pėdsakai - Vilniaus universitetas

netos reversas, kuriame pavaizduotasfantastinis jûrø drakonas. Jispasirengæs praryti plaukiantá burlaivá.Tai duoklë jûrø temai, kuriai atsirasti padëjokeliolikos kartø jûrininkø pasakojimaiapie jûrø platybëse neaiðkiomis aplinkybëmispradingusius burlaivius ir jøágulas. Numizmatinëje literatûroje ði monetavadinama „Jûrø monstru“ (8 pav.).8 pav.Krikðèioniðkoje simbolikoje drakonasyra sutapatinamas su velniu ar ðëtonu,t.y. su blogiu. Vaizduojamajame religiniamemene drakonas, kaip mistinis sutvërimas,yra pieðiamas su þvynuotu ropliokûnu, liûto nagais, plëvëtais ðikðnosparniosparnais, dviðaku gyvatës lieþuviu irðliuþo uodega. Drakonui ið nasrø kvëpuojantbûtinai turi sklisti baisi smarvë,sieros kvapas ir ugnis. Krikðèionybëjedrakonas simbolizuoja mirtá, tamsà ir velnià,pasivertusá gyvate, kuris gundo þmogønusidëti.Drakonas yra tapatinamas su ugniesstichija, su chaosu, kurá nugalëti galimatik sukaupus visas turimas dvasines ir fizinesjëgas. Todël drakonus, ar lietuviðkai– slibinus, kardu kapoja arkangelasMykolas ar ietimi bado raitas ðv. Jurgis.Drakono fizinis nugalëjimas simbolizuojagërio pergalæ prieð blogá.Dailës kûriniuose vaizduojamas grandinepririštas uþ kaklo drakonas simbolizuojapaþabotà ir nugalëtà blogá. Kartaisdrakono uodega bûna vaizduojamasuriðta á mazgà. Legenda sako, kad drakono,kaip ir skorpiono, jëga slypi uodegoje.Uodegà suriðus á mazgà drakonaspaliekamas gyvas, nes tampa nepavojingasir silpnas.Ðv. Jurgio, nugalinèio drakonà, atvaizdainuo XVI a. buvo kalami ant Anglijos,Švedijos, Popieþiaus srities, Mantujos,Ljeþo, Mansfeldo, Burgfridbergomiestø ir Fugeriø prekybos namø monetø.Numizmatikos literatûroje ðios monetosyra vadinamos georgtaleriais. Manyta,kad ðv. Jurgio atvaizdas ant monetosgali bûti kaip amuletas, saugantis þmogøkautynëse nuo suþeidimo ar mirties.Senieji georgtaleriai buvo kopijuojami,gaminant monetas–amuletus iki patNaujøjø laikø. Drakonas amulete turiðuns galvà. Ðv. Jurgis manieringai pozuojair ietimi perduria drakonui nasrus.Minëtinas ðv. Jurgis, su drakonu kovojantisne ietimi, o kardu. Ðià puikià kompozicijàantauksiniø ginëjø(1817) ir sidabriniøkronø(1818) pradëjokalti DidþiosiosBritanijos karaliusJurgis III (1760–9 pav.1820). Dabartinë karalienëElþbieta II, kaip ir jos protëviai nuoJurgio III laikø, beveik kas metai su minëtakompozicija tradiciðkai kala 1/2, 1,2 ir 5 svarø auksines (917/1000) monetas.Ðventasis riteris, apsiginklavæs trumpukardu, efektingai sëdi ant piestu stojanèiopuikaus ristûno. Þirgas kanopomistrypia besiblaðkantá drakoniukà (9 pav.).Didþiosios Britanijos karalius JurgisV (1910–1936), ðvæsdamas savo valdymojubiliejø, 1935 m. nukalë proginæ sidabrinækronà (925/1000), vaizduojanèiàðv. Jurgá po kovos su drakonu jojantá sunulauþta ietimi rankoje. Dvesiantis mitinisdrakonas su styranèiu ietigaliu kûnevoliojasi po ristûno kojomis (10 pav.).Ðv. Jurgis, duriantis drakonà ietimi, yrapavaizduotas istoriniame Maskvos miestoherbe. Ðioje vietoje pacituokime M.Dobuþinská(1875–1957), kur autorius savoknygoje „Vytis“ (1933) apraðo Vyties herboryðá su Maskvos herbu – ðv. Jurgiu.M.Dobuþinskis raðë: „... ið tikrøjø galimenurodyti nemaþa panaðiø bruoþø tarp Lietuvosir Maskvos erbø. Iki XVII a. Maskvoserbas niekuomet nebuvo vadinamasðv. Jurgiu, bet „jojiku“, „raiteliu“, o tai reiðkiatà patá kà ir Vytis. Raitelio pakeitimasðventojo atvaizdu yra visai natûralusreiðkinys Maskvos Rusiai XV–XVI amþiais.Tenai heraldika pradëjo plëtotis tiknuo XVII a., iki to laiko bûdavo naudojamikovos vëliavø ir ginklø simboliai,iðimtinai ðventieji atvaizdai. Lygindamitoliau, mes galime pastebëti, kad Lietuvospatronas ðv. Jurgis tas pats ðventasis,kuris yra ir Maskvos patronas. Ðitoðventojo ginklus labai daþnai turi ir Lietuvoserbas Vytis. Toliau mes matysime,kad net slibinas, kurá nuþudo Maskvosraitelis, kai kada (du kartus) pasitaikopo Vyties þirgo kojomis lietuviø sfragistikojeXV a. pradþioje“.12 pav. 13 pav.Rusijos numizmatikojeMaskvos herbassu nudurtu drakonubuvo vaizduojamasant imperinio dvigalviokarûnuoto erelio krûtinës.Ðis heraldinis þenklas iðkaltasant kai kuriø variniø ir sidabriniø Rusijosimperijos monetø, nukaltø tik 1718–1743 metais. Taip pat ant daugumos variniømonetø, nukaltø 1757–1796 metais.11 pav.10 pav.Istorikë V.Rutkauskienë, nuo 1994 m.gyvenanti JAV, nagrinëdama senøjø Lietuvosheraldiniø þenklø iðtakas, parodo,kad slibinas po Vyties þirgo kojomis pasirodo1388 m. Jogailos majestotinio antspaudodizaine. Ji savo straipsnyje „KarališkiejiJogailos antspaudai – II dalis“rašo: „... po raiteliu – Vyèiu atsiranda nedidelisslibinas-drakonas, beveik kaip pieðiniuose,freskose, raiþiniuose, liaudiesskulptûrëlëse, kurios vaizduoja narsøjá karþygáðv. Jurgá, nugalëjusá drakonà. Tokspat ar kiek skirtingai pavaizduotas slibinaspo mûsø Vyèiu tuo laiku pasirodo irkituose Jogailos antspauduose. Jis taippat sutinkamas ir matomas kartu su portretuojamukaraliaus Jogailos atvaizdupiešiniuose, freskose, paveiksluose ir ki-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3