Sutemų šnekos - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO KUR ...

ж
C r \ , a i buvau mažas, atsimenu, senelis sykį tokią pasaką papasakojo:
Prieš daugel metų mūsų kaim yno augo du vaikai — Vytukas ir
Rūtelė. Kaim yno buvo didelė kūdra. T a kūdra ir dabar dar tebėra,
tik jau gerokai prislinkus. Iš senų senovės tebesivadina ji Krankyne.
Toje kūdroje, Krankynėje toje, augo daug ajerų, visokių maurų,
plūdenų ir žąskojų. Vytukas eidavo į Krankynę ajerų ir darydavo iš
jų cypukus, o Rūtelė nešdavosi savo lėlutei drabužėlius išskalbti arba
nueidavo žąskojų pasiskinti. K e lis sykius juodviem pasisekė kūdroje,
nes mat d id ie ji čia pat dirbo. Bet vieną sykį vaikai vienudu nuėjo į
kūdrą. Vytukas ajerų skynėsi, Rūtelė — žąskojų. Ir atsitiko baisi nelaimė:
Rūtelė kaži kaip ėmė ir pasprūdo nuo kranto ir įk rito į vandenį!
Vytukas puolė gelbėti, bet iš po gluosnio kelm o išplaukė baisiai d idelė
varlė ir nusinešė Rūtelę. Vytukas pradėjo šaukti ir graudžiai
verkdamas prašė atiduoti Rūtelę, bet varlė nė nepasirodė daugiau.
Atbėgo tėvai, susibėgo kaim ynai, susinešė marškų, graibštų ir pradėjo
graibyti. Graibė, graibė — nei varlės, nei Rūtelės, tik vienos
plūdenos, vieni m aurai graibšte. V erkė Vytukas seselės, verkė ir
m otinėlė su tėveliu, ir kaim ynai ašaras nusišluostė. Bet ką padarysi?
N ėra Rūtelės, ir gana.
8