You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Atvėskite<br />
Norint išvengti šilumos sukeliamų sutr<strong>ik</strong>imų, re<strong>ik</strong>ia atminti<br />
keletą patarimų.<br />
• Neskubėkite. Jei esate įpratę intensyviai judėti,<br />
mankštintis lauke vėsesniu oru, karštyje geriau ma<strong>ž</strong>inkite<br />
krūvius. Kūnui prisita<strong>ik</strong>ant prie karčio, pama<strong>ž</strong>u<br />
didinkite pratybų trukmę ir intensyvumą.<br />
• Jei sergate kokia nors liga ar vartojate vaistų, paklauskite<br />
gydančio gydytojo, ar nere<strong>ik</strong>ėtų imtis kokių<br />
nors papildomų apsaugos priemonių.<br />
• Gerkite daug skysčių. Jūsų kūno galimybė prakaituoti<br />
ir atvėsti pr<strong>ik</strong>lauso nuo adekvačios rehidratacijos.<br />
Gausiai gerkite vandenį, kol mankštinatės, net jei ir<br />
nesijaučiate ištroškęs. Jei suplanavote dirbti intensyviai<br />
ar ilgiau nei vieną valandą, geriau pasirinkite<br />
sportininkams skirtus gėrimus. Jie gali normalizuoti<br />
prakaituojant prarandamą natrio, chloridų ar kalio<br />
kiekį. Venkite kofeino ar alkoholio turinčių gėrimų,<br />
kurie t<strong>ik</strong> skatina skysčių netekimą.<br />
• Tinkamai apsirenkite. Laisvi, lengvi rūbai padeda išgaruoti<br />
prakaitui ir greičiau atvėsti, nes daugiau oro<br />
prateka jūsų kūno paviršiumi. Venkite tamsių spalvų,<br />
kurios gali absorbuoti karštį. Šviesi kepuraitė apsaugo<br />
nuo saulės pove<strong>ik</strong>io.<br />
• Venkite vidudienio saulės. Mankštinkitės ar imkitės<br />
kitos aktyvesnės ve<strong>ik</strong>los lauke <strong>ik</strong>i 10 val. ar jau po 18<br />
val., kai vėsiau. Jei įmanoma, būkite šešėlyje.<br />
• Naudokite apsauginius kremus nuo saulės. Įdegimas<br />
suma<strong>ž</strong>ina jūsų kūno gebėjimą atvėsti.<br />
• Pasirinkite kitas ve<strong>ik</strong>las ar vietas. Jei jums neramu<br />
dėl karščio ir drėgmės, suplanuokite savo ve<strong>ik</strong>lą taip,<br />
kad karščiausiu dienos metu būtumėte u<strong>ž</strong>darose patalpose,<br />
kuriose yra vėsinimo sistemos. Net mėgstantiems<br />
sportuoti tai galima daryti sporto salėje,<br />
vyresnieji gali pasirinkti pasiva<strong>ik</strong>ščiojimus dideliame<br />
prekybos centre ir pan.<br />
• Apsaugokite galvos smegenis. Dėl minėtų kraujotakos<br />
ypatumų karštą vasaros dieną dėl nepakankamos<br />
kraujotakos, o kartu deguonies bei gliukozės<br />
trūkumo gali imti svaigti galva. Kad apsaugotumėte<br />
galvos smegenis nuo tokių karščio pasekmių, galite<br />
vartoti vinpocetino.<br />
ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Jis vartojamas daugelyje<br />
pasaulio šalių. Mokslininkai, teigia, kad tai saugus<br />
preparatas, neturintis sunkesnių nepageidaujamų pove<strong>ik</strong>ių.<br />
Kadangi vinpocetino skilimo produktai greitai pasišalina iš<br />
organizmo ir nes<strong>ik</strong>aupia, jo galima vartoti ilgą la<strong>ik</strong>ą. Taip<br />
pat svarbu, kad vinpocetinas nesukelia alerginių reakcijų,<br />
nesąve<strong>ik</strong>auja su kitais med<strong>ik</strong>amentais ir alkoholiu, prie jo<br />
nepriprantama, jis nekeičia kraujo ir šlapimo formulių bei<br />
neve<strong>ik</strong>ia gliukozės koncentracijos kraujyje, todėl jį saugiai<br />
vartoja ir sergantieji cukralige. Taigi šio augalinės kilmės<br />
vaisto saugiai gali vartoti tiek jauni, tiek vidutinio, tiek vyresnio<br />
am<strong>ž</strong>iaus <strong>ž</strong>monės.<br />
Tegul vasara būna gra<strong>ž</strong>i, karšta, bet sve<strong>ik</strong>a<br />
Ir kiekvieną karštą vasaros dieną atsakingai pergalvokite<br />
savo darbų, ve<strong>ik</strong>los apimtis. Planuokite taip, kad dėl karščio<br />
nekiltų grėsmės jūsų sve<strong>ik</strong>atai.<br />
Gydytoja Alvyda PILKAUSKIENĖ<br />
Įvairenybės<br />
Broliai dvyniai ma<strong>ž</strong>ina moterų vaisingumą?<br />
Moterys, turinčios dvynį brolį, rečiau išteka ir turi<br />
va<strong>ik</strong>ų. Manoma, kad tai gali būti susiję su 9 mėnesius<br />
trunkančiu brolio dvynio testosterono pove<strong>ik</strong>iu<br />
gimdoje. Suomių dvynių tyrimai atskleidė, kad brolį<br />
dvynį turinčios moterys 25 procentais rečiau susilaukia<br />
va<strong>ik</strong>ų. Va<strong>ik</strong>us pagimd<strong>ž</strong>iusios moterys turi vidutiniškai<br />
2 va<strong>ik</strong>ais ma<strong>ž</strong>iau u<strong>ž</strong> tas moteris, kurios turi<br />
seserį dvynę.<br />
Išanalizavus XVIII ir XIX am<strong>ž</strong>iaus duomenis, paaiškėjo,<br />
kad brolį dvynį turinčios moterys 15 procentų<br />
rečiau išteka, teigia Virpi Lummaa iš Shefildo universiteto<br />
(Did<strong>ž</strong>ioji Britanija) bei kolegos iš Turku universiteto<br />
(Suomija).<br />
Žinoma, kad mergaitės ir berniukai, besivystydami<br />
gimdoje, turi panašų estrogenų kiekį, dėl to mergaitės<br />
jautresnės vyriško hormono pove<strong>ik</strong>iui nei berniukai<br />
– moteriško. Konkretaus mechanizmo kokią<br />
įtaką brolio dvynio testosteronas intrauteriniu la<strong>ik</strong>otarpiu<br />
daro suaugusių moterų galimybėms ištekėti ir<br />
susilaukti va<strong>ik</strong>ų, nėra <strong>ž</strong>inoma. Iškeltos versijos, kad<br />
galbūt šios moterys turi labiau vyrišką po<strong>ž</strong>iūrį į vedybas,<br />
galbūt dėl testosterono pove<strong>ik</strong>io intrauteriniu<br />
la<strong>ik</strong>otarpiu labiau linkusios sirgti ligomis, turinčiomis<br />
įtakos jų vaisingumui.<br />
Ledai gerina vaisingumą?<br />
Tyrimai parodė, kad ledai bei kiti sočiaisiais riebalais<br />
papildyti produktai suma<strong>ž</strong>ina tam t<strong>ik</strong>ro nevaisingumo<br />
tipo riz<strong>ik</strong>ą. Gydytojai sako: per gerai, kad būtų tiesa,<br />
bet galbūt taip ir yra. Šie tyrimai buvo atl<strong>ik</strong>ti Visuomenės<br />
sve<strong>ik</strong>atos mokykloje Harvarde ir paskelbti<br />
Europos <strong>ž</strong>mogaus reprodukcijos <strong>ž</strong>urnale (European<br />
journal Human Reproduction). Tyrėjai pastebėjo, kad<br />
moterims, vartojančioms 2 ar daugiau „liesų“ produktų<br />
per dieną, da<strong>ž</strong>niau neįvyksta ovuliacija, dėl<br />
to nėštumo planavimo la<strong>ik</strong>otarpis būna ilgesnis nei<br />
toms, kurios tokius produktus valgo rečiau nei kartą<br />
per savaitę. Moterys perspėjamos nepervertinti šio<br />
tyrimo rezultatų, nere<strong>ik</strong>ia valgyti ledų tris kartus per<br />
dieną. Tačiau įmanoma u<strong>ž</strong>t<strong>ik</strong>rinti sve<strong>ik</strong>ą mitybą vartojant<br />
ma<strong>ž</strong>ai sočiųjų riebalų ir t<strong>ik</strong> kartą per dieną<br />
suvalgant daugiau sočiųjų riebalų turinčių produktų.<br />
Weill Cornell universiteto (Niujorkas) gydytojas Zev<br />
Rosenwaks šio tyrimo rezultatus interpretuoja taip:<br />
šis tyrimas neįrodo, kad riebalai pagerina vaisingumą,<br />
galbūt įrodoma, kad dietos la<strong>ik</strong>ymasis turi neigiamą<br />
įtaką vaisingumui.<br />
Parengė V<strong>ik</strong>torija MATULEVIČIENĖ<br />
2007 Nr. 7-8<br />
Sve<strong>ik</strong>aS<br />
Žmogus<br />
13
Change language