Sutemų šnekos - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO KUR ...

to dvaro žmonės niekada nepasilsi, nes nuo to dvaro užkeikimo dienos
negali miegoti. Visą dvarą dabar valdo karalaitė Gražuolė, nes ji
po tėvo vyriausia. Gražuolei dabar ramiau gyventi, kad yra su ja
Gražutis, bet vis nėra kaip reik.
— Seneli,— paklausė Mažutis,— o už ką tas dvaras užkeiktas?
— Už tą, sūneli, kad to dvaro valdovas buvo labai piktas ir ištvirkęs,
o visi žmonės ten buvo didžiausi tinginiai. Geriausios buvo valdovo
dukters — Gražuolė ir Jaunutė,— dėl to juodvi per ilgą laiką
ir išvaduos dvarą. Per tris tūkstančius metų Gražuolė su Jaunute
kasdien turi maudytis Skaistybės upėje ir skandinti viso dvaro gyventojų
nuodėmes. Kai praeis trys tūkstančiai metų, tas dvaras vėl
bus toks, kaip buvęs. Bet tai daug dar reikia.
Mažutis labai nusiminė, kad pakliuvo ten ir jo brolelis.
— Seneli,— tarė jis,— tai ir mano brolis ten dabar kentės?
— Ne,— atsakė ubagėlis,— tavo broliui ten geriau kaip kitiems.
Bet be pagalbos jo nepalik. Sunku tau bus jį atvaduoti, bet pamėgink.
Duosiu tau tokį patarimą. Šiąnakt, prieš patį vidurnaktį,
tu nueik į girią ir įsilįsk į seną ąžuolą, kur auga ant griovio kranto,
už varsto nuo čia. Kai užstos pats vidurnaktis, suklyks netoli to
ąžuolo pelėda ir užkils smarki vėtra, kad net ąžuolas braškės. Tokiu
būdu Girinis norės tave iš ten išbaidyti. Bet tu nebijok ir nepasiduok.
Po kurio laiko pasirodys pats Girinis ir geruoju ims prašyti, kad tu
išeitumei iš girios. Tada tu jo paprašyk nematomo akmeniuko ir,
kai jis tau jį atneš, tai tu išlįsk iš drevės ir eik namo. Nueik į girią ir
antrą, ir trečią naktį ir vis įsilįsk į tą patį ąžuolą. Antrą naktį tu
paprašyk Girinio neskęstančių klumpių, trečią naktį — kardo baisi-
ninko. Kai visus tuos tris daiktus turėsi, aš vėl ateisiu pas tave ir
pasakysiu, ką turėsi toliau daryti.
Pasakęs tuos žodžius, ubagėlis išėjo, o Mažutis pasiliko laukti nakties.
Kai jau numanė, kad netoli vidurnaktis, jis nuėjo į girią ties grioviu,
susirado senąjį ąžuolą, ir įsilindo į jo išpuvusį vidurį. Tuojau
užstojo vidurnaktis, ir baisiai suklykė pelėda. Staiga užkilo baisi
vėtra, ir ėmė ūžti visa giria. Ne tik giria ūžė, bet ir dar kaži kas
girioje šaukė kriokė — nei ten žvėries buvo balsas, nei žmogaus. Mažutį
visą šiurpas nukratė, bet kad ubagėlis buvo sakęs nebijot, tad jis,
»
51