tyrinëjimaiMokytojø patiriamostreso tyrimaiPastaraisiais metais padaugëjo mokytojøpatiriamo streso tyrimø. Jie liudija,kad mokytojo darbas – ganëtinaiátemptas.Ðiuos tyrimus skatina, viena vertus,mokytojø kaip profesinës grupës padëtis– jø sveikatos bûklë, pasitenkinimasdarbu, ketinimai keisti darbà. Kita vertus– rûpestis moksleiviø paþangumo këlimu.Tyrëjai jau seniai pripaþino, kadmoksleiviø paþangumas labai smarkiaipriklauso nuo mokytojø psichologinëssavijautos ir pasitenkinimo savo darbu.Suomijoje atlikti tyrimai parodë, kad55 proc. visø darbuotojø patiria „perdegimo“simptomus – ypaè emociná iðsekimà.27 proc. mokytojø jauèia rimtusiðsekimo simptomus (cit. pagal RaskuA., Kinnunen U., 2003). 1997 metøÐvedijos statistikos departamento duomenimis,mokytojavimas – daugiausiastreso kelianti specialybë. 64,3 proc. mokytojøprisipaþino, kad beveik pusæ savodarbo laiko jie kenèia nuo streso.Tarp kitø aukðtàjá iðsilavinimà turinèiødarbuotojø ðis skaièius vidutiniðkai siekia46,8 proc. (Jacobsson C., PousetteA., Thylefors I., 2001). Anglijoje atliktømokytojø apklausø rezultatai rodo,kad treèdalis mokytojø kenèia nuo stiprausstreso arba „perdegimo“ sindromo(cit. pagal R. van Dick, U. Wagner,2001). Nacionalinës mokyklos direktoriøasociacijos Anglijoje 2000 metais atliktaapklausa parodë, kad 40 proc. apklaustømokyklos direktoriø pastaraisiaismetais kreipësi á gydytojus del stresosukeltø problemø, 20 proc. mano, kadjie vartoja per daug alkoholio, ir net 15proc. átaria, kad jie jau yra alkoholikai.25 proc. mokyklos direktoriø patiriarimtø streso sukeltø sveikatos problemø,tokiø kaip hipertenzija, nemiga,depresija bei skrandþio ir virðkinamojotrakto ligos (Matt Jarvis, 2002). Ir amerikieèiai,ir australai teigia, kad daug mokytojødël streso keièia darbà ar iðeina ápensijà anksèiau laiko.Doc. Laimutë BULOTAITËKaip manote, ar þmoniøminioje galima paþinti fizikà,psichologà ar ekonomistà?Manau, daugumaatsakytø neigiamai. O argalima paþinti mokytojà?Turbût pradedate ðypsotisir pritariamai linkèioti galvomis.Teigiamai á ðá klausimàatsako ir patys mokytojai.Deja, paþinti juos galimene dël sklindanèio iðjø gerumo ar iðminties...18Diagnozë:
Mokytojø patiriamostreso prieþastysMokytojø darbe nëra vienos pagrindinësstreso prieþasties. Jø yra daug, irjos keièiasi. Apþvelgus mokytojø patiriamostreso tyrimus, streso prieþastisgalima suskirstyti á 6 grupes:1. Ðvietimo sistemos ir socialiniai pokyèiai.2. Vaidmenø konfliktai ir vaidmenøsumaiðtis.3. Prastos fizinës ir socialinës darbosàlygos.4. Problemø keliantys mokiniai.5. Prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimosu kolegomis problemos.6. Problemø keliantys mokytojai (ðikategorija maþiau aptariama. Tai mokytojai,kurie nenori keistis, nenori permainø,jø kvalifikacija yra þemesnë,prastesnis pasirengimas dirbti ir pan.)Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausæ218 mokytojø ðeðiolikoje vidutiniodydþio mokyklø Anglijoje, nustatë14 reikðmingø ryðiø tarp streso prieþasèiøir pasitenkinimo darbu, nebuvimodarbe daþnumo ir ketinimo mesti mokytojavimà.Streso prieþastys pagalminëtus autorius buvo neigiamai susijæsu pasitenkinimu darbu ir teigiamai –su pamokø praleidimo daþnumu bei norukeisti darbà. Kai kurie autoriai pabrëþia,kad veiksniai, sukeliantys mokytojamsstresà, yra labai subtilûs, gali bûtilaikini ir labai asmeniðki. Todël tyrimørezultatai kartais gali bûti ir prieðtaringi(Sutton G. W., Huberty T. J., 2001.)Atsparumas stresuiir streso áveikaPastaruoju metu gana plaèiai tyrinëjamasmokytojø atsparumas stresui. Jukne visi mokytojai, patirdami beveik tokápatá stresà, vienodai á já reaguoja ir jauèiasi.Ypaè plaèiai tiriami kognityviniaikintamieji, turintys átakos mokytojø paþeidþiamumuiarba jautrumui stresui.Chorney’us (1998) apklausë 41 mokytojà.Jie turëjo paraðyti, kà turi daryti,kad bûtø geri mokytojai. 92 proc. atsakiusiøjøvartojo tokias sàvokas kaip „privalau“ar „bûtina“. Tai rodo, kad mokytojaikelia sau labai aukðtus reikalavimus,kurie susijæ su dideliu stresu. Ávairiosapklausos rodo, kad jauni mokytojaiidealistiðkai supranta mokytojavimà,kelia sau nerealius tikslus.Kyriacou (2001) mokytojø streso áveikosbûdus suskirstë á dvi kategorijas: paliatyviniaiveiksmai ir tiesioginiai veiksmai.Paliatyviniai veiksmai nenukreiptiá streso prieþastis, jø tikslas – sumaþintistreso poveiká. Daugelis paliatyviniøveiksmø yra disfunkciniai. Tai ir besaikisgërimas, ir rûkymas, ir atsiribojimas.Kai paliatyvinës priemonës nepadeda,mokytojai palieka darbà ir/arba ieðkomedikø pagalbos. Kai kam padeda ir tokiosstreso áveikos strategijos kaip sportas,mëgstamas uþsiëmimas ar atsipalaidavimotechnikos. Ir kiti autoriai (pvz.,Wilson V., 2002) paþymi, kad daþniausiaimokytojai naudoja paliatyvines áveikosstrategijas, nes mano, kad negali paðalintitikrøjø streso prieþasèiø. Taigidauguma mokytojø naudojamø stresoáveikos strategijø yra neefektyvios ar netþalingos jø fizinei bei psichikos sveikatai.Lietuvos mokytojøpatiriamas stresas2005 m. mokytojø streso tyrimai buvoatlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300mokytojø ið ávairiø Lietuvos miestø beirajonø – <strong>Vilniaus</strong>, Elektrënø, Panevëþio,Ukmergës, Këdainiø. Tiriamøjøamþiaus vidurkis – 42,3 metø (jauniausiasbuvo 28 metø, vyriausias – 68 metø).Darbo mokykloje staþas – nuo 1 metøiki daugiau nei 20 metø. Apklaustos268 moterys ir 32 vyrai.Mokytojai vertino ávairius savo darboaspektus pagal keliamà stresà nuo 1(visai nekelia streso) iki 4 (nuolat keliastresà). Þemiau pateikiami kai kuriøvertinimø vidurkiai:• ataskaitø ir kitø „popieriø“ gausa 3,02;• maþas atlyginimas 2,62;• mokytojo vaidmenø gausa (mokyti, auklëti, priþiûrëti…) 2,55;• ðvietimo sistemos reforma 2,53;• aukðti reikalavimai mokytojui 2,52;• netinkamas moksleiviø elgesys 2,50;• mokymosi motyvacijos stoka 2,48;• visuomenës poþiûris á mokytojo darbà 2,42;• nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;• didelë atsakomybë 2,22;• moksleiviø egzaminai 2,01;• darbo krûvis 1,92;• darbo sàlygos 1,91.mokytojasV. Naujiko nuotr.Mûsø gauti rezultatai sutampa su kitøautoriø atliktø tyrimø duomenimis.Didþiausià stresà mokytojams kelia reikalavimai,keliami mokytojams (didelëatsakomybë, mokytojø vaidmenø gausa,ataskaitø ir kitø dokumentø gausa,moksleiviø egzaminai). Maþiausià stresàkelia darbo aspektai, kuriuos galimepavadinti „psichologiniu klimatu mokykloje“(santykiai su administracija, kitaismokytojais ir pan.). Rezultatai parodë,kad mokytojø patiriamas stresas19