26KonsultacijosDARBUOARBUOTOJØ OJØ VAGYSTËS MAITINIMO IRPRAMOGØ ÁSTAIGOSELiutauras Markevièius, konsultantas (specialiai „Restoranø verslui“)Vagystës – opi problema, restoranø ir kitø maitinimo bei pramogøástaigø versle egzistuojanti kaip sovietinio relikto ir naujø laikø miðinys.Savininkai ðia tema tarpusavyje ðnekasi, taèiau atvirai apie tai kalbëtivengiama. Pagal specialistø vertinimus, restoranuose dël vagysèiø„iðgaruoja“ nuo 3 iki 30 procentø apyvartos. Vargu ar galima vagysèiøiðvengti ið viso, taèiau iki minimumo sumaþinti nuostolius galima ir taiyra bûtina. Straipsnyje ðià problemà paanalizuosime plaèiau.Kodël þmonës vagia? Turbût todël, kad þmogus nëra tobulas, opaprasèiau tariant, ima viskà, kas ne vietoje padëta. Manoma, kadvisiðkai sàþiningø þmoniø yra vos apie 14 procentø, todël mes negalimeþinoti, kaip pasielgs þmogus susidarius tam tikroms aplinkybëms,pavyzdþiui, áklimpæs á dideles skolas ar pan.Pasitaiko ir tokiø situacijø, kada darbuotojas tiesiog nesupranta,kad jis vagia, pavyzdþiui, paima ið darbovietës vaikui popieriaus,flomasteriø, virtuvës darbuotojai ið sutaupytø produktø vaiðinapadavëjus, draugus ar maitina gimines.Specialistai daþnai ðneka apie barmenø, padavëjø, eiliniø virëjø,sandëlininkø vagystes, bet nemini daug aktualesniø ir rimtesniø, geraiorganizuotø grobstymø, kuriuos organizuoja vadovai, salës administratoriai,virtuvës ðefai, tiekimo vadovai, buhalteriai, finansininkai irpagaliau – direktoriai. Dël jø grobstymø ámonë gali net bankrotuoti.Bendri principai, kuriø reikia laikytis norint uþkirsti keliàgrobstymams:• Bûtina imtis profilaktiniø priemoniø. Jeigu objektà saugoapsaugos tarnyba, ji turëtø darbà atlikti ir grobstymø profilaktikos srityje.Deja, neretai Lietuvos apsaugos tarnybø darbuotojai, susitaræ subarmenais (tai daþniausiai vyksta klubuose), vykdo netgi didelio mastoorganizuotus grobstymus. Personalas gali bûti ir yra efektyviaidrausminamas naudojant vaizdo ir garso stebëjimo imitatorius, ar netgitikras stebëjimo kameras bei kontrolës priemones. Prieð ádarbinant, asmenábûtina áspëti, kad ámonëje grobstymø profilaktikai skiriamas didelisdëmesys, paaiðkinti, kokios sankcijos yra taikomos grobstytojams.• Personalà reikëtø rinktis labai kruopðèiai. Netgi vienasnesàþiningas personalo darbuotojas gali daryti neigiamà átakà kitiemsdarbuotojams ir bendrai kolektyvo atmosferai. Kuriantis Lietuvosvieðbuèiø ir restoranø asociacijai, buvo pasiûlyta idëja sukurtinesàþiningø darbuotojø duomenø bazæ, kuria galëtø naudotisasociacijos nariai. Deja, idëja nebuvo ágyvendinta, nes, turbût,darbdaviams patogiau, kai nusikaltæs darbuotojas paraðo pareiðkimàiðeiti ið darbo savo noru.• Nustaèius grobstymo faktà ir dël to kaltà asmená, apiekompromisus negali bûti në kalbos. Atskleisti faktai turi bûti pavieðintikolektyvui ir aptarti. Be abejo, nusikaltæs asmuo turëtø bûti nedelsiantatleistas ið darbo. Tai – efektyvi auklëjamoji priemonë. Jeigu grobstymusatlieka pavieniai asmenys, pavyzdþiui, padavëjai, virëjai, juos gananesunku pastebëti. Tuo turëtø rûpintis jø vyresnieji: salësadministratoriai, vyr. virëjai. Jeigu pavieniø asmenø grobstymaikartojasi, reikëtø pagalvoti, ar jø vyresnieji savo pareigas atliekatinkamai.• Bûtø puiku ámonëje kasdien atlikti inventorizacijà, bet praktiðkaitai daþnai neámanoma. Pastaruoju metu darbuotojø trûkumasjauèiamas kaip niekada, todël kasdienes inventorizacijas patartinaatlikti pasirinktinai.• Ðiuo metu automatizuotos apskaitos sistemos leidþia efektyviaikontroliuoti visus restorano veiklos procesus. Apskaitos sistemaskontroliuojantys asmenys turi turëti ne tik specialias automatizuotoskontrolës panaudojimo þinias, bet ir iðmanyti finansiná valdymà. Tik tuometbûtø uþkirstas kelias galimiems nusiþengimams finansinëje srityje.Kaip vyksta grobstymas ir kaip su ðiuo reiðkiniu kovoti?Visus grobstymo atvejus galima suskirstyti á dvi rûðis: á tuos, kuriuosatlieka pavieniai asmenys, ir tuos, kuriuos atlieka asmenø grupës.Asmenø grupës atliekami grobstymai yra daþnesni, daro didesnæþalà, bet juos nustatyti yra lengviau, nes tokioje nusikalstamojegrandinëje visada atsiranda silpnø „vietø”. Reikia paþymëti, kadgrobstyti gali ávairios personalo kategorijos: tiek vadybininkai, tiek ireilinis personalas. Ðiuo atveju taip pat iðskiriami dviejø tipø grobstymai:1) grobstymai, kuriuos atlieka ávairaus lygio vadovai, ir kuriuosesavo ar nesavo noru dalyvauja personalas;2) grobstymai, kuriuos atlieka eilinis personalas su savo vadovøþinia (tada vadovai gauna savo dalá), arba be jø þinios.Ávairaus lygio vadovø grobstymaiVadybininkø grobstymai. Ávairios tiekimo firmos turi„marketinginius” biudþetus. Tai normali pasaulinë praktika, vienas iðkonkurenciniø kovos instrumentø. Taip vadinami „marketinginiai”pinigai ir prekës, kurias turi gauti ámonë, t. y. jos savininkas ið tiekëjø,yra visiðkai legalûs. Lietuvoje dalá „rinkodariniø“ pinigø ar prekiø gaunasamdomi darbuotojai, t. y. vadybininkai, virtuvës ðefai. Tiekëjui nëra svarbukam mokëti, jam svarbu „prastumti” prekæ arba pristatyti savo prekináþenklà bûtent toje ástaigoje. Tiekëjas moka tam, kuris ágaliotas priimtisprendimus. Dël ðios prieþasties „marketinginiai” pinigai nepakliûna ásavininko kiðenæ. Samdyti vadovai „marketinginius” uþdarbius skaito visaipelnytais, o savininkai su ðia situacija beveik susitaikë. Be abejo, sutartissudarinëti ágalioti samdomi darbuotojai, pasiekæ teigiamø rezultatøderybose su tiekëjais, nusipelno atlygio. Taèiau tai yra jø tiesioginis darbas,uþ kurá jie gauna atlyginimà, o apie papildomà atlygá turi spræsti savininkas.Kitu atveju bet kokie „marketinginiai” pinigai, kuriuos ið tiekëjø gaunavadybininkai, turi bûti laikomi pavogtais. Tokie „marketinginiai” pinigaine tik „praplaukia” pro savininkø kiðenæ (beje, tinkluose jie sudarolabai dideles sumas), bet ir menkina ámonës prestiþà.Rekomendacijos savininkams, norintiems iðvengti „marketinginiø“pinigø vagysèiø:• Savininkas turëtø þinoti, su kuo yra sudarytos tiekimo sutartys.Tiekëjø neturëtø bûti per daug. Kaip taisyklë, vadybininkai, norëdamigauti daugiau „marketinginiø“ pinigø, taèiau ðvaistydami personalolaikà, sudaro sutartis su begale tiekëjø. Ásivaizduokite, kad á restoranàper dienà atvaþiuoja ne penki tiekëjai, o dvideðimt penki. Paprastaiprekes galëtø priimti virtuvës ar baro vyresnieji, taèiau pastaruoju atvejuprireikia atskiro prekiø priëmëjo, jau nekalbant apie dokumentø gausàir milþiniðkà krûvá buhalterijai.• Priimant á darbà þmones, kurie bus atsakingi uþ tiekimà, reikiapaaiðkinti, kad ðios problemos ámonëje stengiamasi iðvengti beiiðsiaiðkinti kandidatø poþiûrá á „marketinginius“ pinigus.• Be abejo, þmonës, kurie yra atsakingi uþ tiekimà, turi gautipadorø atlyginimà.• Reikia pastoviai nagrinëti tiekëjø kainoraðèius.RESTORANØ VERSLAS5/<strong>2006</strong>
Nuraðymai per furðetus ir kitas ðventes. Tai senas ir primityvusvagystës bûdas. Daþniausiai organizuojant banketus ir furðetus pinigaisumokami ið anksto arba ið karto sumokamas nemaþas avansas.Sukontroliuoti pagamintø patiekalø kieká pagal sudedamàsias dalis irkainas sunku, be to niekas tuo neuþsiima. Todël „sutaupyti“ þaliavasnesudëtinga. „Sutaupytos” þaliavos dingsta dviem bûdais. Arba„iðkeliauja” ið virtuvës su virtuvës darbuotojais, arba ið þaliavø pagamintipatiekalai salëje realizuojami be apskaitos. Pastaruoju atveju reikiasusitarti su aptarnaujanèiu personalu (ir dalintis pinigus). Galima irPasitaiko atvejø, kada atlikus iðankstiná apmokëjimà dalis prekiønepristatoma, o dalis pinigø gràþinama ir pan. Jeigu savininkas ardirektorius pastoviai netikrina banko iðraðø, gràþinti pinigai po kieklaiko gali bûti lengvai „nuraðyti“.b) Dalis pinigø pervedama specialioms firmoms. Tai labai grubusir primityvus sukèiavimo bûdas. Ðiuo atveju tiekimo ar paslaugø teikimosutartys daþniausiai sudaromos su „vienadienëmis“ firmomis. Tokiuatveju prekës nëra tiekiamos, taèiau prekiø gavimo dokumentaiegzistuoja. Sàlyginis dalykas yra paslaugø teikimas – gali bûtisudëtingesnë situacija: susitarus su tiekëju, uþpajamuojamas didesnis sumokama uþ neatliktas paslaugas, arba paslaugos gali bûti dirbtinai(negu yra reikalingas) banketui reikalingø produktø kiekis. pervertinamos.RESTORANØ VERSLAS 5/<strong>2006</strong>Nepanaudotos þaliavos pasidalinamos natûra arba pinigais.Patarimai finansiniø grobstymø profilaktikai:• Finansinei tarnybai þmones bûtina parinkti kruopðèiai, nes nuoIð pavaldaus personalo renkamos duoklës. Ðis pasipelnymo bûdasne tik restoranø versle buvo paplitæs sovietiniais laikais. Sunku patikëti,jø priklauso verslo sëkmë ir saugumas. Tai turi bûti savininko, o nedirektoriaus þmonës.bet tokie dalykai vyksta ir ðiais laikais. Tokiu atveju ið ámonës nedelsiant • Neatsiþvelgdamas á asmeninius santykius, savininkas turi vykdytireikia paðalinti ir rinkliavos organizatorius, ir jos dalyvius, nes varguar tokià praktikà turintys darbuotojai ateityje dirbs sàþiningai, nesreikiamà duoklæ jie rinko visais ámanomais bûdais: ir gaudamiarbatpinigius, ir apgaudinëdami savo sveèius, ir pardavinëdamiasmeninæ ir nuolatinæ finansinës tarnybos kontrolæ, t. y. kruopðèiaianalizuoti finansinius srautus. Tikrinti apmokëjimø pagrástumà,pasiþiûrëti, ar tarp pinigø gavëjø nëra nepaþástamø ar naujø tiekëjø,ar visa apmokëta produkcija pateko á ámonæ.virtuvëje sutaupytus produktus.• Savininkas ar direktorius turëtø pastoviai uþeiti á bankà, sukuriuo dirbama, ir bendrauti ne tik su jo valdytoju, bet ir su personalu,Finansø skyriaus machinacijos. Tai „intelektualiausias”, todël kuris tiesiogiai aptarnauja jo ámonæ.pavojingiausias piktnaudþiavimo bûdas. Savininkui ar direktoriui, maþai • Kadangi ðiais laikais restoranuose naudojamos automatizuotossusijusiems su ámonës finansinëmis operacijomis, sunku pajusti, kadagrobstymas vykdomas naudojant „gudrias” finansines schemas.Panaikinti tokius grobstymus sunku, nes nusikalstamoje veikojeapskaitos sistemos, reikëtø vadovo kompiuterá prijungti prie kompiuteriøtinklo, kad jis galëtø bet kuriuo metu gauti duomenis apie restoranøapyvartà, pardavimus ir pan., o taip pat apie pinigø judëjimà banke.praktiðkai dalyvauja tik vienas þmogus – buhalteris. Didesnëse ámonësear ámoniø tinkluose grobstymø mastai gali bûti labai dideli, taèiau iðkitos pusës tokiose ámonëse bûna finansinës kontrolës tarnybos.Savininkas ar direktorius finansiniø ámonës srautø kontrolæ vykdo tiekdël sàmoningø, tiek dël nesàmoningø buhalterio veiksmø. Opiniginiams iðtekliams perëjus tik buhalterio þinion, viskas priklausotik nuo jo sàþinës. Pastarasis savininkui apie susidariusius „laisvuspinigus” gali praneðti arba panaudoti savo nuoþiûra. Daþniausimachinacijø bûdai:a) Dalies pinigø, patekusiø á einamàjà sàskaità, nuslëpimas.Daþniausiai palanki situacija nuslëpti pinigus, patekusius á einamàjàsàskaità, susidaro tada, kai kitos ámonës gràþina dalá pinigø uþ prekes.Eilinio personalo vagystësJau buvo minëta, kad eilinis personalas restoranuose daþnaigrobsto su savo vadovø þinia. Taèiau, nepaisant to, kad dabar beveikvisose maitinimo ástaigose yra ádiegtos automatizuotos apskaitossistemos, padavëjai, barmenai grobsto ir be kito personalo þinios.Suprantama, kad bûtø iðvengta tokio sukèiavimo, salës vadybininkasar administratorius turëtø akylai stebëti padavëjø ir barmenø darbà(jeigu jis negauna nesàþiningo pelno dalies).Dabar nenagrinësime tiesioginiø vagysèiø (pinigø ar daiktø) iðsveèiø, taèiau priminsime, kad tokie atvejai, nors ir nedaro tiesioginësNukelta á 28 psl.Konsultacijos