Aistringaimylintis LietuvàKlaipëdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijosinstituto vyresnájá mokslo darbuotojà dr. Vykintà Vaitkevièiø ilgamásimins visi, dalyvavæ mûsø patriarcho dr. Jono Basanavièiaus jubiliejiniamegimtadienyje. Labai nuoðirdaus ðio jaunojo mokslininko, pësèiomisapkeliavusio Lietuvà ir lietuviø etnines þemes Baltarusijoje, staþavusioStokholmo (Ðvedija), Kylio (Vokietija), Varðuvos (Lenkija), Rygos(Latvija) ir Minsko (Baltarusija) universitetuose, þodþio tàkart buvosujaudinti ir garbûs profesoriai, ir studentai, nes jo kalba atvërëtautieèiø ðirdis taip, kaip tai gebëjo tik a.a. akademikas JustinasMarcinkevièius. Tad Jûsø dëmesiui þurnalistës Angelinos Orenderaitytëspokalbis su ðiuo darbðèiu, skaudþiai atviruir aistringai Lietuvà mylinèiu istoriku:Gedimino ZEMLICKO nuotr.Kà Jums reiðkia Vasario16-oji ir kaip jà ðvenèiate?Tai svarbiausia moderniosLietuvos valstybës ðventë. Jiáprasmina kovas uþ laisvæ irnepriklausomybæ, patá valstybingumà.Kiekvienà kartàðventei su artimaisiais ir draugaisieðkome prasmingo turinioir graþios formos. Prieð keletàmetø tai buvo uþdegta ugnisant Pašulniðkiø (<strong>Vilniaus</strong> r.)piliakalnio, ðventiniai koncertai,praëjusiais metais – ekskursija<strong>Vilniaus</strong> mieste, aplankantvietas, kuriose gyveno dr.Jonas Basanavièius, sugráþæsið Bulgarijos. Maþai visuomenëjeþinomas faktas, kad Vasario16-osios aktas bûtø buvæspasiraðytas tuomeèiameJ.Basanavièiaus bute AuðrosVartø gatvëje, jeigu ne ðaltis.J.Basanavièius taupë malkas,bute buvo labai šalta, todëlLietuvos Tarybos nariai posëdáperkëlë á Lietuviø draugijosnukentëjusiems nuo karoðelpti Centrinio komiteto patalpasPilies gatvëje.Jûs – 29-asis Dr. Jono Basanavièiauspremijos laureatas.Kada suþinojote apie tautospatriarchà ir kokios jo iðpaþintosvertybës Jums yra artimiausios?Esu gimæs laikinosios sostinësinteligentø inþinieriø ðeimoje,baigæs tuometæ 4-àjà, odabar Dariaus ir Girëno vidurinæmokyklà. Sovietiniais metaisnebuvo draudþiama minëtiJ.Basanavièiaus pavardës,ðiek tiek þinojome ir apie jodarbus. Šeštadieniais Kaunokolekcininkø klube buvo galimapamatyti (o ir ásigyti) ávairiøtarpukario Lietuvos relikvijø:monetø, paðto þenklø, atvirukøir kt. Namø bibliotekojebuvo ásimintina knyga Ið gyvenimolietuviðkø vëliø bei velniø(išleista Kaune, 1928 m.), kuriàparengë J.Basanavièius.Tai unikalaus turinio, ávairioseLietuvos vietovëse ir Rytø Prûsijojeuþraðytø tautosakos kûriniørinktinë. Na, o prasidëjusAtgimimui, suþinojome apie16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3
J.Basanavièiø Kaune menanèiasarba jo atminimui skirtasvietas: Karo ligoninæ, Panemunësðilà ir kt.Kas paskatino rinktismokslininko kelià?Svajojau tapti archeologu,o archeologiniai tyrimai savaimeyra moksliniai. Beje, darbûdamas moksleiviu, 1991metais pradëjau dalyvauti tiriamosioseekspedicijose Marvelëje,tad iki šiol mano kolekcijojejø jau keturiolika. Tuo metubuvo vienas pasirinkimas –tad ástojau á <strong>Vilniaus</strong> universitetoIstorijos fakultetà. Tiesa,archeologijos specialybë universitetebuvo atgaivinta metaisvëliau (1993 m.). 1996 m.apgyniau bakalauro darbà„Senosios Þemaitijos ðventvietës“,o 1998 m. ágijau magistrolaipsná uþ tyrimà „SenosiosLietuvos ðventvietës (sisteminisir chronologinis aspektas)“.2000 m. eksternu apsigyniauhumanitariniø mokslødaktaro disertacijà.Praëjusá lapkritá, pagerbiantJus Signatarø namuose ir áteikiant2011-øjø J. Basanavièiauspremijà sausakimðojeLietuvos nacionalinio muziejaussalëje, iðgirdote daug palankiøvertinimø ið profesoriø,politikø, bendraminèiø, archeologøir kultûrologø. Kokios irkieno mintys Jums ásiminë?Sveikino daugelis paþástamø,artimø ir brangiø þmoniø.Deja, ne visi jie galëjo atvyktiá Vilniø. Iki ðiol J. Basanavièiauspremija daþniausiai buvoskiriama uþ viso gyvenimodarbus, visà kûrybinæ ir (arba)mokslinæ veiklà, bet praëjusiaismetais vertinimo komisijapriëmë kitoká sprendimà.Ðiandien negalëèiau vienareikðmiðkaipasakyti, ar premijosdiplomas ir medalis yraávertinimas, ar ápareigojimas.Turbût ir tai, ir tai.Ðventinëje kalboje improvizavotesavo dienoraðèio temomis,prisimindamas ekspedicijosesutiktus þmones irjø áþvalgas. Kas Jums, akademiniamþmogui, padeda atvertijø savastá?Jokio specialaus receptonëra – reikia vadovautis nuojautair dirbti atvira ðirdimi.Man nëra ypatingo skirtumotarp kategorijø: þmogus, pilietis,mokslininkas. Manau, kadtà gerai jauèia ir mano bendraþygiai,ir paðnekovai – vedliai,kultûros vertybiø saugotojai,pateikëjai.Jums tik 37-eri. Prašytumesupaþindinti þurnalo skaitytojussu savo tyrinëjimais ir gausiaipublikuotais moksliniaisdarbais, nes vien Jûsø straipsniøparašyta per 60...Mano tyrinëjimø centre –baltø ir senovës lietuviø religija.Taèiau ji glaudþiai, neatsiejamaisusijusi su kultûra, tadtyrimø laukas platesnis neivien senosios ðventvietës, laidojimovietos ir kitø rûðiø paminklai.Be to, tyrimams reikiasakytinës tradicijos, archeologiniøradiniø ir daugeliø kitøðaltiniø – tad jø paieðkai Lietuvojeir uþsienio šalyse skiriudaugiausia jëgø. Su mano pavardesietinos 5 monografijos.Esu parengæs du senøjøLietuvos ðventvieèiø katalogotomus, skirtus Þemaitijos regionui(paskelbtas 1998 m.)ir Rytø Aukðtaitijai (2006 m.).Disertacijos pagrindu parašytaknyga Alkai: senøjøðventvieèiø studija (2003 m.).Po metø pasirodë uþsienioskaitytojui skirta Studies intothe Balts‘ Sacred Places.Kartu su bendraautoriaispaskelbëme kompleksiniø tyrinëjimøRaigardo slënyje(1999 m.), Merkinës apylinkëse(2004 m.), Neries vidurupyje(2008 m.) rezultatus. Pastaraisiaismetais tvarkau 2007m. Neries ekspedicijos metusurinktus archeologijos, istorijos,tautosakos šaltinius. Pirmojiekspedicijos knyga jaupasirodë.Mane domina ir lituanistiniøðaltiniø skaitmeninimas:2003–2006 m. jis apëmë informacinëssistemos Aruodaimetaduomenø struktûros projektavimà,lietuviø archeologijostezauro kûrimà, ðaltiniøáskaitmeninimo koncepcijosrengimà.Pastaraisiais metais daugiausialaiko skyriau sklaidai:vienas po kito pasirodë plaèiajaivisuomenei skirti AlmaLittera leidyklos paþintiniai leidiniai,iš kuriø ypatingo dëmesionusipelno Lietuvos keliøatlasas (2010 m.).Graþia kalëdine dovanamûsø šalies gyventojams tapoJûsø su þmona, irgi humanitariniømokslø daktare, Daiva sukurtaknyga „Lietuva: 101 legendinëvieta“. Ðià originalià315 puslapiø knygà, iliustruotàþemëlapiais, nuotraukomisir dialektais pateiktais autentiðkaispasakojimais, Jûsø akademinëpora paraðë augindamadukrà Vikenæ ir sûnø Vykintà.Ádomu, kaip spëjate derintiðeimyninius rûpesèius irmokslo veiklà bei kokiais darleidybiniais projektais pradþiuginsitemus ateityje?Þinia, reikia kantrybës, atsakomybësir meilës. Minëjau,rengiu antràjà Neries ekspedicijosknygà, ji pasirodys ðiømetø pavasará: jos puslapiuosepasakojama apie Nerá ir joskrantus, kultûriná ir istoriná paveldàruoþe nuo pirmosiosupës rëvos Baltarusijoje iki Daniušavosšalia <strong>Vilniaus</strong>.Vienas arba keli leidiniaibus parengti Gervëèiø ekspedicijosmetu surinktø duomenøpagrindu, bet ðiandien darsunku tiksliai nusakyti tø knygøturiná.Gal pasidalytumëte áspûdþiaisapie ilgalaikius, nuo2005 metø, tyrimus Gervëèiuose,Baltarusijoje?Gervëèiai – tai keliolikoslietuviðkai kalbanèiø kaimøsala Vakarø Baltarusijoje, apie40 km á rytus nuo <strong>Vilniaus</strong>, taigivisai netoli nuo Lietuvos sienos.Kompleksiniø ekspedicijøsvarbà pabrëþia faktas, jogbûtent ten statoma Astravoatominë elektrinë, tad kultûrinësir demografinës permainosyra neiðvengiamos; josjau vyksta, todël bûtina fiksuotietnines vertybes.Lietuviø kalbos, folkloro,etnografijos ir istorijos tyrinëtojamsBaltarusijoje esantiGervëèiø lietuviðka sala leidþiapaþinti ypaè senoviniuskultûros klodus, nes šimtmeèiaistrukusi izoliacija uþkonservavoèia tradicijas ir reiðkinius,kuriø pëdsakø nebëraLietuvoje. Kalbu apie kalendorinesir ðeimos ðventes,liaudies medicinà, daugelá kitøgyvenimo srièiø.Kà J.Basanavièiaus premijoslaureatai galëtø padarytiedukuodami Lietuvos gyventojus?Ðiandien vienas ar keliþmonës – laureatai – jokiu bûdunegali pakeisti lietuviø kultûrosraidos. Globalizacijosreiškiniai yra apëmæ daugelágyvenimo srièiø, taèiau vieðumojeapie tai maþai kalbama.Maþai norima kalbëti.Tiems, kas nori þinoti, suvokti,mokytis lietuvio prigimties,visuomet galima pasiûlytiknygø ir straipsniø, deja,ištekliai internete yra menki, ojuos rengiant daþnai stokojamaprofesionaliø þiniø.Kokie Jûsø palinkëjimai mûsøvalstybës akademinei bendruomeneiir mokslu besidominèiaivisuomenei?Palinkëjimais galima laikytimano kalboje lapkrièio 23-iàjàišsakytas mintis, jog nepaprastaitrapiems mûsø kultûros turtamspaþinti ðiandien nereikiabijoti perþengti ribà, bûtina aprëptivisumà nepamirštantsmulkiausiø detaliø, tokiø kaipvienas vienintelis mûsø kalbosþodis, jo prasmës suvokimas.Saugant tautos gyvastásvarbu, kad tyrëjai ir atminimoinstitucijos – bibliotekos,archyvai, muziejai sukauptaismûsø kultûros lobiais dalytøsinekeldami jokiø papildomøsàlygø ir, juo labiau, nereikalaudamiuþmokesèio.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 17
Change language