naujos knygosArvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Vilnius, „Apostrofa“, 2005Vienu iðkiliausiøVidurio Europosfilosofulaikomo prof.Arvydo Ðliogerionauja knyga –dar vienas bandymasapmàstyti, anot autoriaus, Odisëjoir savo paties likimà, o sykiu ir mirtingojolikimà Tëvynës þemëje ir po Tëvynës dangumi.Èia bandoma kelti problema, atsiradusikartu su vakarø metafizika – Niekio,nebûties ir negatyvumo problema. Nihilizmuiprieðinama vadinamoji „filotopija“ –þmogaus susisaistymas tiesiogine jusline aplinka,pagarba artumai, tam, kas tradiciðkaivadinama Tëviðke. Antroji ðios knygostema – bandymas apmàstyti þmogaus daiktiðkàjàkonkretybæ. Plaèiai ir giliai iðskleidþiamospagrindinës pavadinime pateiktossàvokos – Niekis ir Esmas.Alfredas Bumblauskas. SenosiosLietuvos istorija 1009-1795.Vilnius, R. Paknio leidykla, 2005Garsus istorikas LietuvosDidþiosios Kunigaikštijospolitinæ, socialinæ,kultûros istorijà pateikiabendrame Europosbei regiono kontekste.Autorius vykusiai pasinaudojopublikuotaisLietuvos istorijos tyrinëjimais,laiko patikrintomiskoncepcijomis ir pateikënaujà istorijos sampratà.Knyga iðsiskiria ne vien vaizdø gausa (jø yraapie 1400) – nemaþa jø skelbiama pirmàkart.Ir vaizdai, ir dokumentai pateikti didaktiðkai„apdoroti“, su komentarais – taipjiems suteikiamas tarpininko tarp skaitytojoir praeities statusas.Albinas Kuncevièius. Lietuvosviduramþiø archeologija.Vilnius, „Versus aureus“, 2005Monografijoje nagrinëjamaslaikotarpisnuo XIII a. iki XVI a.vidurio, t. y. LDK susikûrimoir suklestëjimolaikai, pagal to metoarcheologijos paminklusir jø tyrimømedþiagà. LDK laikotarpátyrinëja ávairiøsrièiø mokslininkai:istorikai, menotyrininkaiir kt. Darbepateikiami sàvokos ir terminija, piliakalniøir mûro piliø tyrimai, senieji miestaiir jø raida, pagoniðki ir katalikiðki kulto pastatai,laidojimo paminklai.38Alvydas Jokubaitis. Trys politikosaspektai: praktika, teorija, menas.<strong>Vilniaus</strong> universiteto leidykla, 2005Politika Lietuvoje neretai pristatomakaip nelabai kilnus, daþnai þeminantis uþsiëmimas.Toká pat nepalankø poþiûrá á politikàrodo ir mûsø filosofø darbai. Dël tamtikrø prieþasèiø Lietuvoje politinë filosofijaatsidûrë filosofiniø tyrinëjimø pakraðtyje.Tad ði knyga – tai bandymas nors kiekuþpildyti ðià paskutiniøkeliø deðimtmeèiøLietuvos filosofiniogyvenimo spragà.Knygoje bandomaimtis trijø skirtingøpolitinio patyrimokonstravimo aspektøanalizës. Pagrindinisknygos klausimas –kuo skiriasi praktinis,teorinis ir meninis poþiûriaiá politikà.Alvidas Lukoðaitis. Parlamentoinstitucionalizacija ir teisëkûrosprocesas: Lietuvos atvejis.<strong>Vilniaus</strong> universiteto leidykla, 20052005-ieji – parlamentinëstradicijosmetai. Tai puiki progaapmàstyti Lietuvosparlamentinës demokratijosraidà ir brandà,ávertinti problemasir perspektyvas. Ðiojemonografijoje analizuojamiLietuvos RespublikosSeimo institucionalizavimoprocesoypatumai, daug dëmesioskiriama svarbiausiø parlamento struktûrø(frakcijø, nuolatiniø komitetø ir pan.)raidai, funkcionavimui bei teisëkûros procesoproblemoms.Dalia Dilytë. Kristijonas Donelaitisir Antika.<strong>Vilniaus</strong> universiteto leidykla, 2005Kristijonas Donelaitis, pats bûdamas didelisðviesuolis, kûrë taip, kad suprastø neypatingaimokyti ar visai nemokyti þmonës.Todël mokytumas, jo laikais pasireiðkæs irantikinës literatûros bei filosofijos þinojimu,veikaluose visiðkai nedemonstruojamas.Ið tikrøjø sàsajø su Antika gana daug.Tad ði monografija– pirmas didesnisbandymas atskleistiDonelaièio kûrybosryðius su Antika,kuri parodo ligiðiol neþinotas kûrëjotalento puses, iðryðkinajo genialumà.Algimantas Valantiejus. Kritinissociologijos diskursas. Tarppozityvizmo ir postmodernizmo.<strong>Vilniaus</strong> universiteto leidykla, 2004Solidþioje monografijojenagrinëjami skiriamiejidabartinës sociologijosbruoþai, lyginamiklasikinës ir dabartinëssociologijos apibrëþimai,aptariama kritiniøsociologijos diskursøraidos problematika,pozityvizmo ir postmodernizmokoncepcijøsantykis, svarstomossocialinës, istorinës ir metodologinës dabartinëssociologijos krizës aplinkybës. Iðsamiaunagrinëjamos ir lyginamos ðiuolaikiniøsocialiniø teorijø sàvokos, kurios labiausiaisusijusios su kritiniu ir naraciniusupratimo bei aiðkinimo pagrindu.Auðra Maslauskaitë. Meilë irsantuoka pokyèiø Lietuvoje.Vilnius, „Mokslo aidai“, 2004Monografijoje nagrinëjamisociologiniai veiksniai, átakojækultûrinius meilës idealus,jø sklaidà bei pokyèius XX a.Lietuvos visuomenëje. Studijojepristatomos sociologinësmeilës teorijos, analizuojamistruktûriniai ir kultûriniaiveiksniai, kurie XXa. antroje pusëje romantinësmeilës idealus pavertënorminiais santuokoskûrimo motyvais, aptariamos sovietmeèiomodernizacijos pagimdytos privaèiojogyvenimo prieðtaros. Pagrindinis dëmesysskiriamas paskutiniojo XX a. deðimtmeèiomeilës ir santuokinio gyvenimopokyèiø tyrimui.Viktoras Tiaþkijus. Darbo teisë:teorija ir praktika.Vilnius, „Justitia“, 2005Knygoje teoriniu ir praktiniu poþiûriuapþvelgiamas darbo ir kitø su juo susijusiøsantykiø reguliavimas, atskleidþiama jøspecifika, aptariamos raidos perspektyvos.Iðvados daromos remiantis Lietuvos Respublikosir kitø ðaliø darbo teisës ðaltiniais,moksline literatûra, ástatymø projektais.Leidinys skiriamas studijuojantiesiemsteisæ,teisininkams praktikamsir visiems, kuriemsrûpi darnûs darbosantykiai, kurie domisidarbo teisës taikymoproblemomis. Remtasiteisës aktais, galiojusiais2005 m. liepos 15dienà.
Ar mokslo laipsnisatima protàProfesorius Vaclovas Chomskis(1909–1976), dvideðimt metø atidavæsGamtos mokslø fakultetui, garsëjo netik kaip plataus poþiûrio vadovas, autoritetingasir toliaregiðkas mokslininkas,gabus pedagogas. Jis mokëdavorimtai, bet netikëtai ir taikliai pajuokauti.Ðtai vienas nesmagus fakultetotaryboje vykæs pokalbis. Vienas kolektyvonarys, mokslø kandidatas, pasielgënei ðiaip, nei taip. O profesoriusV. Chomskis ið tribûnos ir dësto:– Seniau þmogø Dievas, norëdamasnubausti, atimdavo protà. Suprantama,po to anas lengvai iðkrypdavo iðkelio, pats prisidarydavo bëdø. Dabarkitaip – padarome mokslo kandidatu…Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos„Þemës giedra“Karalius – kvailys?Karalius Þygimantas Augustas labaimëgo knygas. Þemutinës pilies rûmuoseVilniuje jis surinko puikià antikosfilosofø veikalø bibliotekà. Kartà pranciðkonøvienuoliui, savo motinos nuodëmklausiuiLipmaninui karalius áteikëdidþiulæ sumà pinigø ir pavedë nupirktiuþsienyje naujø knygø. Kità dienàgerai nusiteikæs Þygimantas Augustasklausia savo juokdario Stanèiko:– Ir kiek gi mano karalystëje yra tokiøkvailiø kaip tu?Ðis visados rasdavo kà atsakyti:– Kasdien vis papildau jø sàraðà, ovakar ðtai ir Þygimantà Augustà áraðiau.– Uþ kà gi?– Davei tam Lipmaninui ðitokià sumàpinigø ir paleidai uþsienin!– Palauksim, kai jis sugráð…– O jeigu jis gráð, brauksiu karaliø iðsàraðo ir áraðysiu jo vieton vienuolá!Pagal L. Klimkos knygà„Tikslieji mokslai Lietuvoje“Padëka uþ ekspertizæPrieð porà metø Anapilin iðkeliavogarsus kalbininkas, <strong>VU</strong> Kauno humanitariniofakulteto Lietuviø filologijoskatedros docentas, stilistikos mokslopuoselëtojas Juozas Abaravièius. Uolusmokslininkas nestokojo ir humorojausmo. Ðtai profesorius Þuperka prisimena,kaip dþiaugësi, kai pasirodëpirmoji docento J. Abaravièiaus knyga„Skyrybos stilistika“: „Jai pasirodþius,man teko raðyti recenzijà. Leidinyjemano pavardës nebuvo, áraðytatik „mokslinis ekspertas“, taèiau visi irtaip þinojo, kas raðë. Kartà sëdþiu darbe(turiu toká stikliná kabinetà), pro durisáeina Juozas, jas uþdaro ir paklausia,ar mëgstu alø. Atsakiau, kad mëgstu,o pats galvoju, kas èia bus, mat Juozasblaivininkas. O jis rausias po krepðá.Manau, negi èia, vidury dienos?Staiga docentas iðtraukia juodo molioalaus bokalà ir sako: „Aèiû uþ ekspertizæ“.Nuo karo, maro, bado ir egzaminogelbëk mus…Ðiemet minëjome þymaus knygotyrininkoir bibliografo profesoriaus VladoÞuko 80-àjá gimtadiená. Profesoriusketuris deðimtmeèius dëstë <strong>Vilniaus</strong>universiteto Istorijos ir Komunikacijosfakultetuose pagrindinius knygotyrosir bibliografijos dalykus, iðleidoapie 20 knygø. Studentams buvo grieþtas,nedarydavo jokiø nuolaidø. Atrodydavo,kad ko nors nemokëdamasáþeidi já patá asmeniðkai. Pats profesoriuslinksmai prisimena girdëjæs tokiàstudentø maldà: „Nuo karo, maro, badoir Þuko egzamino gelbëk mus, Vieðpatie…“Pagal „Universitas Vilnensis“ medþiagàNaujas šventasisMokyklinës geografijos pradininkasir kûrëjas, mokslo ir kultûros darbininkas,vadovëliø ir þemës paþinimo knygøvertëjas Peliksas Ðinkûnas (1891–akademinës istorijos1970) <strong>Vilniaus</strong> universitete daugiau neideðimt pokario metø dëstë geografijosmokslo raidà, paraðë nemaþai knygø.Tai buvo unikalus mûsø kultûrosistorijos reiðkinys, nes iðsilavino savarankiðkai,baigë tik „gyvenimo universitetus“.Buvo kantrus, tiesus, be kompromisømokytojas, sykiu ir draugas –vyriðkas, ðvelnus, ðviesus. Paikà darbàtiesiog iðjuokdavo. Ðtai susitiko P. Ðinkûnassu vienu paþástamu, raðiusiu apieP. Cvirkà, ir tarë maþdaug taip:– Þinai, að galvoju – reikës ið AuðrosVartø iðimt Ðvenèiausiosios paveikslà…Pašnekovas nesusigaudo.– Petrà padarei tokiu ðventu, kad…reiks…Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos„Þemës giedra“Irgi palikimasAkademikas P. Slavënas (1901–1991), þymus fizikas, astronomas ir matematikas,gebëdavo ávairiose situacijosepateikti ádomiø, taikliø, daþniausiaihumoristiniø pastabø. Kartà, ðnekuèiuojantisapie matematikos istorijà,buvo pastebëta, jog senovës graikaimatematikos mokslui davë labai daug,tuo tarpu jø kaimynai romënai, kuriøarchitektûros, jurisprudencijos, literatûroslaimëjimai stebina pasaulá, matematikaibeveik nieko nedavë. Akademikassu ðypsena tarë:– Matematikos istorijoje þinomas tikvienas romënø palikimas: tai, kad jienuþudë Archimedà.Pagal L. Klimkos knygà„Tikslieji mokslai Lietuvoje“Mindaugo Ðimkevièiaus pieðiniai39