Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Šeimos sve<strong>ik</strong>ata<br />
Klausia va<strong>ik</strong>ai, atsako<br />
specialistai<br />
Kodėl plaukai neauga <strong>ik</strong>i begalybės?<br />
Juk, net jei nekirpsi, jie<br />
vis tiek nustos augę?<br />
Kiekvienas <strong>ž</strong>mogaus plaukas auga<br />
iš gana gilios „duobutės“ galvos<br />
odoje, vadinamos plauko fol<strong>ik</strong>ulu.<br />
Fol<strong>ik</strong>ulo viduje yra plauko šaknis,<br />
kurią, kaip ir bet kokio augalo<br />
šaknį, sudaro besidalijančios<br />
ląstelės. Jaunesnės ląstelės stumia<br />
senesnes, ir dėl to plaukas auga.<br />
Plaukas turi savo augimo c<strong>ik</strong>lą:<br />
pirmiausia jis auga, po to būna<br />
nykimo fazė ir galiausiai – ramybės<br />
fazė. Pirmoji fazė trunka ilgiausiai,<br />
apie 80 procentų galvos plaukų<br />
yra būtent augimo fazės. Kiekvienas<br />
galvos plaukas (<strong>ž</strong>inoma, jei jo<br />
niekas neišrauna anksčiau la<strong>ik</strong>o)<br />
auga 2–6 metus.<br />
Apskaičiuota, kad per 28 dienas<br />
plaukas paauga vidutiniškai 1<br />
cm. Kai kuriems <strong>ž</strong>monėms sunku<br />
u<strong>ž</strong>siauginti ilgesnius plaukus, nes<br />
jų plaukų augimo periodas yra<br />
trumpesnis.<br />
Dėl tos pačios prie<strong>ž</strong>asties <strong>ik</strong>i<br />
begalybės neauga ir, pvz., rankų<br />
plaukai, jų augimo fazės trukmė<br />
tesudaro vos 30–45 dienas (t.y.<br />
beve<strong>ik</strong> <strong>ik</strong>i 49 kartų trumpiau nei<br />
galvos plaukai). Plaukų augimo<br />
greitį galima šiek tiek pareguliuoti<br />
(paskatinti) atsisakius <strong>ž</strong>alingų<br />
įpročių, pavyzd<strong>ž</strong>iui, metus rūkyti,<br />
tinkamai pri<strong>ž</strong>iūrint plaukus ir<br />
galvos odą, valgant sve<strong>ik</strong>ą maistą.<br />
Tačiau labiausiai plaukų augimo<br />
greitis pr<strong>ik</strong>lauso ne nuo mūsų<br />
pastangų, o nuo tam t<strong>ik</strong>rų kraujyje<br />
esančių hormonų. Paauglystėje,<br />
ir ypač moterims nėštumo metu,<br />
plaukų augimo tempas pagreitėja,<br />
o pagimd<strong>ž</strong>ius kūd<strong>ik</strong>ėlį plaukai po<br />
kurio la<strong>ik</strong>o ima gausiai slinkti.<br />
Sve<strong>ik</strong>aS<br />
Žmogus<br />
2007 Nr. 7-8<br />
puslapiai va<strong>ik</strong>ams<br />
Kodėl braukiant aštriu da<strong>ik</strong>tu<br />
per kitą da<strong>ik</strong>tą garsas „eina per<br />
ausis“ ir kodėl ne visiems <strong>ž</strong>monėms<br />
nuo tų pačių da<strong>ik</strong>tų?<br />
Garsas – tai tam t<strong>ik</strong>ra judesio<br />
energijos forma, kurią sukelia bet<br />
koks virpantis objektas. Tačiau ta<br />
energija yra visai ma<strong>ž</strong>ytė. Pavyzd<strong>ž</strong>iui,<br />
net ir grojančio simfoninio<br />
orkestro garso energija teprilygsta<br />
menkos galios kaitinamosios lemputės<br />
šviesos ir šilumos energijai.<br />
Visų garsų prie<strong>ž</strong>astis yra mechaniniai<br />
virpesiai, nors pl<strong>ik</strong>a akimi jie<br />
paprastai nėra matomi, tačiau tuo<br />
pačiu principu ve<strong>ik</strong>ia visi muz<strong>ik</strong>os<br />
instrumentai. Virpesiai sklinda ore,<br />
sudarydami garso bangą ir perduodami<br />
virpėjimą ausies būgneliui<br />
ir kitoms vidinės ausies dalims.<br />
Žmogaus ausimi girdimų garsų<br />
da<strong>ž</strong>nis yra 16 Hz20 kHz intervalu.<br />
Kuo stipresni da<strong>ik</strong>to virpesiai, tuo ir<br />
garsas yra stipresnis. Kuo da<strong>ž</strong>nesni<br />
virpesiai, tuo garso tonas yra aukštesnis.<br />
Ausis ne visų da<strong>ž</strong>nių garsą<br />
girdi vienodai. Pavyzd<strong>ž</strong>iui, <strong>ž</strong>emesnio<br />
da<strong>ž</strong>nio garsas girdimas ne taip<br />
garsiai, kaip tokio pat stiprumo<br />
aukšto da<strong>ž</strong>nio garsas.<br />
Labai koncentruoti virpesiai dirgina<br />
klausą, todėl da<strong>ž</strong>nai sakome,<br />
kad garsas „eina per ausis“.<br />
Kiekvieno <strong>ž</strong>mogaus klausa yra<br />
visiškai individuali. Tuo galima<br />
paaiškinti, kodėl ne visada ir ne<br />
visiems <strong>ž</strong>monėms tas pats garsas<br />
sukelia nemalonius pojūčius. Kai<br />
kuriais atvejais nemalonūs garso<br />
sukeliami pojūčiai pr<strong>ik</strong>lauso ir nuo<br />
<strong>ž</strong>mogaus psichologinių pojūčių,<br />
pavyzd<strong>ž</strong>iui, seneliai t<strong>ik</strong>riausiai susigū<strong>ž</strong>tų<br />
išgirdę pirmųjų dantų grą<strong>ž</strong>tų<br />
zyzimą.<br />
Kodėl valgant tą patį produktą<br />
iš skirtingų indelių (st<strong>ik</strong>linių,<br />
molinių, metalinių, plastmasinių)<br />
skonis skirtingas?<br />
Skonį jaučiame dėl burnoje išdėstytų<br />
skonio receptorių. Paprastai<br />
grynas skonis būna keturių rūšių:<br />
kartus – receptoriai yra lie<strong>ž</strong>uvio<br />
šaknyje, rūgštus – lie<strong>ž</strong>uvio šonuose,<br />
saldus – arčiau lie<strong>ž</strong>uvio galo,<br />
sūrus – ant lie<strong>ž</strong>uvio galiuko ir jo<br />
priekinėje viršutinėje dalyje. Tai,<br />
kodėl valgydami tą patį produktą<br />
iš skirtingų indelių jaučiame skonio<br />
skirtumus, atsakyti nėra paprasta,<br />
nes kiekvienu atveju yra savo tiesa.<br />
Vienas iš faktų byloja, kad gėrimų<br />
skonis labai pr<strong>ik</strong>lauso nuo to, kuri<br />
lie<strong>ž</strong>uvio vieta pirmiausiai pajunta<br />
gėrimo skonį.<br />
Siekiant, kad gėrimas patektų<br />
būtent ten, kur re<strong>ik</strong>ia, puodelis<br />
iš kurio geriate, turi būti būtent tokios<br />
formos ir med<strong>ž</strong>iagos kaip re<strong>ik</strong>ia:<br />
stori molinio puodelio kraštai,<br />
siauras st<strong>ik</strong>linis kaklelis, u<strong>ž</strong>aštrinti<br />
krištolo taurių kraštai ir t.t.<br />
Skonis pr<strong>ik</strong>lauso ir nuo <strong>ž</strong>mogaus<br />
nuota<strong>ik</strong>os. Taigi uogienę „kabinti“<br />
gali būti skaniausia kaip va<strong>ik</strong>ystėje<br />
pas močiutę tiesiai iš puodo, o ne<br />
iš tvarkingai ant stalo pastatyto indelio.<br />
La<strong>ik</strong>ant tam t<strong>ik</strong>ruose induose,<br />
pavyzd<strong>ž</strong>iui, metaliniuose, plastmasiniuose,<br />
tarp produkto med<strong>ž</strong>iagų<br />
ir, pvz., metalo gali vykti cheminės<br />
reakcijos, todėl ir skonis pas<strong>ik</strong>eis,<br />
ko nebus la<strong>ik</strong>ant maistą st<strong>ik</strong>liniame<br />
inde. Maisto skonis pr<strong>ik</strong>lauso ir nuo<br />
to, kas buvo la<strong>ik</strong>yta inde prieš sudedant<br />
mus dominantį produktą. Kaip<br />
šaldytuvas prisigeria kvapų, taip jų<br />
(nors ir neu<strong>ž</strong>uod<strong>ž</strong>iame) prisigeria ir<br />
indai, o lie<strong>ž</strong>uvis juk viską <strong>ž</strong>ino.<br />
Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė<br />
V<strong>ik</strong>torija MATULEVIČIENĖ
Change language