etos kalbos<strong>Vilniaus</strong> universitetestudentai turi galimybæmokytis kinø kalbosVytis SILIUSLietuviø, mokanèiø kinø kalbà, vis dar labai nedaug, todël daugumaimûsø ji – „egzotiðka“, arba tiesiog „paukðèiø“ kalba, kuriosmokytis pasiryþta retas. Taip pat nedaug kas yra girdëjæ,kad tokia galimybë realiai egzistuoja, mat kinø kalba yra dëstomair Lietuvoje, seniausioje aukðtojoje mokykloje – mûsø<strong>Vilniaus</strong> universitete. Juk tai – viena labiausiai pasaulyje paplitusiø,taip pat viena ið ðeðiø oficialiø Jungtiniø Tautø Organizacijos(JTO) kalbø.Kinø kalba priklauso kinø-tibetieèiøkalbø ðeimai. Tai, kà mes bendriausiaivadiname vienu vardu „kinø kalba“, iðtiesø tëra viena ið Kinijoje paplitusiø kalbø,tapusi bendrinës kinø kalbos pagrindu.Tai yra vadinamøjø „etniniø kinø“,arba chaniø (vardas kilæs nuo Kinijos imperijosvienos pirmøjø Han dinastijospavadinimo) kalba (hanyu), tuo tarpu kitosvadinamos dialektais, nors skirtumaitarp jø daþnai itin ryðkûs, kaip tarp skirtingøkalbø. Neámanoma Kinijoje aiðkiainustatyti ribos tarp to, kas vadintina dialektu,o kas atskira kalba, mat greta daugybësðnekamosios kalbos variacijø tûkstantmeèiusegzistavo bendrinë ir vieningaraðto sistema – kinø hieroglifai. Dëlðios prieþasties Kinijoje labai aiðkiai skiriamaraðytinë kinø kalba (zhongwen)nuo sakytinës ar ðnekamosios kinø kalbos(hanyu arba huayu).Paprastai skiriami septyni pagrindiniaikinø kalbos dialektai. Ðiaurinis dialektas– labiausiai paplitæs, todël tapæs bendrinëskalbos pagrindu, dabar daþniausiaiir ávardijamas kaip chaniø (angliðkaisakoma „mandarin“). Kiti dialektai:wu, xiang, gan, hakka (arba kejia), kantono(arba yue) ir min. Kinø kalba pasaulyjeðneka virð 1 mlrd. þmoniø Kinijoje(áskaitant Taivanà, Honkongà, Makao),Singapûre, Indonezijoje, Malaizijoje,Tailande. Singapûre tai taip pat vienaið keturiø oficialiø kalbø. Didelës kiniðkaiðnekanèiøjø diasporos gyvenaAustralijoje, JAV, taip pat ir Vakarø Europoje.Kaip ir dauguma kinø-tibetieèiø kalbø,kinø kalba yra toninë. Tai reiðkia, kadskiemenys, kurie iðtariami skirtinga specifinetonacija, þymi visiðkai skirtingasreikðmes ir uþraðomi skirtingais hieroglifais.Bendrinëje kinø kalboje yra keturitonai ir vienas neutralus, t. y. ið visopenki bûdai iðtarti vienà skiemená, taèiaukai kurie pietiniai dialektai turi net iki10 tonø. Pavyzdþiui, bendrinëje kinø kalbojeskiemuo „ma“, priklausomai nuo34
fø? Á pirmàjá kinø kalbos þodynà, sudarytàdar III a. pr. m. e., buvo átraukti 3300hieroglifai, naujausiame „Didþiajameðiuolaikinës kinø kalbos þodyne“ jø jauyra 56 000. Vis dëlto apie 40 proc. ðá þodynàsudaranèiø hieroglifø yra to patiesraðmens variacijos, o tam, kad bûtø galimaraðyti ir skaityti ðiuolaikine kinø kalba,uþtenka mokëti 3–4 tûkstanèius hieroglifø.Jau XIX a. antrojoje pusëje Kinijojeuþsimezgë diskusijos apie tai, kad dël ganasudëtingos ideografinës raðto sistemosgali bûti daugiau neraðtingø þmoniø,taèiau didelio masto raðto reformaimta vykdyti tik ákûrus Kinijos LiaudiesRespublikà. 1955 metais vyriausybëssprendimu buvo supaprastinti kiniðkiraðmenys. Buvo panaikinti kai kurie hieroglifai,jø reikðmës imtos þymëti skoliniais,maþinamas brûkðneliø skaièius vienamehieroglife. Ðiuo metu egzistuojaabi raðymo formos, kurios á Vakarø kalbasne visai tiksliai verèiamos kaip „tradicinë“(naudojama Honkonge, Makao,Taivane) ir „supaprastinta“ (naudojamaþemyninëje Kinijoje bei Singapûre).Daugybæ negandø Kinijai ir jos þmonëmsatneðusios Kultûrinës revoliucijosmetais bûta energingø raginimø panaikintihieroglifus ir pereiti prie fonetinioraðto sistemos. Vis dëlto tokiø planø nie-tono, gali reikðti „mama“, „kanapë“, „arklys“,„barti“ arba þymëti pagalbinæ dalelytæ,tiesioginá sakiná verèianèià á klausiamàjá.Kiniðkiems garsams uþraðyti kitomiskalbomis yra naudojami ávairûs perraðosbûdai. Jø sukurta labai daug, bet ðiuometu populiariausia ir ið esmës visuotinaipriimta yra Pinyin perraðos sistema,1958 metais pasiûlyta Kinijos LiaudiesRespublikos lingvistø. Ji naudojama irkinø kalbos mokant uþsienieèius, taip patperraðant kiniðkus vardus ar pavadinimusuþsienio spaudoje ar literatûroje.Kinø kalbos ir raðto istorija ilga. Seniausiraðytiniai ðaltiniai Kinijoje datuojamiapie 1700 m. pr. m. e. Hierogliføatsiradimas aiðkinamas legenda apie kinøvaldovà Fu Xi, kuris pirmuosius þenklus„iðskaitæs“ ið dangaus „raðtø“ ir taipuþraðæs pirmuosius hieroglifus – trigramas,naudojamas „Permainø knygoje“(Yijing), viename paèiø svarbiausiø ir seniausiøKinijos raðtijos paminklø. Raðmenøpavidalas per amþius kito, didëjojø skaièius. Raðto sistemà pirmà kartàunifikavo pirmasis Kinijos imperatoriusQin Shi Huang III a. pr. m. e. pabaigoje.Nuo to laiko ið esmës jø raðymo formanebesikeitë iki pat ðiø laikø. Raðytinëkinø kalba (dar vadinama wenyan)nuo daugybës sakytinëskalbos dialektø skyrësi ir stiliumi,ir gramatika, ir þodynu,jà mokëjo tik iðsilavinæþmonës. Tokià situacijàgalima palyginti su lotynøkalbos vaidmeniuviduramþiø Europoje.Raðytinë kinø kalbataip pat ilgà laikà buvonaudojama ir Japonijoje,Korëjoje oficialiuosedokumentuose,literatûroje. Tik XX a. Kinijoje kilus GeguþësKetvirtosios judëjimui, literatûraimta raðyti ir „paprastø“ þmoniø kalba(baihua).Taip pat egzistuoja didelë hierogliføuþraðymo stiliø ávairovë, kurià lëmë ypatingaskinø dëmesys kaligrafijos menui.Skiriami zhuanshu (antspaudø), caoshu(þolës), lishu (oficialus), kaishu (standartinis)stiliai.Daþnai kinø ar besimokanèiø kinø kalbosklausiama: kiek ið viso yra hieroglikadanebuvo imtasi rimtai ágyvendinti.Dabar jau gana akivaizdu, kad ne sàlyginisraðto sudëtingumas daugiausia nulemianeraðtingumo rodiklius atskirosevalstybëse. Pagal 2005 metø JTO duomenisneraðtingumas Honkonge buvomaþesnis nei Portugalijoje ar Maltoje, oþemyninëje Kinijos dalyje maþesnis neiMeksikoje ar Turkijoje.Kinø kalbos Lietuvoje mokoma <strong>Vilniaus</strong>universiteto Orientalistikos centre,atkurtame 1993 metais, vienijanèiameRytø kultûrø tyrinëtojus Lietuvoje beiruoðianèiame Azijos ir Artimøjø Rytøspecialistus. Pirmoji sinologijos krypties,t. y. Kinijos istorijà, kalbà, kultûrà studijuojanèiøbakalauro pakopos studentøkarta Orientalistikos centre buvo priimta2000-aisiais. Iðleistos jau dvi bakalaurøkartos, ðiuo metu dviejuose kursuose sinologijàstudijuoja dar per 20 studentø.Jiems dësto ir lietuviai, ir kinai dëstytojai,paskaitos vyksta moderniose, su Kinijosar kitø ðaliø vyriausybiø,ambasadø, organizacijøpagalba árengtoseauditorijose. Kinø kalboskursai siûlomi ir visiemsto norintiems prieOrientalistikos centro ákurtojeRytø kalbø mokykloje.Jaunus þmones studijuoti kinøkalbà, kaip ir kitas mûsuoseretas kalbas, pirmiausia skatinanaujø ðaliø, svetimø kultûrø paþinimotroðkulys. Tæsiant studijas atrandamosir aiðkesnës niðos, kuriosegalima panaudoti ágytas þinias, iðmoktàkalbà. Jau parengti specialistai ásilieja ávalstybës valdymo aparatà, ávairias nevyriausybinesorganizacijas ar privaèiaskompanijas, kurios savo veiklà sieja suKinija.Kinø kalbos kursai organizuojamiir rudens, ir pavasario semestrais, sudaromosskirtingø lygiø grupës. Platesnësinformacijos galima kreiptis áOrientalistikos centro (OC) administratoriøVytá SILIØ arba á OC vyriausiàjàspecialistæ Marijà TARASOVÀtelefonu 268 72 56 arbael. paðtu oc@cr.vu.lt.Kvieèiame apsilankyti ir mûsøinternetinëje svetainëjehttp://www.oc.vu.lt.35