žurnalo versijÄ - VU naujienos - Vilniaus universitetas

vokiamas kaip raudonas, o lapuoèiømiðke tas pats pomidoras turëtø bûtiþalias. Paveikslëlyje pateiktos trys tospaèios mergaitës nuotraukos, darytosesant skirtingø spalvø apðvietoms.Nuotrauka kairëje padaryta apðvietusmergaitæ áprasta elektrine kaitinimolempute, o deðinëje – apðvietimui naudojantfluorescuojanèià lempà, skleidþianèiàmelsvai þalsvà ðviesà. Matome,jog fiziniu prietaisu matuojamamergaitës spalva kinta – nuo raudonosiki þalios. Laimë, þmogaus suvokiamaspalva maþai priklauso nuo apðvietimoðaltinio spalvos. Esant bet kuriai apðvietaimergaitë suvokiama taip, lyg jibûtø apðviesta dienos ðaltinio ðviesa.Ðis reiðkinys vadinamas spalvos suvokimopastovumu. Jeigu mûsø regos sistemaneturëtø ðios savybës, bûtø sunkudirbti nuolat kintant sàlygoms.Taigi þmogaus suvoktas regimasisvaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kurisyra jo tinklainëje, t. y. nuo to, kàmatytø fizikinis prietaisas, televizinëkamera. Suvokimas yra susijæs su procesais,kurie kompensuoja projekciniusiðkraipymus, leidþia ávertinti apðvietimospalvà.Suvokimo problemø tyrimaiVilniaus universiteteSuvokimo procesas sudëtingas, jisskiriasi nuo tø procesø, kurie naudojamitechninëse sistemose. Në vienojepasaulio mokslinëje ástaigoje nëra tiriamivisi suvokimo aspektai. Þiniosapie suvokimà renkamos po kruopelytæ,daugelio kolektyvø pastangomis.Norime papasakoti, kokios suvokimoproblemos tiriamos dviejuose Vilniausuniversiteto padaliniuose – Filosofijosfakulteto Psichologijos katedroje beiMedþiagotyros ir taikomøjø moksløinstitute. Norëdami paaiðkinti, kokiàreikðmæ suvokimo problemai turi vykdomidarbai, pateiksime bendrà hipotetinásuvokimo modelá ir parodysime,kokius procesus, vykstanèius ðiamemodelyje, mes tiriame.Šiuo metu labai populiarus aktyvaussuvokimo modelis, pasiûlytas Kanadosir Rusijos mokslininkø prieð trisdeðimtmetø. Ðio modelio schema parodytapirmame paveiksle.Regimieji vaizdai projektuojasi tinklainëje,t. y. tinklainës fotoreceptoriaiapðvieèiami ðviesa, atsispindëjusia nuoobjektø pavirðiaus (I blokas). Fotoreceptoriaiðviesos signalus transformuojaá elektrinius, patenkanèius á specializuotasgalvos smegenø struktûras(signalø apdorojimas ir poþymiø iðskyrimoblokas – (II)). Èia šie signalaianalizuojami, išskiriami vaizdo tinklainëjepoþymiai. Pagal ðiuos poþymiusatmintyje (III) vyksta vaizdinio, atitinkanèioregimà objektà, paieðka. Vykstantðiam procesui sudaroma hipotezë(hipotetinis vaizdas), kas tai galëtøbûti. Sudaryta hipotezë saugoma specialiojestruktûroje (IV). Hipotetinisvaizdas lyginamas su poþymiais, iðskirtaisanalizuojant. Jeigu hipotetiniovaizdo poþymiai sutampa su poþymiais,iðskirtais analizës bloke, tai jienuslopinami ir toliau jau neveikia atmintiesstruktûrø, t. y. ðie poþymiai hipotetiniamevaizde daugiau nebekinta.Kai visi hipotetinio vaizdo poþymiaisutampa su iðskirtais poþymiais, hipotezëtampa stabiliu suvoktu objektovaizdu.Ði schema sudëtinga – á jà átrauktadaug smegenø struktûrø. VU padaliniuosevykdomi tyrimai susijæ su ðiomodelio eksperimentiniu patikrinimu.Visø pirma tiriama, kaip ir kur vykstaprojekciniø iðkraipymø kompensacijair kaip uþtikrinamas spalvø suvokimopastovumas. Objekto dydþio suvokimaspriklauso nuo to, kokioje regoslauko dalyje jis matomas. Jeigu jis yraregos lauko centre ir jo vaizdas yra centrinësetinklainës dalyse, toks objektassuvokiamas didesnis negu to patiesobjekto vaizdas tinklainës periferijoje.Buvo manoma, kad tai centrinësnervø sistemos darbo rezultatai – svarbûsþmogui objektai yra regimo laukocentre ir dël savo svarbumo jie subjektyviaipadidinami. Ðá reiðkiná þinomasprancûzø psichologas Jeanas Piagetpavadino centravimo reiškiniu. Mumspavyko parodyti, kad ðis reiðkinys nedideliuoseatstumuose gali bûti susijæssu projekciniø iðkraipymø kompensavimu.Norint kompensuoti minëtusiðkraipymus þmogus turi taip nukreiptiþvilgsná, kad sumaþinti vaizdo fragmentaiprojektuotøsi á tinklainës centràir dël to subjektyviai bûtø didinami.Buvo sukurtas stereo regos analizatoriausmodelis, atskleidþiantis, kaipðis reiðkinys gali bûti susijæs su tinklainësnehomogeniðkumu (receptoriø13