Dangausspalvos - Vilniaus universitetas

ac3 pav. Suaugusio triuðio griauèiø raumenø nevisiškai diferencijuotos làstelës, uþaugintosant PEG-DA polimerinio karkaso: a ir b – làsteliø monosluoksnio vaizdasšviesiniu mikroskopu, c – tas pats vaizdas liuminescenciniu mikroskopu, mëlynai ðvytilàsteliø branduoliai, daþyti á DNR ásijungianèiais DAPI daþais; d – tas pats vaizdasliuminescenciniu mikroskopu, làsteles nudaþius á làstelës membranà ásijungianèiaisPKH-26 daþais (ðvyti làstelës membrana, branduolio vieta tamsi)ir karkaso geometrinë struktûra, kuri daugpriklauso nuo auginamø làsteliø dydþio.Bendradarbiaujant Lazeriniø tyrimø centroir Biochemijos instituto làsteliø biologijosspecialistams pavyko gauti ne vienopolimero pagrindu pagamintus karkasus,kurie ateityje gali bûti plaèiai pritaikytiaudiniø inþinerijoje (3 pav.).Nepaisant sëkmingø bendro darbobandymø, dar yra daug neiðspræstø problemø.Viena ið jø – auginamø làsteliø prisitvirtinimoant tokiø dirbtiniø karkasø stiprumasarba kitaip – adhezijos intensyvumas.Literatûros duomenimis, daþniausiaipolimeriniai karkasai dar yra dengiami papildomomismedþiagomis, kurios tarsi„prisiuva“ làsteles prie pavirðiaus. Làsteliøprisitvirtinimas prie karkaso yrareikšmingas keliais aspektais. Viena ver-bdtus – tai yra svarbu tokiu bûdu sukonstruotodirbtinio audinio stabilumui, tam,kad làstelës, uþaugusios dirbtinëmis sàlygomismëgintuvëlyje, bûtø pakankamaistipriai prisitvirtinusios prie to pavirðiausir, perkëlus toká dirbtiná audiná á organizmà,dël mechaniniø poveikiø jos nenuplauktøkartu su kraujo srove. Antra vertus– adhezijos procesas reikðmingas làstelësdauginimosi iniciacijai, t.y. tam, kad„nutûpusi“ ant karkaso ji pradëtø daugintis.Ðiam procesui yra bûtina, kad làstelëiðsiplëstø ir prisitvirtintø ant pavirðiaus.Norint ávertinti, ar adhezija yra pakankamair visavertë, reikalingi papildomi tyrimai.Jei pasirodytø, kad làstelës prilipusiosnepakankamai, reikëtø ieðkoti papildomømedþiagø karkasams dengti. Taipdaro daug pasaulio laboratorijø, bet or-ganizme tai gali sukelti problemø, susijusiøsu antigeniðkumu, toksiðkumu ir kt.Tyrëjø duomenimis, visos ðios regeneracinësmedicinos kryptys teikia daugvilèiø. Naujos technologijos ir produktaiturëtø pagelbëti traumas patyrusiems beikai kuriomis ligomis (diabetu, kaulø,kremzliø, raumenø pakenkimais ar kt.)sergantiems þmonëms. Viena ið medicinossrièiø, kurioje audiniø inþinerija galëtølabai padëti, yra ðirdies ir kraujagysliøchirurgija. Kasdienëje ðirdies ir kraujagysliøchirurgijos praktikoje susiduriama suávairiø pakaitiniø audiniø problema. Pakaitiniaiaudiniai yra naudojami suformuotiávairioms ekstraanatominëms struktûroms(aortos–plauèiø arterijos jungtys, atliekantBlalock-Tausig ðuntà, autovenos– suformuojant aortokoronarines jungtisoperaciniu bûdu, gydant koronarinæ ðirdiesligà), kurios reikalingos tam, kad,apeinant anatominius defektus, bûtø galimaiðsaugoti ar pagerinti organø funkcijà.Daþnai nuo pakaitiniø audiniø priklausotolesnio gydymo sëkmë. Todël konkreèiampacientui konkreèiai situacijainaudojant autologines làsteles sukurtidirbtiniai bioaudiniai yra itin perspektyvûs.Audiniø inþinerija susiejo trijø institucijø– Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikøÐirdies chirurgijos klinikos, Vilniaus universitetoLazeriniø tyrimø centro ir Biochemijosinstituto mokslininkus. Visus juos vienijabendras tikslas ir graþi pradþia. Norspasaulio mokslininkai jau yra gana toli paþengæšia kryptimi, taèiau problemø vis daryra daugiau negu norëtøsi, be to, mûsøpradëti darbai eina kitu, dar maþai tyrinëtukeliu, todël tikimës, kad jie prisidës prieaudiniø inþinerijos paþangos.Jo kolegos ið Lietuvos paslëpë já ilgamlaikui. Pirma universitete, o paskui kaime.Jis buvo ávardintas tiesiog kaip „dingæs“iki pat karo pabaigos. Tik paskui informacijaapie tikslias Rudolfo Kaufmanno mirtiesaplinkybes iðaiðkëjo. Margaretë Holzmannminëjo dviratá, kurá Rudolfas Kaufmannaspasiskolino ið jos motinos, kadgalëtø nuvaþiuoti á klinties ar gipso karjerànetoli Kauno. Ið ðios ekspedicijos jisniekada nebesugráþo.Surastas tokios Helenos Heitmann1946 m. laiškas: okupavus vokieèiams [RudolfasKaufmannas] buvo slepiamas lietuviø– jis su jais dirbo. Vienà dienà jis sudviraèiu iðvyko á gamtà, kur du vokieèiøkareiviai já sustabdë. Vienas jø pasakë,kad Kaufmannas yra þydas ið Königsbergo,jo þmona ar suþadëtinë patarnaudavojo tëvø namuose ir kad jis já gerai paþásta.Tada jie já nuþudë.Rudolfas Kaufmannas, labiausiai pagarsëjæsfundamentiniais Ðvedijos ir Bornholmosalos kambro trilobitø Olenus evoliucijostyrimais, geriausio moksliniostraipsnio apie evoliucijà iki Antrojo pasauliniokaro autorius, tapo dar vienu vienetupaèioje gëdingiausioje XX a. statistikoje.Rudolfas Kaufmannas gimë 1909 m.Karaliauèiaus universiteto profesoriaus ValterioKauffmanno ðeimoje. Dar bûdamasvaikas labai domëjosi apylinkiø rieduliais.Vëliau pasirinko studijuoti geologijà ið pradþiøKaraliauèiaus, vëliau Miuncheno irGreifsvaldo universitetuose. Rudolfo brolisemigravo á Londonà, vëliau á Australijà.Brolis iðrûpino jam leidimà apsigyventi sujuo Australijoje, taèiau, bûdamas ákalintasKoburgo kalëjime, Kaufmannas negalëjojuo pasinaudoti. Tëvas, sukûræs antrà ðeimà,iðgyveno karà Freiburge.Reinhardas Kaiseris surado Rudolfonuotraukø: atgal suðukuotais plaukais,graþiø taisyklingø veido bruoþø jis buvolabai panaðus á jaunà profesoriø.Taigi Kaufmanno trilobitø evoliucijos tyrinëjimainuðvieèia ir naujø rûðiø atsiradimodësnius, ir, kaip teko suþinoti ið Kaiseriodetektyvinio darbo, geriausiø ir blogiausiøþmogaus savybiø paradoksus. Kas þino,kuo bûtø jis tapæs, jei jam bûtø buvæleista sekti savo ðirdimi ir protu? Kas þino,kokiose þvyrduobëse dabar yra jo kapas?Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 19