Dangausspalvos - Vilniaus universitetas

lientalio sudarytame uosto áplaukos þemëlapyjevedlinës kryptis pietvakariø kryptimi.Nuo XIX a. vidurio áplaukà sutvirtinusakmeniniais átvarais, vedlinës kryptis tapopastovi ir nepakitusi išliko iki XX a. ketvirtojodeðimtmeèio. 1946 ar 1949 m. naujauosto administracija pakeitë laivatakiojûrinës dalies kryptá: vos patekæ tarp átvarø,ið jûros á uostà áplaukiantieji laivai turëjokeisti plaukimo kryptá ir pasisukti 23 o 18'á pietus (þinoma, tiek pat ir iðplaukdami).Audrø metu ar sàsiauryje sustiprëjus átekanèiaiarba iðtekanèiai srovei tai atlikti bûdavonelengva ir net pavojinga. XX a. viduryjepertvarkius uosto áplaukà ir patobulëjusnavigacinei árangai senuoju vedlinësbokštu nustota naudotis. Ðalia Klaipëdosnaftos terminalo pastatytas naujaspriekinis aþûrinis su lempa virðuje vedlinësbokðtas. Prieš penkiolika metø pailginusuosto áplaukos vagà vedlinës nustotosnaudoti. Laivai pradëjo vadovautisbendra ið Þemës palydovø nustatoma padëtiesatskaitos rodykle (GPS).Technikos paveldo paminklasDidysis vedlinës bokðtas iðkilo XIX a.viduryje sparèiai plëtojantis uostui. Jis iškilobemaþ tuo laiku, kaip šiandienos miestoþinomybës: pasukamas „Grandiniø tiltas“(pastatytas 1855 m.) ir rekonstruotasBirþos tiltas (1879 m.). Didysis bokðtasXX a. pradþioje iki treèiojo deðimtmeèio buvolabai svarbus þvejø uosto-valgumoorientyras. Jis stovëjo priemiesèio pakraštyje,ðilelyje, aplink já ávairiomis kryptimis ëjokeliai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915m. pavasará, kad apsunkintø kariniø laivøáplaukimà á uostamiestá, didysis bokðtas rusøarmijos kariø buvo nuverstas ant gretastovëjusio namelio. Bet netrukus po karovël atstatytas. Spëjama, kad rekonstruotasbokštas turëjo pakeistà virðûnæ. Penktàjá-aðtuntàjádešimtmeèiais pleèiantis uostui,jis buvo uþgoþtas ankstesniojo þvejøkaimelio vietoje pastatytø penkiaaukðèiønamø – iš Kurðiø nerijos buvo matyti tik virðutinëdalis ir „kryþius“. 1972 m. jo pamataisutvirtinti plytomis ir skiediniu, dar vëliau,kad á já nelaipiotø, buvo paðalintos apatinëssijos ir kopëèios. Ekspertø vertinimubokštas buvo saugus ir miestieèiams nekliudë.Taèiau tolesná bokðto likimà nulëmëneþinojimas ir nenoras þinoti.2004 m. rugsëjo 8 d. Vyriausybë priëmënutarimà Nr.1150 „Dël nekilnojamøjødaiktø nuraðymo“. Jame rašoma, kadbakenas (vidinio kanalo antrinis vedlinisþenklas) dël funkcinio nusidëvëjimo pripaþintasnetinkamu naudoti. 2007 m. pabaigojeuosto direkcija, kuri pasitikëjimoteise valdë ðá árenginá, paskelbë aukcionàstatiniui nuversti. Jo nugalëtoja tapoUAB „Subare“. Bendrovë ásipareigojo ðálaivybos þenklà supjaustyti ir iðveþti á metalolauþà. 2008 m. sausio 15 d. bokštasbuvo nuverstas. Beliko tik keturi betonopagrindai. Simboliðka, kad tai ávyko sausio15 d., klaipëdieèiams svarbaus jubiliejausminëjimo metu.Uostamiesèio simbolisVedlinës didysis bokðtas siejo miestoburlaiviø ir garlaiviø epochà su ðiandienoskraðtovaizdþiu, kûrë miesto istorijos pojûtá.Bûtent istorinëje miesto dalyje – Vitëjeatsirado bokðtø, arba tiksliau vedlinësbokðtø – Bakenø (Baaken Straße) gatvë,o tolëliau driekësi Ðvyturio. Klaipëdojevedlinës bokštai tapo miesto simboliu.Miestø herbø tyrëjas ið Vokietijos HeinrichasNeu teigia, kad ir uostamiesèio herbe,naudotame 1446 ir 1618 m., du ðoniniaibokðtai galëjo simbolizuoti ne tik gynybinius,bet ir laivatakio vedlinës bokðtus.Ðá teiginá patvirtintø herbe dangausskliaute pavaizduotos þvaigþdës. Dangauskûnai praeityje buvo svarbus jûrinësastronomijos paþinimo dëmuo. XIX a. viduryje– XX a. pradþioje navigaciniai bokðtaibuvo vaizduojami oficialiame Klaipëdosherbe. Tai išskirtinis atvejis Europosuostamiesèiø istorijoje.Mylëk, tikëk ir laukDidþiojo vedlinës bokšto mieste nebuvogalima nepastebëti. Taèiau já, kaip ir kitusaukðtesnius kaip penki aukštai vyriausybiniusstatinius, XX a. šeštàjá dešimtmetásaugumo sumetimais buvo drausta fotografuoti.Dël to jis retai pakliûdavo á miestopanoraminius vaizdus. Skirtingai nei ðvyturys,jis negalëjo bûti vieðai rodomas irnaudojamas kaip senasis miesto simbolis.Nebuvo kryptingø jo praeities tyrimø.Dël to nespëtas átraukti á jûrinës technikospaveldo statiniø sàraðà. Taèiau vedlinësbokðto smailë ir kryþius þadino miestieèiøsmalsumà, vaizduotëje skatino plëtoti ávykiøpanoramà. Iðlikæs didysis bokðtas buvoapipintas ávairiausiais pasakojimais. Nevisi jie uþrašyti. Bokšto smailës kryþiø, trikampáir statinaitæ buvo galima ávairiai „perskaityti“.Jis sietas su ið viduramþiø laikømus pasiekusia priesaika: „Mylëk, tikëk irlauk“. Ne maþiau populiarus ir krikðèioniðkasþymenø aiðkinimas: kryþius – tai tikëjimoKristumi þenklas, trikampis – šventojitrejybë, o statinë likusi nuo senøjø pirmtakø– þibintø, kai ant svirties iškeliamuosekubiluose buvo deginama áspëjamoji ugnis.Dar visai neseniai senøjø klaipëdieèiøbuvo pasakojama, kad kryþius pastatytasaudros metu suduþus laivui vieno iðsigelbëjusiojûreivio pastangomis ir skirtas iš jûrosnegráþusiems þvejams atminti. Šio simboliosugràþinimas ar naujoviðkas áprasminimassenojoje vietoje sujungtø burlaiviøepochà su šiandiena ir galëtø tapti paminklujûroje amþinybæ suradusiems.PanevëþiopaveAdolfas VËÞYSPanevëþio vietovardis neabejotinai yrahidronimas. Jis kildinamas nuo Nevëþioupës – deðiniojo Nemuno intako pavadinimo.Þinomos kelios legendos, atskleidþianèiosupës pavadinimo kilmæ. Vienajø byloja, kad esà, eidamas pasivaikðèiotipaupiu, caro valdininkas pasveikino prieupës þolæ pjaunantá vietiná þmogø, kuris ápasveikinimà rusø kalba nieko neatsakë.Gal kalbos nesuprato. Taip visi vietiniaigyventojai buvo pavadinti „neviaþais“,nuo rusiškojo „íåâåæa“ – storþievis, staèiokas,nemandagus, nemokða, neišmanëlis,tamsuolis. O kadangi ðie þmonësgyveno prie upës, tai ta upë ir tapo Nevëþiu...Ðià legendà yra apraðæs K.Gukovskissavo knygelëje „Panevëþio miestas“(Ê.Ãóêîâñêié. Ãîðîä Ïîíåâúæü.Êðàòêié èñòîðèêî-ñòàòèñòè÷åñêiéî÷åðêú. Êîâíà, 1905).Moksliðkiausià iki ðiol vietovardþio aiðkinimàyra pateikæs prof. Kazimieras Jaunius(1848–1908) – kunigas, kalbininkas,þymus lietuviø kalbos tarmiø tyrinëtojas,lietuviðkosios mitologijos þinovas. Jis Nevëþiovardà etimologiðkai sieja su Vëþosupeliu. O Vëþa yra vedinys ið indoeuropietiðkoþodþio VAAGH ðaknies, reiðkianèiosrëkti, ðaukti, ûþti, oðti. Su neiginiu neNevëþis apibrëþiamas kaip rami, neoðianti,lëtai tekanti upë. Profesorius dar teigia,kad seniau Nevëþis buvo moteriðkosgiminës, o dabar – vyriðkos. Na, o gyvenvietë,ásikûrusi prie, greta, palei Nevëþáágavo Panevëþio pavadinimà. VietovardþiaiPakruojis, Pasvalys, Pašuðvys,Panemunëlis, Palëvenë, Paástrys, kaip irPanevëþys, taip pat yra hidronimai.Siekiant heroizuoti praeitá, Panevëþiovietovardþio paminëjimà bandyta sieti suLDK didþiuoju kunigaikðèiu Vytautu Didþiuoju(1392–1430). Atseit 1414 m. kunigaikðtis,po Þemaitijos krikðto gráþdamasá Vilniø, buvo sustojæs vietovëje, kurSirupio upelis (dabar kanalizuotas) átekaá Nevëþá. Ten, áteisindamas krikðèionybæ,ásakë nugriauti rastà senà pagoniðkàðventyklà, iškirsti šventà puðynëlá bei iðvarytiðventyklos krivá. Ði legenda paimtaið kunigo I.Vierðinskio rankraðèio (HipolitWierciñski. Opisanie statystyczne parafijiPoniewiezkiej, 1851) buvo pakartota28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10