žurnalo versijÄ - VU naujienos - Vilniaus universitetas

sios savo evoliucijos kelià, sprogdavokaip supernovos, jø liekanos praturtindavopirmines tarpþvaigþdines dujassunkiaisiais elementais. Ið ðiø dujø formuodavosinaujos kartos þvaigþdës,kurios vël kartojo þvaigþdþiø evoliucijosciklà. Tokiu bûdu Galaktikos plonajamediske besiformuojanèiø þvaigþdþiøcheminë sudëtis panaðëjo á Saulëssudëtá. Prieð 4,6 milijardo metø Galaktikosplonajame diske susidarë irSaulë, o aplink jà susiformavo planetos.Taèiau vis gausëjantys stebëjimøduomenys neleidþia tvirtinti, kad Galaktikavystësi bûtent tokiu bûdu. Vienasið prieðtaravimø – Galaktikoje nerandamamaþos masës þvaigþdþiø, kuriospraktiðkai neturëtø sunkiøjø elementø,t. y. nerasta þvaigþdþiø, susidariusiøið pirmykðèio vandenilio ir heliomiðinio paèioje Galaktikos formavimosipradþioje. Kitas ádomus faktas –Galaktikoje per maþai maþos masësþvaigþdþiø su dideliu sunkiøjø elementøtrûkumu. O tokiø þvaigþdþiø turëtøbûti, nes jø evoliucija vyksta lëtai. Atsirandavis daugiau árodymø, kad Galaktikosstruktûrinës dalys vykstantevoliucijai veikia viena kità, ir jos evoliucijatebevyksta iki ðiol. Galaktikostraukos laukas drasko kaimynines maþesnesgalaktikas ir átraukia jø þvaigþdesir tarpþvaigþdiniø dujø debesis á savosudëtá. Tolimø galaktikø stebëjimairodo, kad galaktikø susidûrimai ir susiliejimaiyra gana daþnas reiðkinys.Neseniai nustatyta, kad Ðaulio nykðtukinëgalaktika ásilieja á mûsø Galaktikà.Tarpþvaigþdiniø dujø debesys, atskriejæið tarpgalaktinës erdvës, retkarèiais„ákrenta“ á Galaktikà. Jei ðie reiðkiniaistebimi dabar, tai jie turëjo vyk-ti ir nuo pat Galaktikos formavimosipradþios. Kiekviena ásiliejanti galaktikaarba tarpþvaigþdiniø dujø debesisgali turëti átakos þvaigþdþiø populiacijoscheminei sudëèiai ir judëjimui. Ðiøreiðkiniø mastai ir chronologija yra uþðifruotaGalaktikos þvaigþdþiø cheminëssudëties ir erdvinio judëjimo ypatumuose,kuriuos dar reikia nuodugniauiðtyrinëti.Ar „perraðysime“Galaktikos istorijàIeðkodami atsakymo á klausimus, iðko ir kaip sudaryta mûsø Galaktika irkokia jos raidos istorija, astronomai turisurinkti kuo tikslesniø duomenø apiekuo didesnio þvaigþdþiø skaièiaus temperatûras,ðviesius, cheminæ sudëtá, judëjimoypatumus, nuotolius. DabartinisGalaktikos sandaros ir evoliucijosvaizdas konstruojamas remiantis maþdaugmilijono þvaigþdþiø duomenimis.Tai labai maþas kiekis, palyginti su visuþvaigþdþiø skaièiumi Galaktikoje.Todël ðiems tyrimams reikalingos daugeliopasaulio ðaliø astronomø pastangos.Naudojami didþiausi pasaulio teleskopai,moderniausios kosminës observatorijos.Taèiau nemenkas ir tyrimø,atliekamø kuklesnëmis priemonëmis,indëlis. Prie ðiø tyrimø prisidedair Vilniaus universiteto astronomai. Jietyrinëja Galaktikos disko ir haloþvaigþdþiø cheminæ sudëtá, erdviná judëjimà– ieðko atsakymo á klausimà,kaip susidarë Galaktikos storojo diskoþvaigþdþiø populiacija. Tarpþvaigþdiniødujø ir dulkiø debesø fiziniø savybiøir erdvinio pasiskirstymo tyrimaipadeda tiksliau nustatyti þvaigþdþiø fiziniusparametrus ir nuotolius.Daugelis astronomø dideles viltissieja su Europos kosmoso agentûroskosmine observatorija „Gaia“, kuriosmokslinio projekto darbuose dalyvavoir Lietuvos astronomai. „Gaia“ planuojamapaleisti apie 2010 m. Ji galësiðmatuoti maþdaug milijardo þvaigþdþiøfizinius parametrus ir judëjimoypatumus, t. y. bus iðtirta 10 kartø daugiauþvaigþdþiø. Ðie nauji duomenystikriausiai pateiks naujø argumentø irfaktø, kaip reikia „perraðyti“ Galaktikosistorijà.Galaktika NGC 1232. Manoma, kad taipgalëtø atrodyti ir mûsø Galaktika ið milijonøðviesmeèiø atstumo. (Credit: EuropeanSouthern Observatory (ESO))TRUMPAI...Kokia galaktika mumsartimiausia?Daugelá metø astronomai manë, kad artimiausiojigalaktika yra Didysis MagelanoDebesis, esantis uþ 160 tûkst. ðviesmeèiø.1994 m. paaiðkëjo, kad þymiai arèiauyra Ðaulio nykðtukinë elipsinë galaktika,nutolusi nuo Þemës apie 80 tûkst. ðviesmeèiø.2003 m. pabaigoje buvo paskelbta,kad atrasta dar artimesnë galaktika – DidþiojoÐuns nykðtukinë galaktika, esanti tikuþ 25 tûkst. ðviesmeèiø nuo Þemës, t. y.arèiau nei iki Galaktikos centro. Minëtasnykðtukines galaktikas drasko mûsø Galaktikosgravitacijos jëgos. Astronomai nustatë,kad ið ðiø galaktikø link mûsø Galaktikosyra nutásæ þvaigþdþiø srautai, liudijantys,kad kaimyniniø galaktikø þvaigþdëspamaþu ásilieja á mûsø Galaktikà. Taigipatvirtinama hipotezë, kad mûsø Galaktikosþvaigþdþiø populiacijà nuolat papildosudraskomø kaimyniniø nykðtukiniøgalaktikø þvaigþdës.(Parengta pagal N. F. Martin et al. 2004.Monthly Notices of the Royal AstronomicalSociety, Volume 348)Juodøjø bedugniø ádomybësIki ðiol buvo þinomos arba maþø masiøjuodosios bedugnës (5–20 Saulës masiø)dvinarëse þvaigþdþiø sistemose, arba labaidideliø masiø bedugnës ( 10 6– 10 9 Saulësmasiø) galaktikø centruose. Atrodë, kadtarpiniø masiø bedugniø lyg ir nëra. Neseniaitarp rentgeno ðaltiniø atrastos vidutiniømasiø bedugnës (10²–10³ Saulës masiø).Jos susidaro tankiuose spieèiø centruosesusiduriant þvaigþdëms.Neseniai rasta maþiausios masës juodojibedugnë – tai rentgeno spinduliø ðaltinisGRO JO422+32 Persëjo þvaigþdyne.Paaiðkëjo, kad tai dvinarë sistema, sudarytaið þvaigþdës – raudonosios nykðtukës– ir tamsaus objekto, kurio masë turëtø bûti3–5 Saulës masës. Tai reiðkia, kad bedugnësdydis – 24 km. Tai maþiausia ir tankiausiabedugnë ið visø þinomø, nes juodosiosbedugnës dydis tiesiai proporcingasjos masei.Mûsø galaktikos centre yra 3 mln. Saulësmasiø bedugnë, jos spindulys yra 6 mln.km, o tankis – 1 kg/cm³.(Parengta pagal leidiná „Lietuvos dangus“,2005)21