nors ir labai bijojo, nebėgo. Po valandėlės nustojo giria užus, iš po debesų pasirodė mėnulis, ir Mažutis prie ąžuolo pamatė keistą ir net baisią žmogystą: ji buvo labai didelė, kaip milžinas, visa nuo galvos ligi kojų apkerpėjus, apsamanojus ir dusliu balsu kalbėjo. — Aš esu Girinis,— prakalbėjo ta žmogysta. — Esu šios girios 52
valdovas ir nemėgstu, kad žmonės būtų vidury nakties girioje ir girdėtų ir matytų girios paslaptis. Prašau iš jos išeiti, o kad ne — aš sušauksiu visus piktuosius paukščius, ir jie tave užkapos. — Aš nebijau tavo paukščių,— atsakė Mažutis. — Tu man verčiau duok nematomą akmeniuką, aš geruoju iš čia išeisiu. Girinis pasilenkė, prakrapštę nagais samanas, parausė žemėje, paskui tarė: — Te tau tą akmeniuką, eik iš čia. Mažutis, gavęs į rankas akmeniuką, išlindo iš drevės ir parėjo namo. Rytojaus vakarą, prieš pat vidurnaktį, jis vėl nuėjo į girią ir įsi- lindo į ąžuolą. Kai užstojo pats vidurnaktis, vėl baisiai sukliko pelėda ir vėl suūžė sušlamštė giria, vėl tas nei žmogaus, nei žvėries rėksmas suskambėjo visoje girioje. Nuo baisios vėtros net senojo ąžuolo šakos braškėjo. Tai vis tas pats Girinis gąsdino Mažutį. Bet Mažutis, nors ir nejauku jam buvo drevėje, nebėgo iš girios, laukė vėl Girinio ateinant. Tuojau vėtra nutilo, iš po debesų išlindo mėnulis ir pasirodė Girinis. — Tu vėl čia atėjai į mano karaliją! — tarė jis piktai. — Eik lauk, jeigu nori sveikas išlikti. Aš sušauksiu visos girios pikčiausius žvėris, tai tavo nė kaulų nebeliks. — Aš nebijau tavo žvėrių,— atsakė Mažutis. — Duok tu man neskęstančias klumpes, aš ir nevaromas išeisiu. Girinis paėjo toliau, išrovė seną kelmą, pakratė, ir iškrito pora klumpių. Paėmęs atnešė jas ir padavė Mažučiui. Mažutis paėmė tas klumpes ir parėjo namo. Rytojaus vakarą, prieš pat vidurnaktį, Mažutis vėl išėjo į girią ir pasislėpė ąžuole. Kai užstojo pats vidurnaktis, vėl sukliko pelėda ir užkilo baisiausia vėtra. Vėtra ūžė, šniokštė, Girinis kriokė, senojo ąžuolo šakos braškėjo ir net visas jo kamienas drebėjo, bet nė šį kartą neišsigando Mažutis ir nepabėgo. Girinis turėjo gąsdinęs nustot ir baisiai piktas atėjo prie ąžuolo. — Tu vėl čia! — suriko jis iš visos gerklės. — Lįsk lauk iš ąžuolo ir kleipk greičiau iš girios, o kad ne — sušauksiu visus vėjus, tai tave čia su žemėmis sumaišys! 53
- Page 3 and 4: SUTEMŲ PASAKOS Iliustruota kazio
- Page 5 and 6: y j\ PAKLYDIMAS yveno su senele ma
- Page 7 and 8: — O ko ji čia į g irią atėjo?
- Page 9 and 10: O Rūtelė jau varlės trobelėje.
- Page 11 and 12: tuojau atkišo žnyples, capt capt
- Page 13 and 14: Štai ir varliukai visi atšokuoja
- Page 15 and 16: — V ai jūs, m aželėliai... Št
- Page 17 and 18: Ir mane varlė įsitraukė į kūdr
- Page 19 and 20: O kas buvo tas vaikas — nežinia.
- Page 21 and 22: VARLĖ DĖDIENĖ im kų kūdroje gy
- Page 23 and 24: ш ж ѳ ж ѳ ж ф ж ф ж ѳ ж
- Page 25 and 26: K vailys paėmė viską, padėkojo
- Page 27 and 28: su dalgiakočiais! „Žm onės,—
- Page 29 and 30: Ж aži kur toli toli, pasaulio kra
- Page 31 and 32: L A K Š T U T Ė чіѵо viena me
- Page 33 and 34: J eniai, labai seniai, mano tėvų
- Page 35 and 36: — M ano tėvas vadinasi V ylius,
- Page 37 and 38: Tas senis S ilpn učiu i jau toks g
- Page 39 and 40: nebežinojo, kur eiti. N uliū do v
- Page 41 and 42: Ir vėl verkia. Beverkdamas užmigo
- Page 43 and 44: Tuojau jis priėjo dvarą. P rie to
- Page 45 and 46: girioje, ir medelius, ir darželį,
- Page 47 and 48: asi šalia ožkelę pririštą... T
- Page 49 and 50: Popiet panelė išsivedė Gražutį
- Page 51: to dvaro žmonės niekada nepasilsi
- Page 55 and 56: Mažutis įsidėmėjo viską, ką s
- Page 57 and 58: ir visus aštuonis kartus kirto Ma
- Page 59 and 60: frerutė buvo vienintelė motinėl
- Page 61 and 62: vo matyti. Verutę dar didesnė bai
- Page 63 and 64: Ligonė, pamačiusi namie savo dukr
- Page 65 and 66: žvalgiusi, pastebėjo, kad ji su k
- Page 67 and 68: Y \ — ЧіуСѵ / ? Он ^__ '"
- Page 69 and 70: sodą. Ten ir lobį rasi, didesnį
- Page 71 and 72: Ir dar didesnis džiaugsmas ėmė l
- Page 73 and 74: Svajoklis tik klausėsi jųdviejų,
- Page 75 and 76: Bet žmonės jau buvo patenkinti.
- Page 77 and 78: — Aš nežinau,— bailiai tarė
- Page 79 and 80: — Nebijok, eglele. Auk sau, ir ga
- Page 81 and 82: Ir taip juodu vis ginčijosi ir aug
- Page 83 and 84: SAPNUTIS Ж4S nepaprastais baudžia
- Page 85 and 86: dūdelę. Ilgai tas vaikas tykojo d
- Page 87 and 88: tarnams Sapnučiui surišti rankas
- Page 89 and 90: žmones, su kuriais jam teko čia s
- Page 91 and 92: Krūmelis augo ir augo; stiebės j
- Page 93 and 94: Ar ir jos taip gyvena ir taip saul
- Page 95 and 96: ir žanrų įvairumu. Šia proga de
Change language