Sutemų šnekos - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO KUR ...

Ж aži kur toli toli, pasaulio krašte, buvo toks vaikas, kuris
vis lakio ti norėjo. Pamatys, būdavo, paukštį, atsistos, žiūrės, žiūrės,
kol tas paukštis jam iš akių išnyks, paskui atsidus, nuleis galvelę
•žemyn ir eina kur į kamputį susirūpinęs.
T ačia u ne tik paukščiai jį viliojo. J į v ilio jo ir drugeliai, kurie
vasarą linksm ai skraido ore, ir bitelės, kurios, saldų m edutį rinkdamos,
nuo žiedelio prie žiedelio lakioja, ir sidabruoti debesėliai,
kurie padangėmis plaukia. „ E ,— sakydavo jis dūsaudamas,— kodėl
aš negaliu taip skraidyti kaip paukštis ore! Kodėl negaliu taip
plaukioti padange kaip tas gražutis debesėlis!"
Ir taip per dienų dienas dūsavo, į paukščius, į dangų žiūrėdamas,
ir vis la kio ti norėjo. Pagaliau ėmė žmonės ir praminė tą keistą
vaiką Lekučiu. V isi, būdavo, sakys: Lekutis, Lekutis...
Kad geriau ir ilgiau būtų galim a prisižiūrėti, kaip lakioja paukščiai,
Lekutis eidavo į tamsią girią. T o je girioje buvo didelis kalnas.
Kalne augo kerojo did eli ąžuolai, aukštos pušys ir eglės. Ten ereliai
vaikus perėjo. Baisu buvo ten žm ogui eiti, nes erelia i galėjo užkapoti.
Tačiau Lekutis to nepaisė: jis vis ėjo žiūrėti, kaip ere lia i skraido.
Vieną sykį išėjo Lekutis į girią ir nebegrįžo. Lab ai susirūpino
tėvai, nežinojo, ką daryti: ir patys ėjo Lek u čio ieškoti, ir žm onių
L E K U T IS
29