2010 m. birželio 17 d. Nr. 12 - MOKSLAS plius

2010 m. birželio 17 d. Nr. 12(434) Mokslo Lietuva 7Darbų verpeteSerijos „Lietuvos mokslas“ knygų aptarimas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato salėje; kalbaprof. habil. dr. Edmundas Kazimieras ZavadskasSizifo akmenįritinantML. Kaip platinate serijos „Lietuvosmokslas“ knygas? Ar jas galima prenumeruoti?A. L. Pirmuosius tomus pardavinėjomedaugiausia knygynuose.Berods trečiąjį tomą jau buvo ir per500 užsiprenumeravusiųjų. Taip patplatinome per tinklą Lietuvos spauda.Platintojai tuo metu dar neplėšė tokiųpinigų iš leidėjų kaip nutiko vėliauir tęsiasi ligi šiol. Kasmet gauti lėšųleidybai ir platinti leidinį buvo vissunkiau, spaudos platintojai reikalavovis didesnių pinigų, o jų nebuvo.Iškilo ir kitų sunkumų. Pirmiausiadėl lietuviams būdingo bruožo – pavydo:jei ne aš, ne mano „kromelis“,tegu iš viso nebūna. Tačiau daugelisiškilių lietuvių mokslininkų supratoLietuvos mokslo svarbą ne tik mokslo,bet ir Tautos, Valstybės pažangai. Tiežmonės negailėjo jėgų ir laiko, padėdamiieškoti rėmėjų, rengiant naujasknygas. Per 400 mokslininkų buvotarp Lietuvos mokslo knygų autorių,bendraautorių ar rūpinosi jų leidyba.Tai mokslininkai – patriotai. Tai jųproto ir širdies rezultatas, kad parengtair išleista per 160 knygų, bendrosbeveik 55 tūkst. puslapių apimties.Manau, turiu moralinę teisę pasakyti,kad dabartinė mokslo organizavimoir valdymo hierarchinė sistema Lietuvoje,kaip ir jos mokslinė leidyba yranetinkama demokratinei valstybei,nes pasmaugia iniciatyvumą, kūrybiškumą,patriotiškumą, o išlaikymuipareikalauja vos ne daugiau lėšų, negupačiam mokslui. Palyginti su SSRSokupacijos metais mokslo darbuotojųliko mažiau, užtat mokslo valdininkųskaičius nuolat didinamas ir šiandienjų kone dvigubai daugiau.ML. Be finansinių, kokie dar sunkumaiiškildavo leidžiant serijos „Lietuvosmokslas“ tomus? Kokiomis intelektinėmispajėgomis rėmėtės?A. L. Minėjau, kad tų pajėgų buvoir, džiaugiuosi, liko. Bet paramos pirmiausiaiš mokslo valdininkų, valdančiųiš valstybės skiriamas lėšas, beveikniekada nesulaukiau. Daugeliui jųsvarbiausia jų pačių susikurtos instrukcijos.Jie dar iš okupacijos metųbuvo įpratę, kad mokslo darbuosevisuomet tarp autorių būdavo nurodomiįstaigų ar skyrių vadovai, ypačturintieji aukštesnius mokslo laipsniusir vardus. Kaip kariuomenėje: kuodaugiau antpečiuose žvaigždučių, antkuo aukštesnės kėdės patupdytas, tuoteisesnis. Atrodo, buvau tarp pirmųjų,atsisakiusių tos tradicijos dar tekantNepriklausomybės saulei. Tai negalėjopatikti kai kuriems „žymiausiems irnepakeičiamiesiems“. Tačiau džiaugiuosi,kad ir remiančiųjų buvo ir liekadaug. Dėkingas už supratingumą irkonkrečią paramą buvusiam VGTUrektoriui prof. Edmundui KazimieruiZavadskui, dabartiniam rektoriuiprof. Romualdui Ginevičiui, buvusiamKauno technologijos universiteto rektoriuiprof. Ramučiui Bansevičiui, didžiausiamvisų laikų Lietuvos moksloistorijoje išradėjui akad. KazimieruiRagulskiui ir dešimtims kitų.Tiesa, ne visai pasisekė įtraukti įLietuvos mokslo kūrybą užsienio lietuviusmokslininkus. Daugelis jų buvoįpratę rašyti straipsnius, kaip ir savoišeivijos spaudai, o jaunesniesiemsskelbti straipsnius Lietuvoje neapsimokėjokarjeros užsienyje sumetimais.Be to, pirmuoju Nepriklausomybėsdešimtmečiu, nesant elektroninio ryšio,trukdė ir gan ilgai užtrunkantissusirašinėjimas paštu. Tad leidiniuoseir vyravo tik Lietuvoje ar netoli josgyvenantys lietuviai autoriai. Žinoma,perėjus į monografinio pobūdžioLietuvos mokslo knygų leidybą, ryšiųproblema nebebuvo tokia aktuali, tiksolidesnių autorių trūko. Tuo labiau,kad neturėjome iš ko honorarus mokėti.Nuo asmenybių ikimokslo mokyklųML. Kokią pirmą serijos „Lietuvosmokslas“ knygą išleidote?A. L. Pirmoji buvo skirta augalųselekcijai. Sudarant knygą vadovavoprof. Juozas Lazauskas. Tai buvo kolektyvinėmonografija, tarp kuriosautorių – Lietuvos žemdirbystės instituto,Sodininkystės ir daržininkystės,kitų institucijų mokslininkai. Jau beneper 100 monografinio pobūdžio knygųišleidome.ML. Sudarėte ir stenogramų leidinį„Sąjūdžio gimimas“.A. L. Apie Sąjūdžio įkūrimą byloja1988 m. birželio 2 ir 3 dieną susirinkimųLietuvos MA Mokslininkų rūmuoseir Lietuvos MA salėje padarytųstenogramų leidinys Sąjūdžio gimimas.Dvitomyje LKP agonijos kronikaDaktarą A. Liekį su serijos „Lietuvos mokslas“ 20-mečiu sveikina prof. AlgimantasBubulis ir akad. prof. Kazimieras Ragulskisaprašyta, kaip gimė idėja atskirti LKPnuo TSKP ir paversti ją socialdemokratiniotipo partija, nepriešingą NepriklausomaiLietuvai. Beje, iš pradžiųman teko būti TSKP skaldytojų grupėskoordinatoriumi, nuo TSKP atskirtossavarankiškos LKP programinių dokumentųvienu iš kūrėjų. Šias ir kitasknygas rašyti buvo palyginti nesunku,nes teko būti pačių įvykių ir procesųsūkuriuose, pažinti Lietuvos laisvėskovotojus, disidentus, Sąjūdžio kūrėjus,teko būti tarp iniciatorių įkuriantLietuvos mokslininkų, Lietuvos inžinieriųsąjungas.ML. Esate nemažai padirbėjęsmokslo ir technikos istorijos baruose.A. L. Buvo ir tebėra aktualu – Lietuvosmokslo ir technikos istorija. Dar1993 m. šiai problemai tirti mėginauįsteigti institutą prie Lietuvos MA.Valdžiai vis nerandant lėšų tą idėjąįgyvendino Gedimino technikosuniversitetas, vienintelė iš aukštųjųmokyklų ir mokslo institucijų daugiaunei prieš dešimtmetį įsteigusi Mokslotyroscentrą (institutą), kuriame nuotada ir dirbu. Remiant VGTU AntanoGustaičio aviacijos institutui, išleistosmano mokslotyrinės monografijos:Lietuvos karo aviacijos istorija (iki1940 m.), aukščiausios kvalifikacijosaviacijos specialistų rengimo Lietuvojeistorija – Sparnuotoji Lietuva, beveik1500 puslapių apimties monografijaLietuvių karyba ir ginkluotė. Šioje monografijojepateikta lietuvių karybosraida nuo seniausių laikų.Sakoma, jei nori sukurti kažkąnaujo, sužinok, kas jau buvo sukurta.Todėl stengėmės ne tik parašyti, kasbuvo, bet ir kiek tai buvo nauja, kiekprisidėjo ar galėtų prisidėti prie tolesnėsmokslo, technikos ir visuomenėspažangos.ML. Buvote pakankamai atidusLietuvoje susiformavusioms mokslomokykloms.A.L. Išties istorinės raidos tyrimaigan glaudžiai susiję su mokslo mokyklųir krypčių tyrimais, svarbiaistolesnių tyrimų plėtotei. Pavyzdžiui,ypač svarbi buvo virpesių mechanikosir technikos lietuviškoji mokykla, sukurtaakad. Kazimiero Ragulskio, kuripelnė pripažinimą visame pasaulyje.Apie K. Ragulskį, jo mokyklą, šiosmokyklos išugdytas naujas mokslokryptis parengėme ir anglų kalba išleidomedidelę kolektyvinę monografiją.Parengėme ir išleidome monografiniopobūdžio knygų apie moksliniųmokyklų formavimąsi zoologijos,dirvotyros, transporto, energetikos,šeimotyros, filosofijos ir sociologijos,ekologijos, edukologijos ir kitosemokslo bei technikos srityse.Paklausios buvo ir yra knygosšiuolaikinės ekonomikos, bankų, finansų,audito, šiuolaikinės medicinosir medicininės technikos klausimais.Beje, knygos mokslo ir technikos, pažangosmedicinoje klausimais sudarogan didelę serijos Lietuvos mokslasmokslotyrinių knygų dalį, nes šiandieninėjemedicinoje jau mėginamataikyti naujausias technologijas.Kalbėdami apie mokslo pasiekimus,pirmiausia mintyje turime iškiliausiusmokslininkus, asmenybes.Tai kita Lietuvos mokslo serijos knygų,tyrimų ir leidybos sritis. Didelio skaitytojųsusidomėjimo sulaukė monografiniopobūdžio knygos apie prof.E. K. Zavadską, prof. R. Ginevičių,prof. A. V. Bumelį, akad. A. Jucį, prof.K. Antanavičių, akad. Z. R. Rudziką,akad. A. Gaižutį, akad. K. Ragulskį,prof. V. Tamošiūną, prof. K. Ėringį,pirmąją Lietuvos technikos mokslųdaktarę Vydą Kęsgailaitę-Ragulskienęir kt. Rašyti monografijas apie kuriančiusžmones lengviau, negu apie amžinybėniškeliavusiuosius – padaromamažiau klaidų, nes į visus klausimusgali atsakyti, dokumentais patvirtintipats mokslininkas. O jei kas ir būnanutylėta, laikas išryškins, būsimi tyrėjaipataisys, papildys.Lietuvos moksle analizuojamapačių mokslo ir studijų institucijųraida, jų įnašas į Lietuvos ir pasauliomokslo bei pažangos istoriją. Tokiaisleidiniais labai domimasi ne tik institucijose,apie kurias rašoma, bet iružsienyje. Kolektyvinio monografiniopobūdžio knygų parengta ir išleistaapie VGTU, Kauno politechnikosinstitutą (dabar KTU), Lietuvos energetikosinstitutą, Klaipėdos universitetą,Lietuvos žemės ūkio universitetą,Lietuvos mokslų akademiją, Vilniausuniversitetą, Filosofijos ir sociologijosinstitutą, kitas mokslo ir studijųinstitucijas. Knygos padeda pažintipačios įstaigos tiriamųjų darbų raidą,dirbusius ar dirbančius tyrėjus, geriausuvokti jų darbų reikšmę.Dalis knygų paskelbtos internetinėsbibliotekos puslapiuose – www.elibrary.lt. Pernai išleista ir 1322 puslapiųapimties Lietuvos mokslo knygųišplėstinė bibliografinė rodyklė Lietuviaiinteligentai Tautos ir Laisvėspažangos kelyje.ML. Į tą seriją pateko ir nemažai Jūsųpaties parašytų arba sudarytų knygų.A. L. Sakoma, kas parašyta, tuo jauir kirviu neiškirsi. Dauguma jų išleistosknygų serijose Lietuvos mokslas irLietuvių tauta. Rašiau stengdamasisduoti atsaką į ypač svarbius Lietuvaiklausimus, nes kai kurie archyvai buvomenkai žinomi, pavyzdžiui, KGB, Komunistųpartijos ir kiti.Seriją Lietuvos mokslas (Mokslasir Lietuva, vėliau ir Lietuvių tauta)įsteigiau norėdamas paskatinti Lietuvosir pasaulio lietuvius mokslininkusspręsti lietuvių tautos, nepriklausomosLietuvos stiprinimo ir ilgaamžiškumoklausimus. Tuo metu ypač svarbiosbuvo istorijos problemos. Pats ėmiausigrįsti ir įrodinėti, kokios etninėsmūsų tautos ribos, kaip kito ir kodėlkito Lietuvos valstybės sienos. Remdamasisarchyviniais dokumentaisparašiau dvitomį veikalą Lietuvos sienųraida. Reikėjo įrodyti, kad Vasario16-osios Lietuvos nepriklausomybėsaktas priimtas ir paskelbtas netik saujelės „buržuazinių inteligentų“sumanymu. Rastus istorinius šaltiniusapibendrinau monografijose apielietuvių tautos prisikėlimą, Vasario16-osios akto signatarus, Lietuvosvalstybės prezidentus ir kt. Svarbubuvo pagrįsti, kad atkuriamoje nepriklausomojeLietuvoje valstybinė kalbaturi būti tik lietuvių. Tai įrodyta tritomyjeLietuvių tautos – lietuvių kalboslikimas. Analizuodamas KGB ir kitusarchyvinius dokumentus šešių tomųknygų serijoje Nenugalėtoji Lietuvapamėginau išanalizuoti, kokia kainapasiekta nepriklausomybė. KnygojeLietuvos Laikinoji Vyriausybė (1941 0622–08 05) pagrindžiau, kad ir 1941 m.Birželio sukilimas – lietuvių tautosdidvyriškumo pavyzdys, o kad jo rezultataisnebuvo galima pasinaudoti,tai ne Lietuvos, bet okupanto kaltė.Bus daugiauKalbėjosi Gediminas ZemlickasMielieji,„Mokslo Lietuvos“ redakcija liepos pabaigoje išeina kasmetinių atostogųir rugpjūtį nepasirodys. Vasariškus numerius planuojame išleisti liepos 1 ir 15dieną, o paskui pasirodys tik rugsėjo pradžioje. Jei pageidaujate publikuotiskelbimus ar svarbią medžiagą, ją prašytume atsiųsti iki liepos 1 dienos el.paštu: mokslolietuva@takas.lt.Redakcija