Priekšvārds - Mākslīgā Intelekta Laboratorija

Valodniecība
Veronika Ademonytė (Vilniaus universitetas)
Paveldėtoji lietuvių kalbos leksika ir jos atitikmenys
baltų kalbose (laukinių gyvūnų pavadinimai)
Pranešime nagrinėjami keli laukinių gyvūnų pavadinimai ir jų atitikmenys
lietuvių, latvių ir prūsų kalbose. Indoeuropietiškajam kontekstui atskleisti
naudojamasi ir slaviškąja medžiaga.
Pranešimui pasirinkti trys iš maždaug dvidešimties paveldėtųjų laukinių
gyvūnų pavadinimų. Pasirinkimo kriterijus — gyvūnai, kuriuos indoeuropiečių
mitologija priskiria požeminiam pasauliui. Tai — angis, bebras, ūdra,
nagrinėjama šių vardų morfologinė raida ir variantai.
Liet. angis, lat. odze, pr. angis. Pavadinimą angis lietuvių kalboje baigia
išstumti pavadinimas gyvatė. Žodžio darybos lizdas lietuvių kalboje nėra
išplėtotas: priešdėlinių ir galūninių vedinių neaptinkama, priesagų vediniai
(anginas ir angininas) siaurai paplitę, aptinkamas tik vienas dūrinys angažolė.
Lietuvių kalboje angis priklauso i kamienui, tuo tarpu latvių kalboje šis žodis jau
perėjęs į ē kamieną. Latvių kalboje taip pat fiksuojamas ir variantas ūdze
(Kr. Barons „Latvju dainas“). Pr. angis visiškai atitinka liet. angis. Spėjimai dėl
pr. angurgis/ angur'is/ ‘ungurys’ giminystės su pr. angis. Atitikmenų angis turi ir
slavų kalbose: rus. уж, bulg. вуж, sen. rus. ужь, slovėn. vož, ček. užovka, lenk.
vąź.
Liet. bebras, lat. bebrs, pr. bebrus. Dabartinėje lietuvių kalboje įsigalėjusi
o–kamienė forma, tačiau remiantis kai kuriais hidronimais (pvz., Bebrausupė,
Bebrusai) bei senaisiais raštais (K. Sirvydo žodynas, P. Ruigys, F. Kuršaičio
veikalai (SD 16, R73, K) galima rekonstruoti senąjį u kamieną. Lietuvių kalboje
aptinkami bebro variantai su kitu žodžio pradžios priebalsiu (pvz., debras,
vebras). Žodžio vediniai lietuvių ir latvių kalbose: priešdėlinių vedinių
neužfiksuota, priesagų vediniai daromi su tradicinėmis priesagomis (pvz., -ynas,
-inikas, -iukas ir t. t.), dūriniai — liet. bebrãvietė (1), lat. — bebrukarliņš,
bebrāda. Greta pr. bebrus greičiausiai egzistavo ir forma *bibrus (apie jos
egzistavimą sprendžiama iš Varmės toponimų Bybir, Biber, Biver, Bibra).
Praslaviškajam periodui priklauso *bobrь, *bьbrъ, taip pat bebrъ. Bebras turi
atitikmenų ir daugelyje slavų kalbų: serb. bažn. бебρъ, bulg. béber, slovėn.
béber (dat. -bra), sen. rus. бебръ, žem. luž. bĕbръ.
Liet. ūdra, lat. ūdris, pr. udro. Iškeliama problema, kuris kamienas — o ar ā
— lietuvių kalboje yra senesnis. Visi įmanomi ūdros dariniai lietuvių kalboje —
priesagų. Latvių kalboje fiksuojamas vienas dūrinys ūdrāda. Latvių kalboje
žinomas žodis ūdrs ir dial. ūdris, priklausantys atitinkamai o ir ii9o kamienams,
deminutyvinės formos ūdriņš ir ūdrītis taip pat rodo du kamienus. Prūsų kalboje
udro — ā kamieno žodis. Ūdra turi daug giminiškų žodžių ir slavų kalbose: ukr.
видра, baltar. выдра, s. rus. выдра, rus. выдра, lenk. wydra, bulg. вuδra,
serb.-chorv. видра, slovėn. vidra, ček. vydra, slovak. vydra, aukšt. luž. wudra,
žem. luž. hudra.
24