Malonaus skaitymo! - VU naujienos - Vilniaus universitetas

Jautriausios – blyðkiaodës„Pacientës ir dabar daþnai manæs klausia, galimaeiti á soliariumà ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavièienë.– Á ðá klausimà atsakyti ne taip paprasta – jukgyvenime nebûna tik juodø ir baltø spalvø.Vienos ðeðiolikmetës, atëjusios su mama ir primygtinainorëjusios suþinoti soliariumo naudà sveikatai,pasiûliau paklausti motinos, ar verta pradëti rûkyti.Abi sumiðo. Panaðiai yra ir su soliariumais: ávertinæsgalimà rizikà, þmogus apsisprendþia pats. Mûsø, medikø,pareiga nuolat priminti apie ultravioletiniøspinduliø þalà.“Þmoniø jautrumas saulës spinduliams skiriasi priklausomainuo odos tipo. Þinant apie neigiamà ultravioletiniøspinduliø poveiká odai, susiruoðus á soliariumàar á paplûdimá, patartina pasikonsultuoti su gydytojudermatologu.„Jeigu specialistas ir neatkalbës nuo deginimosi, taibent padës iðsiaiðkinti, kokio tipo jûsø oda ir kokiaspinduliø dozë bus jai minimaliai þalinga“, – teigiaJ.Gibavièienë. Sàlygiðkai skiriami ðeði odos tipai. Pirmajampriklauso þmonës, kuriø oda ðviesi, akys mëlynos,plaukai ðviesûs ar rusvi. Ðiø þmoniø oda labaijautri, jie ne ádega, o nudega. J. Gibavièienë tvirtina,kad ðio odos tipo þmonëms, kurie niekad neádegasaulëje, neádegs ir soliariume. O moksliniø tyrimøduomenimis, didþiausia rizika susirgti melanoma pastebimatarp þmoniø, turinèiø ðviesià odà, rusvus arðviesius plaukus, strazdanø, daug apgamø, polinkánudegti, o ne ádegti saulëje.Parengta pagal Vilniaus universitetoOnkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“Ar þinote, kad...PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maþdaug132 tûkst. melanomos atvejø. Norvegijoje ir Ðvedijoje ðios ligos atvejø per45 metus patrigubëjo, o JAV per 30 metø padvigubëjo. Mada ir noras bûtiádegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinë prieþastis, skatinantiodos vëþio atsiradimà.Daugiausia melanomomis sergama tose ðalyse, kur þmonës yra itin ðviesiosodos ir kur ádegio kultûra labiausiai ásiðaknijusi. Tai Australija, NaujojiZelandija, Ðiaurës Amerika ir Ðiaurës Europa.„Pastaraisiais metais vis didesná susirûpinimà kelia tai, kad þmonës, oypaè paaugliai, lankosi soliariumuose norëdami ádegti, nes visuomenëjeklesti tokia mada. Taèiau dël tokio daþno lankymosi soliariumuose staigiaipadaugëjo susirgimø odos vëþiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO generaliniodirektoriaus pavaduotoja, atsakinga uþ sveikatà, susijusià su aplinka.– Todël mes norime atkreipti dëmesá á ðá faktà ir tikimës, kad mûsø rekomendacijapaskatins prieþiûros institucijas ávesti grieþtesnæ naudojimosisoliariumais kontrolæ.“Ðiuo metu tik keliose ðalyse efektyviai kontroliuojama soliariumø veikla.Belgijoje, Prancûzijoje ir Ðvedijoje iðleisti ástatymai, ribojantys maksimaliàUVB spinduliø (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo komponentas)proporcijà iki 1,5 proc. (panaðus kancerogeniniø UV spinduliølygis, kurá skleidþia saulë).Prancûzijoje ástatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidþiantysárengimai bûtø deklaruoti sveikatos prieþiûros vadovybei, paaugliams iki18 metø draudþiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalasprivalo stebëti reklamà ir bet kokia uþuomina apie naudà sveikatai draudþiama.Kalifornijoje taip pat draudþiama asmenims iki 18 metø lankytissoliariumuose. PSO ragina ávairias valstybes kurti ástatymus, kurie leistøgeriau kontroliuoti soliariumus ir draustø tokià soliariumø veiklà, kuri nëratinkamai priþiûrima.Be to, dël per didelio UV spinduliø kiekio silpnëja imuninë sistema, irtai didina infekciniø ligø rizikà. UV spinduliavimas gali paskatinti kataraktà,akiø uþdegimus. Ðtai kodël primygtinai rekomenduojama soliariumenaudotis specialiais apsauginiais akiniais.PSO kartu su Tarptautine nejoninës radiacijos apsaugos komisija, JungtiniøTautø aplinkos programa ir Pasaulinë metereologijos organizacijasukûrë Pasauliná saulës UV indeksà, kuris dabar taikomas daugelyje ðaliø:Argentinoje, Australijoje, Èekijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje,Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje,Ðvedijoje ir Ðveicarijoje, neseniai já imta taikyti JAV ir Kanadoje.Vilniaus medicinos istorijos almanachas„Medicina Vilnensis“, 2006Tai tæstinis leidinys, skirtas ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos medicinosistorijos, medicininës lituanikos tyrinëjimams. Antrasis jo tomasskirtas ðiais metais minimai jubiliejinei Medicinos fakulteto 225-eriø metø sukakèiai. Todël leidinio ðerdis – Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto istorija, ypaènaujausioji – dinamiðkas Nepriklausomybëspenkiolikmeèiotarpsnis.Leidinyje publikuojamos ávairausþanro publikacijos apie fakultetostruktûriniø padaliniø raidà,iðkilius mokytojus bei kolegas, neseniaiatðvæstà Vilniaus medicinosdraugijos 200 metø jubiliejø, Lietuvosmedicinos istorijà.Leidinys skirtas plaèiajai akademineivisuomenei, juo kaip mokomàjaknyga galës naudotis ir medicinàstudijuojantis jaunimas.29