S v e ik a s ž m o g u s 2 0 0 7 N r. 7 - 8

Šeimos sveikata
Indikatoriai parodo, kokia sauskelnių dalis yra panaudota.
Jei jas keisdami matote, kad indikatoriaus spalva
yra pakitusi tik nedidelėje dalyje, tai reiškia, kad likusioji
dalis yra neišnaudota – vadinasi, reikia pabandyti
naudoti mažesnio sugeriamumo sauskelnes, nes
dabar naudojamos per didelės. Mažesnės ir kainuoja
pigiau, o tai juk aktualu praktiškai kiekvienam.
Gali kilti klausimas – o kaip dėl dydžių? Sauskelnės,
kaip ir paprasti drabužiai, turi savo dydžius, jie dažniausiai
skirstomi į mažus (smal), vidutinius (medium) ir
didelius (large) pagal klubų apimtį. Šie dydžiai taip pat
gali turėti savo potipius (pvz., extra large). Sauskelnių
dydžiai parodo ne tik klubų apimtį (cm), bet ir sugėrimą
(ml). Šiuos duomenis rasite ant produkto pakuotės.
Įklotai
Šie įklotai nuo paprastų, naudojamų mėnesinių metu,
skiriasi tuo, kad yra storesni ir sukurti taip, kad padėtų
labai gerai sugerti bei išsklaidyti skystį. Pasirinkus
įklotus su superabsorbentu, skystis bus paskirstomas
dar greičiau, taip pat šie įklotai sugers ir pasikartojančiai
išsiskiriantį skystį. Kokybiškesni įklotai taip pat turi
sluoksnį, kuris sulaiko skystį ir kvapą.
Mažesnio dydžio įklotai yra tvirtinami lipniomis juostelėmis
prie kelnaičių, kaip ir įprastiniai. Naudojant
didesniuosius, patariama mūvėti specialias priglundančias
kelnaites – su jomis patogiai ir saugiai jausitės
netgi užsiimdami aktyvia fizine veikla.
Pirkdami įklotus atkreipkite dėmesį į pagaminimo medžiagą
– ant pakuotės turi būti pažymėta, kad produkto
išorinis sluoksnis laidus orui – taip oda kvėpuoja ir yra
mažiau dirginama.
Kaip ir įprastų įklotų, taip ir inkontinencijai skirtų yra
keletas dydžių – dažniausiai tai mini, micro, normal bei
super, nors skirtingų gamintojų gali kiek skirtis. Pagal
rūšį skiriasi įklotų dydis bei sugeriamumas – kuo įklotas
Jei šlapimo nelaikymas nėra sunkiausios formos, dieną
vertėtų pabandyti naudoti įklotus. Gali būti, kad jų
visiškai pakanka, o juk jie yra pigesni už sauskelnes ir
tuo pat metu tinkamesni aktyviai gyvenančiam žmogui
– būdami mažesni, jie ne taip pastebimi ir patogesni.
Tikrai neverta bijoti, kad šlapimas pro juos pratekės – didžiausio
sugeriamumo įklotai sugeria tiek pat skysčio,
kiek sauskelnės.
didesnis, tuo daugiau skysčio sugeria. Didžiausi įklotai,
kaip minėta, gali pakeisti netgi sauskelnes.
Taip pat kai kurių gamintojų produktai turi specialius
drėgmės indikatorius, kurie parodo, ar jau laikas keisti
įklotą. Jie lygiai taip pat, kaip jau minėta kalbant apie
sauskelnes, padeda pasirinkti tinkamo sugeriamumo
produktą bei sutaupyti pinigų.
Parengė Milda URBONAITĖ, Konsultavo Kauno Dainavos
poliklinikos slaugytoja Danutė PORVANECKIENĖ
SveikaS
42 Žmogus 2007 Nr. 7-8
Ar padidėjęs
plaukuotumas –
pavojinga liga?
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto
atlikto tyrimo metu gyd. D. Kozlovienė ir bendraautoriai
nustatė, kad moterys linkusios pervertinti
savo kūno plaukuotumą. Nors pagrindinis visų tiriamų
moterų skundas buvo padidėjęs kūno plaukuotumas,
hirsutizmas diagnozuotas tik 60,66 proc. iš 122 nuo
18 iki 35 metų tirtų moterų.
Hirsutizmas – tai padidėjęs plaukų augimas moterims
pagal vyriškąjį tipą. Be to, tai vienas iš dažniausių simptomų,
susijusių su androgenų pertekliumi (hiperandrogenizmas).
Tačiau padidėjęs kūno plaukuotumas gali
būti ir esant normaliam androgenų kiekiui. Todėl daugelis
gydytojų labiau vertina klinikinius hiperadrenogenizmo
simptomus (hirsutizmas, aknė, vyriškojo tipo
plikimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas ir
kt.) negu androgenų kiekį kraujyje.
Hirsutizmas sukelia moterims didelį stresą ir turi neigiamą
įtaką jų psichosocialiniam vystymuisi. Anot gyd.
D. Kozlovienės, moterys, kurioms nustatytas hirsutizmas,
subjektyvią savijautą vertina daug blogiau nei
moterys, kurioms nenustatytas padidėjęs kūno plaukuotumas.
Moterims, kurioms nustatytas hirsutizmas,
rastas didesnis androgenų kiekis. Šios moterims dažniau
buvo vaisingumo sutrikimų, skundėsi riebia oda ir
kūno plaukuotumo progresavimu. Joms buvo nustatyti
didesnis kūno masės indeksas, liemens ir klubų apimties
santykis, didesnis sistolinis ir diastolinis kraujospūdis
nei moterims, kurioms nenustatyta hirsutizmo.
Autoriai primena, kad hirsutizmas – tai ne tik kosmetinė
problema, bet ir vienas dažniausių hiperandrogenizmo
simptomų. Kadangi moterų hiperandrogenizmas
susijęs su nutukimu, atsparumu insulinui, dislipidemija,
hipertenzija bei 2 tipo cukriniu diabetu, todėl labai
svarbu laiku diagnozuoti moterų hiperandrogenizmą,
kad laiku būtų galima skirti gydymą ir numatyti tolimesnę
ilgalaikę šių moterų stebėseną.
Parengta pagal Dalia Kozlovienė,
Gintautas Kazanavičius,
Valdemaras Kruminis.
Moterų, kurios skundėsi padidėjusiu
kūno plaukuotumu,
klinikinių požymių ir
hormonų pokyčių įvertinimas.
Medicina (Kaunas) 2005, 41(6), p. 487–495.