Malonaus skaitymo! - VU naujienos - Vilniaus universitetas

Satyrinë premija„Ig-Nobel“Jei nesiseka pelnyti Nobelio premijosrimtais moksliniais laimëjimais, nenusiminkite.Turite dar vienà ðansà – gauti satyrinæpremijà „Ig-Nobel“ (ang. ignoble –þemas, niekingas, gëdingas), savotiðkà antinobelá,kurá uþ nenaudingus, nesvarbiusar keistus mokslinius darbus skiria Harvardouniversitetas. Premija teikiama nuo1991 metø. Svarbiausiai sàlyga – kad „pasiekimonebûtø galima arbaNEREIKËTØ pakartoti“. Kaip raðomamokslo þurnale „Nature“, premija teikiamauþ tuos darbus, kurie pirma prajuokina,o po to priverèia susimàstyti. Pirmasis„Ig-Nobelio“ premija 1991 metaisbuvo apdovanotas nesugyvenamo charakterioJAV mokslininkas Edwardas Telleris,atkakliai siekæs sukurti greta atominioginklo dar ir vandenilio bombà, vadinamàsuperbomba. Premija jam áteikta uþ„viso gyvenimo pastangas pakeisti taikossampratà“. Vëliau premijà gavo ir Merfiodësniø kûrëjas.Nuo 1994 m. teikiama ir „Ig-Nobelio taikospremija“, ja 2005 m. apdovanoti C.Rindas ir P. Simmonsas uþ tyrimus, kaipreaguoja skëriø smegenys þiûrint „Þvaigþdþiøkarus“.Ði premija jau seniai neuþtraukia gëdos,mokslininkai jà mielai priima – keleriusmetus jà áteikia netgi tikrieji Nobelio premijoslaureatai. Beje, ir ruoðtis ilgai nereikia– padëkos kalba turi bûti ne ilgesnënei 7 þodþiai...Taigi pirmyn – gal ir jus ákvëps ðie apdovanotiejimokslininkai. E. Cussleris irB. Gettelfingeris lygino þmogaus plaukimogreitá vandenyje ir sirupe; J. Clarke árodë,kad kàsná, kuris nukritæs ant grindøneiðgulëjo 5 sekundþiø, dar galima suvalgyti;K. Kruszelnickis atliko iðsamius tarpdisciplininiusþmogaus bambos tyrimus;matematikai P. Sreekumaras ir G. Nirmalanassugalvojo, kaip apskaièiuoti tikslø Indijosdramblio kûno plotà; E. Segura sukûrëskalbiamàjà maðinà ðunims ir katëms,Lichtenðteino ekonomistai sugalvojoiðnuomoti visà ðalá gimtadieniams ir vestuvëmsðvæsti, o S. Ghirlanda, L. Janssonir M. Enquistas árodë, kad viðtos labiaumëgsta graþius þmones...Parengë Indrë KLIMKAITËFAKTAI IR SKAIÈIAI776 laureatai!Nobelio premija jau yra áteikta 758 asmenimsir 18 organizacijø. Kai kurie laureataistapo daugiau nei vienà kartà.Tik 33 moterys!Nobelio premija yra áteikta 725 vyrams irtik 33 moterims.Jauniausias ir vyriausias laureataiLawrence‘as Braggas, gavæs Nobelio premijà1915 metais uþ fizikos mokslo pasiekimusdrauge su tëvu Henry‘iu Braggu, – jauniausiasNobelio premijos laureatas. TuometLawrence‘ui buvo 25-eri. RaymonduiDavisui buvo beveik 88-eri, kai 2002 m. gavoketvirtá Nobelio premijos uþ nuopelnusastrofizikai.Du laureatai atsisakë Nobelio!Tai buvo egzistencialistas Jean-Paulis Sartre‘as,1964 m. atsisakæs Nobelio premijosuþ literatûrà dël asmeniniø nuostatø. Raðytojasatsisakydavo visø oficialiø pagerbimø.Vietnamo vadovas Le Duc Tho 1973 m.atsisakë Nobelio taikos premijos, kuri buvoskirta jam ir JAV sekretoriui Henry‘iui Kissingeriuiuþ pasiektà Vietnamo ir JAV taikà(beje, jie patys ir pradëjo karà, pareikalavusámilijono aukø). Motyvas – situacija Vietname.Atsisakyti premijos vertë valdþiaVokieèiø mokslininkams nuo 1937 iki1945 metø buvo „visiems laikams“ uþdraustapriimti Nobelio premijà dël politiniø motyvø;vietoj jos ásteigta Vokietijos nacionalinëmeno ir mokslo premija, taèiau ji buvo áteiktatik 1937 ir 1938 metais.Adolfas Hitleris uþdraudë trims vokieèiamspriimti Nobelio premijà – chemikuiRichardui Kuhnui (uþ karatenoidø ir vitaminøtyrimus, 1938), chemikui Adolfui Butenandtui(uþ lytiniø hormonø tyrimus,1939) ir medikui Gerhardui Domagkui (uþprontozilio antibakterinio poveikio atradimà,1939). Visi jie vëliau gavo medalius irdiplomus, taèiau negavo pinigø.Raðytojui Borisui Pasternakui Nobelio literatûrospremija buvo paskirta 1958-aisiais,jis jà priëmë, bet vëliau, verèiamas sovietøvaldþios, turëjo gràþinti.Kelis kartus pagerbtiejiTaikos Nobelio premijà du kartus yra gavæsJungtiniø Tautø Komisariatas pabëgëliøreikalams (1954 ir 1981 metais). Ðia premijataip pat buvo apdovanota ir ðios institucijospirmtakë – tarptautinis Naseno biuraspabëgëliø reikalams (1938) ir jo vadovasFridtjofas Nasenas (1922). O ðtai TarptautinisRaudonojo Kryþiaus komitetas uþtaikos sieká apdovanotas net tris kartus(1917, 1944, 1963). Beje, Raudonojo Kryþiausákûrëjas Henry‘is Dunantas buvo pirmasisNobelio premijos laureatas, 1901 m.gavæs premijà kartu su prancûzø pacifistuFrédéricu Passy.JAV chemikas Linusas Paulingas yra gavæsdvi skirtingas Nobelio premijas: 1954m. – uþ pasiekimus chemijos srityje, 1962m. – taikos premijà uþ ryþtingà kovà, kadnebûtø atliekami atominio ginklo bandymai.JAV fizikas Johnas Bardeenas Nobeliopremijà uþ pasiekimus fizikos srityje gavo1956 ir 1972 metais, chemikas FrederickasSangeris – 1958 ir 1980 metais uþ insulinostruktûros ir nukleininiø rûgðèiø tyrimus.Laimingosios ðeimosGarsieji mokslininkai Curie – labai fortûnosmylima ðeima. Marie Curie yra gavusidvi Nobelio premijas (1903 m. uþ fizikà,uþ radioaktyvumo tyrimus, kartu su vyruPierre‘u Curie ir Antoine‘u Henri Becquereliu).Po aðtuoneriø metø (1911) poniaCurie gavo Nobelio premijà chemijossrityje uþ radþio ir polonio elementø atradimàir jø tyrimus. Beje, Marie Curie atsisakëuþpatentuoti ðiø elementø iðgavimobûdus, kad bûtø galima tæsti tyrimus. Curieduktë Iréne Joliot-Curie 1935 metais draugesu savo vyru Frédéricu Joliot taip pat gavopremijà uþ darbus chemijos srityje, uþradioaktyviøjø elementø sintezæ.1947 m. premijà medicinos srityje laimëjosutuoktiniai Gerty Cori ir Carlas Cori, oðvedai Alva Myrdal ir Gunnaras Myrdalasgavo premijas skirtingose nominacijoje – diplomatëir raðytoja Alva Myrdal 1982 m.gavo Nobelio taikos premijà, jos vyras GunnarasMyrdalas – uþ indëlá á ekonomikosmokslus.Esama ir kitokiø duetø: tëvas NielsasBohras 1922 m. apdovanotas uþ atomo tyrimus,o jo sûnus Aage‘as N. Bohras – 1975m. uþ atomo branduolio tyrimus. TëvasHansas von Euler-Chelpinas 1929 m. gavoNobelio premijà uþ cukraus fermentacijosir fermentuotø baltymø tyrimus, jo sûnusUlfas von Euleris – 1970 m. uþ pasiekimusmedicinos moksle. Apdovanoti fizikai tëvasir sûnus Manne‘as Siegbahnas (1924 m.)ir Kai M. Siegbahnas (1981 m.), JosephasJohnas Thomsonas (1906 m.) ir George‘asPaget Thomsonas (1937 m.). Nobelá gavoir broliai Janas Tinbergenas (1969, uþ ekonomikosdinamikos modelius) ir psichologasNikolaas Tinbergenas (1973, uþ elgesiotyrimus).Nuotraukø ðaltiniai: http://de.wikipedia.org ir http://www.nobelpreis.org37