Sutemų šnekos - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO KUR ...

— Aš nežinau,— bailiai tarė eglaitė. — Štai šalia manęs kaži
kas lenda iš samanų. Aš bijau.
Ir eglaitė palinko prie ąžuoliuko.
— Kas tu toks? — rūsčiai paklausė ąžuoliukas, pastebėjęs bara-
vykiuką.
— Aš baravykas,— su pasididžiavimu atsakė tas. — Aš tuojau
visas tau pasirodysiu, galėsi pasižiūrėt į mane gerai... Aš judu abudu
pralenksiu.
— Dar pamatysim,— atsakė ąžuoliukas, ir vėl jis ėmė su eglaite
kalbėtis, baravykiukas jam tarytum nė nerūpėjo.
— Tai graži ir šilta saulelė! — tarė jis į eglaitę.
— O koks malonus vėjelis! — atsiliepė eglaitė. — Aš taip mėgstu
suptis, kai vėjelis pučia.
— Ir man malonu vėjelis, bet saulelė maloniau,— sakė ąžuoliukas.
— Reikia pasidžiaugti saulele dabar, o paskui, kai ateis žiema,
saulelė nusitolins nuo mūsų, nebebus tokia šilta. Dabar, dabar reikia
jos spindulių pasigauti, jos šilumos prisitraukti, jos šildomo oro prigerti,
kad būtų lengviau žiemą kęsti.
— Teisybė,— truputėlį liūdnai atsakė eglaitė. — Nemalonu žiemą,
šalta.
— O žiema jau ir nebetoli,— tarė ąžuoliukas. — Vasara baigiasi,
tuojau užstos ruduo, o paskui ir žiema.
77