pėdsakai - Vilniaus universitetas

guma sakydavo, kad ðalyje ir ðiaip pakankaproblemø. Politikai ragino tiestinaujus kelius, o kad daug svarbiau padarytiðiuos kelius saugius, nelengvabuvo árodyti. Taèiau kai Europoje atsiradopolitikø, atsakingas pareigas uþimanèiøþmoniø, kurie atkreipë dëmesáá eismo saugumà, reikalai ir Lietuvojeëmë keistis. Buvo suvokta, kad keliuoseþûvantys þmonës yra tik vienamedalio pusë, o kur dar patiriami didelifinansiniai ir moraliniai nuostoliai...Kokia Lietuvos eismo saugumosituacija šiuo metu ir kas padedaspræsti saugaus eismo problemas?Nors ir labai gaila, negalime pasigirtitokiais skaièiais kaip kolegos Olandijoje(per metus apie 40 þuvusiøjø 1milijonui gyventojø), taèiau situacijagerëja. Ir ne vien dël ekonominio sunkmeèio,kad þmonës maþiau vaþinëja.Þuvusiøjø bei suþalotøjø keliuosemaþëja ir patiriami maþesni nuostoliaidël tinkamo visuomenës ðvietimo, geresniøinþineriniø sprendimø.Štai 2007 m. priëmus Administraciniøteisës paþeidimø kodekso pataisasir ásigaliojus efektyvesniam teisiniamsituacijø sprendimui, per metusmilijonui gyventojø nuo 800–1000þuvusiøjø liko 300–400 þuvusiøjø. Jeipalygintume su Ðvedija, ten tik apie30–80 þuvusiøjø 1 milijonui gyventojø.Taigi yra á kà lygiuotis. Vienamesaugaus eismo renginyje Ðvedijojeprofesorius á klausimà, kam jø ðalisskiria tiek daug lëðø saugaus eismopropagandai, atsakë lakoniðkai: „Jeineskirtume, neturëtume tokios gerossituacijos“. Tarp kitko, baudø sistemaSkandinavijos ðalyse sureguliuotataip, kad neleidþia vairuotojams piktnaudþiauti,bet kartu leidþia jiems pasitaisyti.Pernelyg didelës baudos nevisada duoda teigiamà rezultatà.Eismo saugumo sistema nebusefektyvi, jeigu neveiks 3 sudedamosiosdalys: prieþiûra, ðvietimas ir gera inþinerinëaplinka. Sakykime, jeigu bus sugrieþtintosbaudos, o policininkai eismodalyviø nemokys arba ims baudasá kiðenæ, tai duos tik trumpalaiká efektà.Jei bauda uþ greièio virðijimà yradidesnë uþ tà, kad pësèiøjø perëjojevairuotojas partrenkë þmogø, – sistemayra ydinga.Daug kà galima padaryti vien inþinerinëmispriemonëmis, neeikvojantpolicijos ir kt. lëðø. Sakykime, rûbai suatðvaitais. Jei þmogus eina be atðvaito,reikëtø numatyti baudà. Dar geriau, jeiguvirðutiniai vaikø ir suaugusiøjø laisvalaikiorûbai privalomai bûtø siuvamisu ðviesà atspindinèiomis juostelëmis.Arba jeigu inþinieriai suprojektuotø gatvestaip, kad negalëtum lakstyti ar pavojingaimanevruoti, tai uþkirstume keliànelaimëms. Olandijoje, Ðvedijoje bûtenttokiems inþineriniams sprendimamsskiriama daug dëmesio ir lëðø.Eismo saugumo specialistai galinumatyti ir ágyvendinti efektyviausiaspriemones, taèiau ðalies gyventojaikuo toliau, tuo daþniau vaþinëja senais,techniðkai netvarkingais automobiliais...Ðiuo atveju svarbu aiðkinti, kas naudinga,o kas ne. Jeigu vairuotojas supras,kad verta investuoti á automobiliotechninæ prieþiûrà, jis investuos. Sakykime,þiemos metu jis padarë avarijà,todël automobilio remontui prireiksiki 1000 Lt, o juk pasikeisti padangas,ásigyti kokybiðkus valytuvus tekainuotø400 litø. Internete ádëjome skaièiuoklæ„Greitis – laikas“, kuria galime realiaiárodyti, kad neverta rizikuoti kelyjeir lakstyti dideliu greièiu.Ar Lietuvoje tiriamos eismo ávykiøprieþastys, gal jau turime apibendrinanèiø,reikðmingø iðvadø?Deja, eismo ávykiø prieþastys permenkai tiriamos arba visai netiriamos.Lengviausia viskà nuraðyti vairuotojui –virðijo leistinà greitá! Eismo ávykiø tyrëjai– policininkai daþniausiai yra baigæteisës studijas. Jie nenusimano apie inþinerijà,neturi gebëjimø iðtirti techninæeismo ávykio pusæ. Eismo ávykio prieþastisir þmogaus þûties prieþastis galibûti visiðkai skirtingi dalykai. Sakykime,ið ðalutinio kelio á pagrindiná netikëtai iðvaþiavoneatidus vairuotojas ir susidûrësu pagrindiniu keliu vaþiuojanèiu automobiliu.Pirmojo automobilio gale sëdëjæskeleivis nebuvo prisisegæs saugosdirþo, todël iðkrito pro langà ir þuvo.Avarijos prieþastis – vairuotojo neatidumas,bet su juo vaþiavusio keleiviomirties prieþastis – neuþsegtas saugosdirþas. Taip daþniausiai ir bûna: vairuotojaslieka kaltas dël eismo ávykio, ojuk kaþkieno þûtá gali lemti visiðkai kitiveiksniai.Pasaulio automobiliø projektuotojøir inþinieriø automobiliai suprojektuotitaip, kad yra labai saugûs, patikimi, betjeigu Lietuvos inþinieriø suprojektuoti irnutiesti keliai bus nesaugûs, neiðgelbësnë patikimiausias automobilis.Eismo saugumo grandys yra nepaprastaitarpusavyje susijusios, atskirøgrandþiø tobulinimas ar ðlifavimasdar nieko nereiðkia. Eismo saugumui,kaip në vienai kitai gyvenimo srièiai,bûtinas kompleksinis poþiûris.Palanga, sena istorinëþemaièiø – lietuviø þemë, visadaturëjo daug bendro su kitomisLietuvos vietovëmis, priklausëÞemaièiø vyskupijai, bet kartuturëjo ir savo ypatingàistoriná laikotarpá.Carinës Rusijos okupacijos laikaisPalanga apie 100 metø buvo Kurðo(Latvijos) gubernijos þinioje. Kurðo stambiejiþemvaldþiai vokieèiø baronai norëjoturëti ,,tiltelá“ á Prûsijà. 1819 m. jiemspavyko átikinti caro valdþià ir 6 km ploèiobei apie 18 km ilgio Vilniaus gubernijospajûrio juostelæ priskirti Kurðo gubernijosadministracijai Jelgavoje (Mintaujoje).Bet 1827 m. ðis lietuviðkas pajûrio,,lieþuvëlis“ vël gràþintas Vilniausgubernijai, tikriausiai nepatogu buvo valdytinutolusius ir atskirtus nuo Kurðo þemiøPalangos ir Ðventosios miestelius.Bet lietuviško pajûrio þemiø savininkografo Juozapo I Tiðkevièiaus praðymudël patogesnës muitø sistemos apie1830 m. vël Palangos pajûris ilgam pavestasKurðo gubernijai (iki 1921-03-30).Kuršo gubernijoje buvo liberalesniscarinis reþimas, nes dvarininkai vokieèiaipalaikë valdþià, daug jø uþëmë aukðtaspareigas imperijos administracijoje.Daugelyje mokyklø buvo mokoma vokieèiøkalba, mokytojai galëjo bûti latviaiir su mokiniais bendrauti latviðkai.Todël kultûros reikalais Palangoje buvogalima lengviau gauti leidimus ið Jelgavosarba Rygos nei ið Kauno ar Vilniaus.Tuo metu lietuviškose Vilniaus ir Kaunogubernijose po 1863 m. sukilimo rusøpareigûnai á daugelá lietuviø bei lenkøþiûrëjo kaip á maiðtininkus. Lietuviðkaspauda lotyniðkomis raidëmis buvouþdrausta, uþdarytos parapinës mokyklos,o vietoj jø steigiamos rusiðkos valdinës,vadinamos liaudies mokyklomis,kûrësi slaptos lietuviðkos daraktoriø mokyklëlës.Kauno gubernijoje liko maþdaugpusë prieð sukilimà buvusiø aukðtesniolygio viduriniø mokyklø, kaip antai:po dvi gimnazijas Kaune ir Ðiauliuosebei realinë mokykla Panevëþyje. Pamokosvyko rusø kalba, mokytojais galëjodirbti staèiatikiø tikybos asmenys,mokiniai tarp savæs privalëjo kalbëtis rusiðkai,dargi uþ mokyklos ribø. Suprantama,kad tokioje aplinkoje gauti leidimàsteigti naujà progimnazijà buvo sudëtinga.Daug paprasèiau tai buvo galima padarytiPalangoje, kuri priklausë Kurðo gu-12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3