Dangausspalvos - Vilniaus universitetas

Netoli G.Petkevièaitës-Bitës palaidotasJ.Lindë-Dobilas (1872–1934) – berniukøgimnazijos (dab. J.Balèikonio gimnazija)direktorius, kunigas, raðytojas. 1919m. sukûrë romanà „Blûdas“, kuriame apraðojaunos Lietuvos Respublikos kariøkovas uþ nepriklausomybæ prieð interventus.1986 m. apnykusià kapavietæ buvonutarta renovuoti, panaudojant patvariasmedþiagas. Parengtas techninis projektasbuvo suderintas nustatyta tvarka, renovacijaigautas Kultûros ministerijos leidimas.To meto miesto Vykdomojo komitetopirmininkas B.Kaèkus, papraðytasfinansuoti ðá paveldo objektà, iðsigandoir projekto autoriui dizaineriui V.Þigui atskaitëpaskaità apie J.Lindës-Dobilo antitarybinæraðytojo veiklà. Finansavimasbuvo uþdraustas.Teko ieškoti kito finansavimo šaltinio.Miesto turizmo agentûros vadovasS.Ðamðonas mielai sutiko projekto ágyvendinimuiskirti reikiamas lëðas – apie 4tûkst. rubliø. Direktorius sprendimà motyvavoturizmo programos „LiteratûrinisPanevëþys“ vykdymu. Kapavietës paminklinisþenklas – tai poliruoto rusvo granitotribûna su memorialiniu áraðu. Ant josstalvirðio – pilko granito atversta knyga.Kiti kapavietës gaminiai yra poliruoto rusvogranito (7 pav.).7 pav.Á kultûros paminklø sàraðà, kaip vietinësreikðmës istorijos paminklas, 1973 m.buvo átrauktas pastatas Vasario 16-osiosgatvëje, paþymëtas Nr. 23. Ðiame pastate,kurá seni panevëþieèiai vadina tiesiogMoigiø namu, 1901–1905 metais su pertraukomisgyveno tuo metu maþai kamþinomas raðytojas Jonas Biliûnas (1879–1907) su þmona gydytoja stomatologeJulija Jankaityte-Biliûniene. 1985 m. pastatorytø fasado niðose, iðmûrytose abipusáëjimo á namà, skulpt. A.J.Pajuodissukûrë ir sumontavo dviejø daliø paminklináþenklà-diptikà, skirtà J.Biliûnui.Rašytojo portretas-biustas ir knyga sumemorialiniu tekstu buvo lieta iš bronzosTalino dailës dirbtuvëse ARS. Kilus spalvotojometalo vogimo karðtligei, þenklo dalisbuvo pavogta, o kita demontuota ir nuoto laiko saugoma Kraštotyros muziejaussaugykloje. „Nenuostabu, kad ðá paminklináþenklà daugelis panevëþieèiø jau pamirðo...“– raðë miesto dienraðtis „Panevëþiorytas“ 1996 m. birþelio 5 d. (8 pav.).8 pav.Taèiau iki ðiol maþasis paveldo þenklasraðytojui J.Biliûnui Panevëþyje dar neatstatytas.Dabar gydytojo Tado ir notaro JonoMoigiø namø kompleksas yra paskelbtasnekilnojamojo Kultûros paveldo objektu irèia veikia miesto Kraðtotyros muziejus.Panevëþyje darbo karjerà pradëjo irpoezijos klasikë S.Nëris (Salomëja Baèinskaitë-Buèienë,1904–1945). Èia ji1934–1936 m. mokytojavo mergaièiøgimnazijoje, kur dëstë lietuviø kalbà ir literatûrà.Ant archit. V.Landsbergio-Þemkalniosuprojektuotos gimnazijos (1935)rytø fasado 1974 m. skulpt. A.Bosas sumontavosavo sukurtà paminkliná þenklàpoetei. Tai klasikës portretas, iðskobtasið raudonmedþio su tekstu, paþyminèiupoetës darbo metus ðioje mokymo ástaigoje.Dabar ði mokykla vadinasi VytautoÞemkalnio gimnazija (Smëlynës g. 29).Aprimus aistroms dël poetës kûrybosvertinimo valstybës virsmo laikais, S.Nërisbuvo reabilituota. Ant pastato P.Puzinogatvëje Nr.11 ðiaurinio fasado 1995 m.lapkrièio mënesá iðkilmingai buvo atidengtaspaminklinis þenklas su poezijos klasikësbronziniu portretu. Ðiame pastateS.Nëris su vyru skulpt. B.Buèu gyveno1934–1936 metais. Portrete poetës veidaspasuktas á gimnazijos pusæ ir ákomponuotasá specialiai suformuotà pusapvaliànegilià niðà. Virðuje stiklu þëri didelistarpukario laikø populiaraus miesto fotografoJ.Þitkaus fotoateljë langas. Po granitoplokðte su memorialiniu tekstu sumontuotalentynëlë poetës gerbëjø padëkosþenklams. Þenklo autoriai – skulpt.J.Jagëla ir dizaineris V.Þigas (9 pav.).Tæsiant literatûrinio Panevëþio temà,negalima nepaminëti mokslo veikëjo,akademiko ir kalbininko J.Balèikonio(1885–1969), kilusio ið Panevëþio rajono,Ëriðkiø. Ðioje vietoje pacituokime V.J.Baliûnà,knygos „Panevëþio Juozo Balèikoniogimnazija“ (1995) autoriø: „... po 12metø, 1918-aisiais, vël savo jaunystësmieste. Per tà laikà jis baigë Peterburgouniversitetà, dirbo lietuviðkø laikraðèiø re-9 pav.dakcijose, mokytojavo Vilniuje, Voroneþolietuviø gimnazijose. Gráþo á Panevëþáatsakingam darbui. Kûrë Mokytojø seminarijà,1918–1920 m. buvo gimnazijos direktoriusir lietuviø bei lotynø kalbø mokytojas...1970 m. kovo 12 d. Ministrø Tarybosnutarimu, pagerbiant Lietuvosmokslø akademijos akademiko, Lietuvosnusipelniusio mokslo veikëjo, profesoriausJuozo Balèikonioatminimà, I vidurineimokyklai buvosuteiktas buvusio josauklëtinio ir direktoriausvardas“. 1985m., minint J.Balèikonio100-àsias gimimometines, mokyklosfojë buvo atidengtasskulpt. J.Genevièiaussukurtas akademikogranitinisbiustas. Ið obuolmuðaimargo granito luitoiðkaltas kalbininkasrankoje laiko rankraðtáir tvirtai þvelgiaá lietuviø kalbos ateitá(10 pav.).J.Balèikonio atminimaspagerbtas ir10 pav.miesto vieðojoje erdvëje– Kranto gatvës skvere. 1996 m. archit.A.Ðironas suformavo teritorijà, kuriojebuvo pastatyta bronzinë akademikoskulptûra, kurià sukûrë panevëþietisskulpt. A.Vytënas.Paminkliniu þenklu taip pat pagerbtasrašytojas ir publicistas J.Kasiukaitis(Velþio k. 21), poetas ir pedagogasM.Grigonis (Bruknynës g. 22A), kalbininkas,tautosakininkas ir vertëjas P.Bûtënas(A.Jakðto g. 3), poetas J.Èersesas-Besparnis (Ukmergës g. 59A), latviø poetasJ.Rainis ir jo þmona literatë Aspazija(Laisvës a. 1).Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 31