad iš DP stovyklų jis pasuko ne Amerikon, o į tolimąją
Australiją. Be to, tai vienas iš nedaugelio žinomų Lietuvos žmonių, tarnavusių
Waffen SS daliniuose. Šis rašytojas, pasak V. Kubiliaus, tėra „vieno
chrestomatinio lietuvių literatūros kūrinio (…) autorius“. Tačiau kartais pakanka ir
tiek, kad kūrėjas nebūtų pamirštas. V. Janavičiaus kūryba, pasak
R. Karmalavičiaus, „reikšminga modernaus meninio pasakojimo identiteto
iškėlimu, mito transformacijos suaktualinimu lietuvių literatūroje“.
Pranešimo objektas — Vytauto Janavičiaus novelių apysaka „Pakeliui į
Atėnus“. Ši nedidelio formato knyga pasirodė 1962-aisiais metais Sydney’juje,
Australijoje. 1992 metais „Vyturio” leidykla ją išleido ir Lietuvoje. „Pakeliui į
Atėnus“ yra graikų mito apie herojų Tesėją moderni interpretacija. Šiuolaikinis
žmogus, suvokęs savo kenkėjiškos „pasaulio valdovo“ veiklos padarinius, nors ir
ne visuomet sąmoningai, atsigręžia į mitinį „aukso amžių“. Taip pasirodo mitinio
mąstymo liekanų, įsiskverbusių į estetines struktūras. Šiuolaikiniai autoriai į savo
kūrybą perkelia mito siužetą, struktūrą ar motyvą. „Mitologijos gyvybingumas,
Meletinskio manymu, aiškintinas tuo, jog mitologinė mintis sprendžia
„metafizines“ gimimo ir mirties, lemties problemas“. Taigi ir Vytautas Janavičius
savo kūrinyje po mitiniu siužetu „paslepia“ nuolat žmoniją jaudinančias
universalijas.
Jurijs Sadlovskis (Latvijas Universitāte)
Kāda dzejoļa vēsture
jeb Maiks Johansens un Latvija
Dzejnieka gara darbs tiek rādīts ciešā saistībā ar ģeogrāfisko vidi un dabas
īpatnībām, kur norit viņa dzīve. Latvija kā ģeogrāfiskā vide ukraiņu dzejniekam
un rakstniekam Maikam Johansenam (1895–1937) bija ļoti tuva un mīļa, bet kā
zaudēta „paradīze”, kaut visu savu apzinīgo dzīvi dzejnieks nodzīvoja Ukrainā.
Par to mums liecina paša rakstnieka daiļrade: dzejolis „Дощ” („Lietus”) ar
20